Socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir pažįstamais visame pasaulyje, tačiau naršydami internete galite rasti ne tik naudingos informacijos, bet ir susidurti su žalingu arba neteisėtu turiniu. Socialinių medijų informacijos srautas yra įvairus, o pateikiamas turinys - nuotraukos, vaizdo įrašai, naujienų istorijos - gali būti labai skirtingas, apimantis daugybę temų ir taip formuojantis savitą pasaulio vaizdą.
Jeigu jaučiate nesaugumą socialiniuose tinkluose, svarbu žinoti, kur kreiptis ir kokių veiksmų imtis: nuo paskyros apsaugos priemonių iki pranešimų administracijai, teisėsaugai ar pagalbos specialistams. Nelikite abejingi ir praneškite socialinių tinklų administratoriams apie aptiktą žalingą ir neteisėtą turinį.
Pradėkite nuo paskyros saugumo
Daugelis socialinių tinklų vartotojų jau žino ir paiso rekomendacijų viešai neskelbti savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, atostogų planų ar kitos asmeninės informacijos. Keičiantis sukčiavimo būdams, turėtų keistis ir vartotojų elgsena. Rinkitės saugų slaptažodį. Specialisto teigimu, jei slaptažodis bus sudarytas bent iš 8 simbolių, tarp kurių - įvairios raidės, skaičiai ar specialūs simboliai, jį atspėti, net ir automatiniu būdu, bus ypač sudėtinga.
Patariama naudoti ir slaptažodžius-junginius, sudarytus iš kelių, unikalią prasmę turinčių žodžių, pavyzdžiui, - „SeptyniolikaRabarbarų“. Gaukite pranešimą apie įtartiną prisijungimą. Jei nutiktų taip, kad kažkas neteisėtai prisijungtų prie jūsų paskyros, svarbu apie tai sužinoti kuo greičiau ir nedelsiant imtis veiksmų, kad prisijungimas būtų nutrauktas.
Kaip elgtis su įtartinomis žinutėmis ar prašymais
Tikrinkite, kam teikiate paramą. Nors tokie prašymai atrodo labai įtikinamai, dažnai jie tėra tik sukčių bandymas išvilioti pinigus. Pamačius tokį skelbimą, visų pirma, reikėtų nesivadovauti emocijomis, bet įvertinti kritiškai bei patikrinti pranešimo tikrumą. Į „Google“ sistemos vaizdų paiešką patalpinus nuotrauką, kurią paskelbė paramos prašytojai, galima patikrinti ar ji nėra pasisavinta iš užsienio šalių duomenų bazių, tačiau šis būdas ne visuomet padeda išsiaiškinti sukčiavimo atvejį.
Taip pat skaitykite: Patarimai dėl socialinių tinklų strategijos
Nepasikliaukite įtartinomis nuorodomis. Pasitaiko, kai sukuriamos paskyros jau egzistuojančio asmens vardu, su nuotraukomis ir papildoma informacija. Tuomet iš apsišaukusio asmens paskyros išsiunčiamos žinutės tikro žmogaus pažįstamiems. Dažniausiai šiose žinutėse prašoma paskolinti pinigų pervedant juos į nurodytą banko sąskaitą. Paprastai nurodoma visai kito asmens sąskaita, todėl būtina pasitikslinti, ar tai tikrai pažįstamo išplatinta žinutė.
Praneškite administracijai ir teisėsaugai
Pastebėjus socialiniuose tinkluose išvardintus ar panašius sukčiavimo atvejus, o gal net patiems nukentėjus nuo jų, būtina kuo greičiau pranešti ne tik socialinio tinklo administracijai per tam skirtas pranešimų formas, tokias kaip „Report Page“, bet ir CERT bei teisėsaugos institucijoms. Daugelis socialinių tinklų turi aiškias pranešimo apie netinkamą turinį instrukcijas: paspaudę „Report“ arba „Pranešti“, turėsite pasirinkti priežastį ir pateikti papildomą informaciją.
Pranešus apie įžeidų komentarą, yra išsaugomas pranešėjo anonimiškumas. „Instagram“ platformoje žmogus negali pranešti apie komentarą, esantį savo asmeniniame profilyje, tačiau yra galimybė jį ištrinti. Naudodami šį įrankį, pagal raktažodžius galite atsirinkti, kurių komentarų matyti nenorite. Prie vaizdo įrašų pastebėjus komentarus, neatitinkančius „YouTube“ bendruomenės rekomendacijų, taip pat galima apie juos pranešti.
Kur kreiptis dėl konkrečių problemų
- Sukčiavimas ir tapatybės vagystė: praneškite socialinio tinklo administracijai, blokavimui ir pranešimams naudokite „Report“ formas, taip pat kreipkitės į teisėsaugą ir CERT.
- Netinkamas, žalingas arba neapykantos kurstymo turinys: praneškite platformai, o esant grėsmingiems ar nusikalstamiems veiksmams - teisėsaugai. Šį straipsnį yra projekto „#NoPlace4Hate“ dalis, skatinanti pranešti apie neapykantą.
- Privatumo pažeidimai, pavogtos nuotraukos ar asmeninė informacija: kreipkitės į platformos palaikymą, naudokite autorių teisių ir privatumo pažeidimų formas.
- Fiktyvios komercinės paskyros arba apgaulingos parduotuvės: praneškite platformai ir bankui apie įtartinus pavedimus; stenkitės nesiųsti pinigų į nepatikimas sąskaitas.
- Patyčios, grasinimai ar seksualinio pobūdžio turinys: blokuokite naudotojus, praneškite platformai, o esant grėsmėms - kreipkitės į policiją.
Pranešimo praktiniai patarimai
- Paspaudus „Tai šlamštas“ arba „Tai netinkama“, pasirinkite tikslią priežastį ir, jei reikia, pateikite komentarą.
- Jeigu turinys pažeidžia įstatymus (pvz., smurtas, pornografija ar prekyba žmonėmis), kreipkitės į teisėsaugą.
- Jei jūsų paskyra užvaldoma, naudokitės platformos atkūrimo įrankiais ir keiskite slaptažodį visuose prisijungimo taškuose.
Medijų raštingumas ir kritinis mąstymas - kaip apsisaugoti iš anksto
Siekdamas susigaudyti socialinių medijų realybėje, vartotojas turi ugdyti medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo įgūdžius. Medijų raštingumas - tai gebėjimas atsirinkti ir vertinti medijose gautą informaciją, siekiant išvengti medijų daromos įtakos ir atsiriboti nuo nereikalingos informacijos, kartu tai ir gebėjimas kurti medijų turinį, naudotis jomis savarankiškai, suvokti jų vaidmenį visuomenėje.
Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Praktiniai žingsniai kritiškai vertinti informaciją
- Patikrinkite šaltinį ir ar informacija pateikta keliais nepriklausomais šaltiniais.
- Analizuokite vizualinę medžiagą ir nuomonės lyderių įrašus - ar tai tik nuomonė, ar faktai.
- Nepriimkite emocijų valdomų sprendimų - ypač jei prašoma paramos ar pinigų.
- Ugdykite gebėjimą atskirti faktus nuo nuomonės - tai padeda išvengti neigiamos įtakos.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų ir emocinė pagalba
Jei jaučiate, kad socialiniai tinklai atima per daug jūsų laiko ir dėmesio, vertėtų susimąstyti apie pertrauką, o gal net visišką jų atsisakymą. Naudojimasis socialiniais tinklais gali sukelti panašius jausmus, kuriuos patiria priklausomybių turintys žmonės. Tyrimais patvirtinta, kad „Patinka“ paspaudimai ir komentarai padidina laimės hormonu vadinamo dopamino gamybą organizme - panašiai kaip cigaretės rūkantiems.
Sprendimas palikti socialinius tinklus gali būti skubotas ir impulsyvus, todėl ekspertai pataria tai atlikti palaipsniui. Pirmiausia tik išdiekite programėles iš savo telefono vienai dienai arba perkelkite jas į atskirą aplanką ir jomis nesinaudokite. Jei po dienos ar dviejų būtinai norėsite prisijungti, prieš atsidarydami feisbuką ar kitą socialinį tinklą nustatykite programėlės naudojimo laiko limitą.
Skirkite laiko „atsisveikinti“ - peržiūrėkite savo profilį ir išsisaugokite jums svarbius prisiminimus ar nuotraukas, kurių kitur galbūt neturite. Jei patiems su pojūčiais susidoroti sudėtinga, kreipkitės pagalbos į psichologus, taip pat galite pasidomėti meditacija ir dėmesingumo praktikomis.
Konkrečios platformos - ką daryti
- Facebook: naudokite „Report“ arba „Report Page“, pasirinkite temą ir pateikite paaiškinimą, arba blokuokite asmenis, kurie kelia grėsmę.
- YouTube: paspaudus vėliavėlę nurodykite netinkamo turinio pobūdį ir laiką; jei pažeidžiamos autorinės teisės ar privatumas, apie tai gali pranešti teisėtas teisės savininkas.
- Instagram: galite ištrinti komentarus savo profilyje, paslėpti tam tikrus raktažodžius ir pranešti apie netinkamą turinį.
- Skype ir kitos pokalbių programos: blokavimas ir pranešimas administracijai; pasirinkite atitinkamą kategoriją pagal problemos pobūdį.
- Ask.fm: blokavimas, pranešimas apie netinkamus profilius ir ištrynimas klausimų, kurie kelia nerimą.
Kas dar gali padėti
Apie įvykį galima pranešti ir žiniasklaidos atstovams, kurie ne tik atliktų gerą darbą skleisdami svarbią žinią, bet ir padėtų greičiau susekti galimus sukčius. Jei pastebite fiktyvias elektroninės prekybos svetaines, praneškite apie jas platformoms ir bankams, kad būtų apribotos apgavystės galimybės. Atsiminkite, kad socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga.
Trumpa kontrolinė lentelė: su kuo susisiekti
| Problema | Kur kreiptis |
|---|---|
| Sukčiavimas, pinigų išviliojimas | Socialinio tinklo „Report“, bankas, teisėsauga, CERT |
| Tapatybės vagystė | Socialinio tinklo palaikymas, teisėsauga |
| Neapykantos kalba, grasinimai | Platformos pranešimai, teisėsauga, žiniasklaida |
| Privatumo pažeidimai, autorinės teisės | Platformos formos (privatumo/autorių teisės), teisinė pagalba |
| Priklausomybė nuo tinklų | Psichologas, meditacija, draugų/palaikymo grupės |
Svarbu prisiminti: medijų raštingumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas atsirinkti faktus padeda išvengti klaidingos informacijos priėmimo ir išryškinti tik tuos dalykus, kurie neturi neigiamos įtakos nuomonės susiformavimui. Jei kyla abejonių, kur kreiptis ar kaip elgtis, pasinaudokite platformos pagalbos skiltimi arba ieškokite informacijos oficialiuose institucijų tinklapiuose.
Taip pat skaitykite: Kaip logotipas veikia socialiniuose tinkluose?
tags: #kur #kreipiates #kai #jauciates #nesaugus #socialiniuose