Stacionarinės ir ambulatorinės gydymo įstaigos skirtumai: kokie pokyčiai laukia Lietuvos sveikatos sistemos?

Viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad visos sveikatos priežiūros paslaugos sutelkiamos penkiose didžiosiose ligoninėse, o rajonų ligoninės bus uždaromos. Norėtume nuraminti gyventojus, kad tokie nuogąstavimai neturi pagrindo, jokios ligoninės nebus uždaromos. Sudėtingiausios procedūros, reikalaujančios brangios ir inovatyvios įrangos bei aukščiausio lygio specialistų kartu su visų lygių pagalba, bus telkiamos tretinio lygio bei regioniniuose kompetencijų centruose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ir penkiuose regionuose.

Kur bus glaudžiai sutelkta pažangi diagnostika ir gydymas?

Rajonų ligoninėse mažėjant gyventojų skaičiui ir stacionarinių paslaugų poreikiui, neužimamos, bet išlaikymo reikalaujančios stacionarinės lovos bus palaipsniui transformuojamos į kokybiškas ir veiksmingas dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas, kurias teikiant mažėja komplikacijų bei hospitalinių infekcijų rizika ir sudaromos galimybės pacientui greičiau pasveikti, kartu sparčiai plečiant ambulatorinių paslaugų prieinamumą ir užtikrinant būtinas stacionarines paslaugas.

Nesudėtingoms sveikatos būklėms gydyti skirtų dienos stacionaro paslaugų skaičių iki 2030 m. ketinama padidinti iki 50 proc., dienos chirurgijos paslaugų apimtis - iki 30 proc., lyginant su 2019 m. duomenimis. Teigiamos tendencijos stebimos jau dabar - Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, palyginus 2019 ir 2023 m. I pusmečių duomenis, dienos stacionaro paslaugų suteikta 13 proc. daugiau, dienos chirurgijos - 11 proc.

Priėjimas prie paslaugų ir ateities geografija

Saugias, kokybiškas ir prieinamas stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams užtikrins tolygiai išdėstytas stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklas. Geografiškai jis organizuojamas taip, kad skubiosios medicinos pagalbos, intensyvios terapijos ir intensyvios priežiūros, chirurgijos bei terapijos paslaugos pacientams būtų pasiekiamos per 60 minučių. Tinklo įstaigoms taip pat keliami reikalavimai teikti daugiau nei vieno profilio paslaugas, užtikrinti Vyriausybės nutarimu nustatytus kokybės reikalavimus ir teikti skubiąją medicinos pagalbą visą parą.

Ambulatorinės paslaugos kaip pagrindas

Dažnai daugelį sveikatos problemų, kurias Lietuvoje įpratome spręsti guldydami pacientus į ligonines, galima išspręsti ambulatorinėmis sąlygomis. Tai rodo išvengiamų hospitalizacijų skaičius, kuris 2019 m. Lietuvoje siekė 31,4 atvejo tūkstančiui gyventojų ir yra vienas aukščiausių rodiklių Europoje.

Taip pat skaitykite: Pagalba senjorams Lietuvoje

Naujovė - Savivaldybės sveikatos centras - tai sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo forma, kuri padeda sujungti į vieną tinklą bazines, t. y. būtiniausias paslaugas, kuriomis gyventojai naudojasi dažniausiai: pirminės ir antrinės specializuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos, odontologijos, slaugos ir palaikomojo gydymo, dienos stacionaro, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, skubiosios medicinos pagalbos, stacionarinės sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas.

Sveikatos centrai padės užtikrinti gyventojams galimybę bent 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų gauti arčiau namų - savo arba gretimoje savivaldybėje. Savivaldybės sveikatos centras šiemet jau pradėjo veikti Švenčionių rajone, sujungus Švenčionių rajono ligoninę ir Švenčionių r. pirminės sveikatos priežiūros centrą. Sveikatos centruose pacientais rūpinsis išplėsta šeimos gydytojo komanda, kurią pilnai sukomplektuoti ketinama iki 2030 m. Paslaugų prieinamumui užtikrinti diegiama pacientų pavėžėjimo paslauga.

Pilotinā pavėžėjimo projektas šiuo metu vykdomas 20-yje savivaldybių, o nuo 2024 m. toks racionalus, kokybiškas paslaugas teikiantis ir tarpusavyje derinantis veiksmus dėl pacientų gerovės sveikatos priežiūros įstaigų tinklas sugebės užtikrinti prieinamas paslaugas visiems Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena.

Medicininė reabilitacija: rūšys, etapai ir finansavimas

Išsamiai aptariama reabilitacijos sistema: reabilitacijos paslaugos skiriamos vadovaujantis SAM įsakymais, o pradinė reabilitacija gali būti teikiama ambulatoriškai arba stacionare. Iš poliklinikos suaugusieji pacientai gali būti siunčiami stacionarinės reabilitacijos kartotiniam kursui, palaikomajai ir ambulatorinei reabilitacijai.

Aptariama ambulatorinė reabilitacija: ji dažnai skiriama po ūmios ligos arba paūmėjus lėtinei ligai. Gydymą vykdo FMR gydytojas, kuris išduoda siuntimą ir nustato galimą kurso trukmę. Ligos kasos apmoka ambulatorinę reabilitaciją, dažnai iki dviejų kursų per metus suaugusiems, vaikams - daugiau. Pacientas gali gauti ambulatorinę reabilitaciją ir be gydytojo siuntimo, tačiau visada būtina FMR gydytojo konsultacija.

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos skirtumai: ką pasirinkti?

Stacionarinė reabilitacija paprastai skiriama po gydymo ligoninėje. Ji apima individualias procedūras, psichoterapiją, logopedijos užsiėmimus. Vaikams taikomos tam tikros trukmės programos, įskaitant galimą keliamą 10-100 dienų kursą, su galimais dviejų kursų per metus laikais. Į stacionarinę reabilitaciją gali lydėti slaugantis asmuo, ypač vaikams iki 8 metų.

Specialistai pažymi, kad reabilitacijos skyrimas ir plano sudarymas priklauso nuo diagnozės, funkcijų sutrikimo laipsnio ir bendro vaiko ar suaugusiojo sveikatos vaizdo. Reabilitacijai finansuoti dažnai naudojamas ligonių kasos fondas: ambulatorinę reabilitaciją dengia PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondas), o stacionarinei reabilitacijai taikoma prioritetinė ir kita kompensacija.

Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos pokyčiai

Prieš keletą metų pradėtas procesas orientuotas į mažesnį hospitalizacijos poreikį ir didesnį ambulatorinių bei dienos paslaugų vaidmenį. Daug patogių įstaigų siūlo dienos stacionaro paslaugas, kurios užtikrina trumpą laiką ligoninėje, sumažina komplikacijų riziką ir padeda pacientui greičiau sugrįžti į kasdienį ritmą. Panašiai didinama dienos chirurgijos apimtis - siekiama didinti galimybes atlikti operacijas be nuolatinio gulėjimo, taip pat mažinti nosies sąlygas užsikrėčių riziką ir paspartinti gijimą ambulatoriškai.

Pacientų patirtis ir informacija apie reabilitaciją

Pranešama, kad prieš septynias savaites patyrus čiurnos lūžį ir raiščių traumą, svarbu suprasti, kokia reabilitacija priklauso: ambulatorinė ar stacionarinė, ir kaip ji finansuojama. Ambulatorinė reabilitacija priklauso tikrai, o stacionarinė sprendžiama pagal traumos sudėtingumą bei siuntimą kvotos. Šeimos gydytojas ar gydantis gydytojas gali suteikti informacijos apie reabilitacijos įstaigas ir finansavimo tvarką.

Kineziterapija ir reabilitacijos centrai

Kineziterapija yra pagrindinė reabilitacijos dalis, padedanti atstatyti judėjimą, koordinaciją, kvėpavimo funkcijas ir kt. Ji derinama su fizioterapija, ergoterapija ir kitomis priemonėmis siekiant pagerinti gyvenimo kokybę po traumų ar ligų. Lietuvos įstatymai skatina tiek viešąsias, tiek privačias įstaigas teikti šias paslaugas pagal gydytojo rekomendacijas.

Taip pat skaitykite: RVUL stacionarios reabilitacijos atsiliepimai ir ligoninės paaiškinimai

Specialūs atvejai: vaikų reabilitacija ir prioritetinė stacionarinė reabilitacija

Vaikams stacionarinė reabilitacija dažnai taikoma specializuotose vaikų reabilitacijos įstaigose arba jų padaliniuose. Po insulto ar sunkių traumų stacionarinė reabilitacija gali būti gyvybiškai svarbi siekiant atkurti judėjimą ir kitas funkcijas. Prioritetinė stacionarinė medicininė reabilitacija skiriama po sunkesnių ligų, traumų ar operacijų, siekiant greičiau atgauti savarankiškumą ir funkcijas.

Finansavimas ir duomenų apžvalga

Pastaruosius trejus metus vidutiniškai 53 tūkst. gyventojų kasmet pasinaudoja ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama ambulatorine reabilitacija. 2022 m. ambulatorinės reabilitacijos paslaugos buvo 569 tūkst., 2023 m. - 789 tūkst. paslaugų, o finansavimas viršijo 25 mln. eurų. Dauguma išlaidų susijusių su stacionarine reabilitacija prasideda po gydymo ligoninėje ir gali būti skiriama iki kelių kursų per metus, atsižvelgiant į diagnozę ir būtinybę.

Per metus apie 140 žmonių Lietuvoje miršta dėl potvynių, bet tai neturi tiesioginės sąsajos su reabilitacijos sistema; svarbu suvokti, kad medicina siekia užtikrinti prieinamą, saugią ir kokybišką pagalbą visiems gyventojams, įskaitant vaikų ir suaugusiųjų reikiamą reabilitaciją savo srityje.

Paslaugos tipasPrivalomojo draudimo fondas (VLK/PSDF)Karjeros periodasTipiška trukmė
Ambulatorinė reabilitacijaVLK2 kursai per metus suaugusiemsiki 25 procedūrų vienam epizodui
Stacionarinė reabilitacijaVLK (prioritetinė)1-2 kursai per metus10-100 dienų vaikams, suaugusiems priklauso nuo būklės
Paslaugos dadiniai (logopedija, ortopedinės priemonės)VLKpriklauso nuo poreikioatsižvelgiama į pagrindinę diagnozę

2019-2023 periodu ambulatorinių reabilitacijos paslaugų apimties augimas atspindi didėjantį ambulatorinių sprendimų vaidmenį. Nuo 2024 m. įsigalioję reglamentai užtikrina prioritetinio perėjimo prie ambulatorinių bei dienos paslaugų tęstinumo, o pacientams suteikia pasirinkimo galimybes renkantis reabilitacijos įstaigą ir planą.

tags: #kuo #stacionari #gydymo #istaiga #skiriasi #nuo