Šiuo metu šalyje yra per 6 tūkst. įvairaus amžiaus globojamų vaikų. Dėka siekį globoti išreiškusių žmonių, daugiau nei pusė - 4,6 tūkst. - tėvų globos netekusių vaikų šiandien yra globojami globėjų ar įtėvių namuose. Visgi kitų, biologinės šeimos priežiūros netekusių vaikų, ši laimė taip ir neaplanko - namus jiems atstoja globos institucijos ir bendruomeniniai vaikų globos namai.
Vaiko globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko.
Globos formos ir rūšys
Globos rūšys: Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu; Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.
Globos formos: Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (rūpyba) (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai; Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja (rūpina) keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) globos centre - tai globos forma, kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų ar nuolatinių globotojų šeimoje; Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.
Kas gali tapti globėju ir budinčiu ar nuolatiniu globotoju
Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoj) gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje
Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė. 21-65 m. asmenys turintys sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas).
Žingsniai norint tapti globėju (rūpintoju)
- Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.
- Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046/a formos gavimo.
- Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai: Prašymas, Sveikatos pažyma 046/a formos; Vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimo dėl fizinio asmens arba sutuoktinių tapimo vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju ar šeimynos steigėju forma.
- Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą.
- Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti (rūpinti) vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, Jums gali būti pasiūlyta juos išklausyti artimiausioje savivaldybėje.
- Išvados globai (rūpybai) gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti (rūpinti) vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai).
- Laukimas ir sprendimo priėmimas. Pasirašius teigiamą išvadą, Jus lydės laukimas skambučio iš globos centro su pranešimu, jog Jūsų globa (rūpyba) reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, supažindinimas su dokumentine informacija, vėliau - susitikimai ir sprendimo priėmimas.
Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies Jus aktyviai įsilieti į globėjų (rūpintojų) bendruomenę. *Teigiama išvada dėl pasirengimo globoti (rūpinti) vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.
Parama globėjui (rūpintojui)
Tapus globėju (rūpintoju), visą globos (rūpybos) laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda, kurie suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, suteiks įvairiapusę paramą ir pagalbą, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose. Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas.
Dar vienas mitas yra susijęs su finansine parama įtėviams. Neretai pasigirsta teiginių, kad finansinę paramą bei papildomas nemokamas paslaugas gauna tik globėjai, o vaiką įsivaikinus parama nepriklauso. Iš tiesų situacija yra visai kitokia. Nuo 2018 metų įsivaikinusios šeimos, nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, turi teisę išeiti 24 mėnesių trukmės vaiko auginimo atostogų bei gauti išmokas pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą arba 24 mėnesių laikotarpiu gauti 320 eurų išmoką.
Dažniausi mitai, baimės ir realybė
„Galime išskirti dvi pagrindines baimių ir mitų grupes, apipynusias vaikų globos ir įvaikinimo procesus. Pirma, tai mitai, susiję su valstybės keliamais reikalavimais globėjams ir įtėviams. Iš tiesų, griežtų reikalavimų yra kur kas mažiau nei dauguma svarstančių apie globą ar įvaikinimą įsivaizduoja. Antra nepagrįstų baimių kategorija yra susijusi su tolimesniu globos ar įvaikinimo procesu - santykio su vaiku užmezgimu. Būsimi globėjai ir įtėviai nerimauja, kad į naujuosius namus vaikas atkeliauja jau su savo istorija.
Taip pat skaitykite: Socialinės integracijos apibrėžimas ir svarba
Vaikų globos ir įvaikinimo ekspertė išskiria, jog vieni dažniausiai girdimų mitų yra susiję su nepagrįstai dideliais reikalavimais, keliamais norintiems tapti vaikų globėjais ar įtėviais. „Iki šiol visuomenėje sklando mitas, kad norint tapti globėju ar įtėviu, reikalingas nuosavas būstas, o vaikui privalomas atskiras kambarys. Iš tiesų tokių reikalavimų neapibrėžia joks teisės aktas. Kiekvienu atveju vertinamos konkrečios šeimos gyvenimo sąlygos bei galimybė vaikui sukurti privačią erdvę.
Taip pat dažnai galvojama, jog norint globoti ar įsivaikinti reikia turėti dideles mėnesines pajamas. „Vėlgi, kaip ir dėl būsto, teisės aktai nenurodo kokios šeimos pajamos turi būti norint įsivaikinti ar tapti globėju. Kitas visuomenėje tvyrantis mitas yra susijęs su šeimynine padėtimi. „Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jeigu šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos namuose. Kiekvienas šeimos narys, vyresnis nei 16 metų, globai turi raštiškai sutikti.
Visa šeima turi dalyvauti įsivertinimo procese, o vėliau jūs būsite kviečiamas įsitraukti ir į globojančių šeimų bendruomenę savo mieste, priimti globos centro siūlomą pagalbą“, - sako specialistė. Specialistė pažymi, jog dažnai manoma, kad globos ar įvaikinimo procesas yra labai ilgas, verčiantis surinkti daugybę dokumentų, lankyti ilgai trunkančius pasiruošimo kursus, psichologo konsultacijas.
Dar vienas mitas - kad visi globojami vaikai būtinai turi elgesio, psichologinių ar net priklausomybių problemų. Toks požiūris ne tik žeidžia pačius vaikus, bet ir formuoja įvairias būsimų globėjų baimes. Tiesa ta, kad daugelis vaikų tėvų globos netenka ne dėl savo kaltės - tai dažnai lemia suaugusiųjų priklausomybės, smurtas ar socialinis negebėjimas rūpintis savo atžalomis. Vaikai tokioje situacijoje labiausiai kenčia, patiria daugybines emocines traumas, ypač nepasitiki suaugusiais, todėl jiems būtina saugi, pastovi aplinka. Globėjų užduotis - suteikti vaikams saugius, visais atžvilgiais juos gydančius namus.
Kaip baimės paneigiamos praktikoje
Vaikai iš nesaugios aplinkos į globos institucijas patenka dėl įvairių priežasčių: nepriežiūros, smurto, netinkamų gyvenimo sąlygų, tėvų netekties ar jų sveikatos problemų, jų piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Kūdikiams ir mažamečiams vaikams atrasti naujus namus yra lengviau, tačiau, globos ekspertės R. Ladauskienės teigimu, ypač sunku vyresniesiems vaikams. Įprastai jie globos institucijos apsigyvena ilgesniam laikui, nes žmonės baiminasi, jog vyresni vaikai turės daug elgesio problemų.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų integracija į visuomenę
Visgi realybėje nuogąstavimai, jog globojamas vaikas nepritaps prie naujos šeimos labai greit išsisklaido - vaikai būna ištroškę meilės, žmogiškumo bei atjautos, o vos tik pajutę globėjų nuoširdumą, pradeda pasitikėti jais. „Mes visi žinome apie nepelnytą ir labai neteisingą stigmą apie globos institucijose augančius paauglius. Taip, jie gali būti pikti, išsigandę ir prislėgti. Kartais gali būti nesąžiningi arba jiems gali sunkiau sektis mokykloje. Tačiau jie yra tik paaugliai, kuriems reikia mylinčio suaugusiojo, namų ir saugumo“, - sako R.
Vaikų globos ir įvaikinimo specialistė pažymi, kad nuo pat minties apie globą užsimezgimo iki vaiko šeimoje auginimo, globėjai ir įtėviai nebūna vieni. Prieš tapdami globėjais ir įtėviais, visi pareiškėjai dalyvauja specialiuose mokymuose, kur išgirsta daug žinių apie tėvų rūpesčio netekusį vaiką, galimus jo savivertės, raidos, emocinio atsparumo pažeidimus. Mokymų dalyviai supažindinami su vaiko raidos sunkumų kompensavimu, vaiko raidos ypatumais skirtinguose amžiaus tarpsniuose.
„Pavyzdžiui, galbūt šeima gali vaiką priimti į savo šeimą tik trumpam laikotarpiui, jo tėvams patekus į bėdą. O gal jie pasirengę vaiką užauginti nuolatinėje globoje iki jis sulauks pilnametystės? Pasirengimo globai procesas yra labai svarbus, nes žmonės ateina su įvairiausiomis išankstinėmis nuostatomis, baimėmis. Didžiausias padrąsinimas šeimoms yra specialistų lydėjimas visame globos procese. Šeimos bendradarbiaudamos su globos centrais visada gali gauti psichologų, globos koordinatorių bei kitų specialistų paslaugas“, - sako R.
Ilgalaikė darbo praktika su globėjais rodo, jog nuoširdus investavimas į santykius duoda labai gerų rezultatų. Gera girdėti globėjus kalbant, kaip jų globojamas vaikas šeimoje pasijaučia saugus, susiranda draugų, atranda savo pomėgius, talentus. Globėjai jais didžiuojasi ir mato savo dedamo indėlio teigiamas pasekmes. Taip pat ir mes, dirbdami su globėjų bei įtėvių šeimomis matome, kaip rūpestis, žmogiška šiluma ir meilė keičia ne tik vaikų, bet jais besirūpinančių gyvenimus“, - sako R.
Kaip visuomenės nuostatos veikia sprendimus globoti
Nors visuomenės požiūris į vaikų globą bei įvaikinimą ženkliai pasikeitęs ir, globos specialistų nuomone, nuolat gerėja, kas ketvirtas šalies gyventojas, paklaustas, ar norėtų, kad šalia įsikurtų globėjų šeima, atsako neigiamai. Centrinių projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 24 proc. respondentų nenorėtų be tėvų globos likusių vaikų kaimynystės.
„Tokia statistika labai liūdina ir stebina. Visuomenei vis dar trūksta informacijos apie globos sritį, todėl kartais ši sritis vis dar stigmatizuojama. Toks neigiamas visuomenės požiūris susiformavo ne per vienerius metus ir tam įtakos turėjo skirtingos priežastys“, - sako Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ įkūrėja ir globos ekspertė, socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė.
Pasak jos, neretai neigiamos išankstinės nuostatos kyla dėl to, kad tėvų globos netekę vaikai yra tapatinami su savo biologiniais tėvais - jei šie turėjo problemų ar priklausomybių, manoma, kad toks likimas laukia ir jų atžalų. „Išties vaikai nebūtinai kartoja tėvų gyvenimą ir jų klaidas. Jei be tėvų globos likęs vaikas atranda naują šeimą, mylinčius žmones, kurie gali tapti tinkamu pavyzdžiu ir kuriais gali pasitikėti, jo gyvenimas gali būti visiškai kitoks. Rūpestingi ir mylintys globėjai iš esmės gali pakeisti tų vaikų pasaulį į gera - taip užauga laimingi žmonės, kurie sėkmingai įsitvirtina gyvenime ir vėliau patys kuria šeima bei augina savo vaikus“, - teigia D. Matulevičiūtė.
Kita neigiamo požiūrio į globojamus vaikus priežastis - nuomonės susidarymas neturint asmeninės patirties. „Jei žmonės nėra niekada susidūrę su tėvų globos netekusiais vaikais, nepalankią nuomonę apie juos gali susidaryti iš kitų pasakojimų ar žiniasklaidos. Natūralu, kad esame labiau linkę pastebėti negatyvias istorijas apie globojamus vaikus, jų padarytus nusižengimus, nors netinkamai gali elgtis tiek su tėvais gyvenantys, tiek be jų likę vaikai“, - pabrėžia pašnekovė.
Keičiantis vaikų globos modeliui - pokyčiai visuomenės požiūryje
Pasak D. Matulevičiūtės, iki 2018-ųjų metų šalyje veikusi institucinės globos sistema taip pat galėjo prisidėti prie neigiamo visuomenės požiūrio į tėvų globos netekusius vaikus. „Gerokai anksčiau susiformavę stereotipai, kai globojami vaikai gyveno internatuose, dideliame kolektyve, išsilaikė iki šių dienų. Išties tuo metu globojami vaikai buvo labiau matomi per jų keliamus iššūkius, tarsi „įrėminti“ veikusios sistemos. Šiuo metu vaikų globos modelis yra iš esmės pasikeitęs“, - tvirtina ji.
Šiandien tėvų globos netekę vaikai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose (BVGN), šeimynose po 5-6 vaikus, kur veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu - dažniausiai BVGN įkuriami privačiuose butuose ar namuose, kur vaikus prižiūri socialiniai darbuotojai. „Tokioje aplinkoje vaikas jaučiasi saugiu, jam užtikrinama reikiama pagalba ar paslaugos pagal individualius poreikius. Visa tai turi įtakos tiek vaiko savijautai, tiek jo elgesiui - jis įgyja reikiamų socialinių įgūdžių, o su tėvais gyvenančių vaikų gretose nebetampa išskirtiniu ar ,,įrėmintu“, - sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė.
Pasak jos, kartu keičiasi ir visuomenės požiūris - vis daugiau informacijos apie vaikų globą, šeimos svarbą vaiko raidai, globos sritis vis mažiau stigmatizuojama. „Svarbu, kad girdime daug gražių sėkmės istorijų. Iš esmės supratome, kad be tėvų globos likę vaikai yra lygiai tokie pat vaikai, kaip ir bet kuris kitas vaikas. Jie lygiai vienodai išgyvena paaugliškas krizes, kartais neklauso, kartais priešinasi suaugusiųjų tvarkai, ieško savęs. Gal tik dėmesio, pagalbos jiems gali prireikti daugiau - ir tai suprantama, juk dažno globojamo vaiko gyvenime buvo sudėtingų patirčių, galėjusių palikti pėdsakų“, - teigia A. Svetikienė.
Viešinimas, gerosios patirtys ir kampanijos reikšmė
Daugiau viešumo ir gerųjų patirčių: Liepą vykdytos apklausos duomenimis, 16 proc. respondentų nenorėtų gyventi šalia bedarbių, po 9 proc. - šalia įvaikintų vaikų ir senjorų. Nė vienos tyrimo metu išvardytos gyventojų grupės kaimynystė neužkliuvo tik 16-ai proc. apklaustųjų. „Kad pakeistume visuomenės požiūrį, reikia kuo daugiau gerųjų patirčių, o jų išties yra daug. Pakanka apsidairyti aplink - kaimynystėje, tarp klasės draugų, kolektyve, tikrai yra globoje užaugęs ar įvaikintas žmogus. Tačiau šios istorijos labai asmeniškos, ne kiekvienam norisi apie tai kalbėti. Tikime, kad keičiantis visuomenės požiūriui į globą, ateityje daugės ne tik atvirumo, bet ir tolerancijos be tėvų globos likusiems vaikams“, - įsitikinusi A. Svetikienė.
Jai pritaria ir D. Matulevičiūtė: „Kuo daugiau žiniasklaidoje bus straipsnių, pasakojimų ir liudijimų apie sėkmingą vaikų globą, tuo mažiau bus neigiamų nuostatų. Vis dėlto tam reikia ir laiko, kad visuomenė pradėtų mąstyti kitaip.“
„Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ - VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą, kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką tėvų globos netekusius vaikus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Susipažinkite su pirmuoju kampanijos video:
„Aš ne toks kaip jie, aš tiesiog kaip tu“ | Alanas Tadeuszas Olechas | TEDxSecond HS Ščecino jaunimas
Specialistų vaidmuo palaikant globėjus
Labai svarbi globos ir įvaikinimo specialistų darbo dalis - padėti būsimiems įtėviams ir globėjams paneigti globos procesą lydinčias baimes. „Dažnai šeimos nuogąstauja dėl būsimo globotinio genų. Pripažįstame, kad paveldėti genai yra svarbūs vaiko raidai, tačiau mūsų patirtis rodo, kad kur kas svarbiau yra akcentuoti aplinkos poveikio reikšmę vaiko gyvenime. Apie tai daug kalbame mokymų, skirtų būsimiems globėjams bei įtėviams, metu.
Neretai, R. Ladauskienės teigimu, įvaikinti ar globoti pasiruošusios šeimos nerimauja dėl vaiko ryšių su biologine šeima. „Atrodytų paradoksalu, tačiau kuo mažiau globėjai nerimauja ir kuo pozityviau žiūri į vaiko biologinius tėvus, jų nesmerkia, nekaltina, vaikui apie juos kalba pozityviau, nesudaro situacijų, kuriose vaikas turi rinktis mylėti arba tik savo biologinius tėvus, arba tik globėjus, tuo vaiko globa būna sklandesnė, globėjo ir vaiko santykis artimesnis, grįstas pagarba, priėmimu ir palaikymu“, - pasakoja R.
Vaiko globa šeimoje - tai ne tik jo priežiūros ir auklėjimo funkcijų perėmimas, bet ir svarbi socialinė bei emocinė atsakomybė. Šeimos aplinka vaikui suteikia galimybę augti emociškai saugiam, reikalingam, mylimam.
Kur kreiptis papildomai
Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai, kurių kontaktus galima rasti adresu: www.globoscentrai.lt. Taip pat globos specialistai pasiekiami susiekus el. 8 800 00207. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Plungės socialinių paslaugų centro Globos centras V. Mačernio g. +370 683 71 193 El. p.
| Tematika | Pagrindiniai faktai |
|---|---|
| Globojami vaikai | Per 6 tūkst. vaikų, 4,6 tūkst. gyvena šeimose pas globėjus ar įtėvius |
| Trūkumas | Apie 1,5 tūkst. vaikų kasmet lieka institutine globa |
| Globos formos | Laikinoji, nuolatinė, šeima, šeimyna, globos centras, institucija |
| Parama įsivaikintojams | 24 mėn. vaiko auginimo atostogos arba 320 eurų per 24 mėn. |
| Parama globėjams | Pagalbos pinigai, vienkartinė materialinė pagalba, specialistų palaikymas |
Ilgalaikė darbo praktika su globėjais rodo, jog nuoširdus investavimas į santykius duoda labai gerų rezultatų. Gera girdėti globėjus kalbant, kaip jų globojamas vaikas šeimoje pasijaučia saugus, susiranda draugų, atranda savo pomėgius, talentus. Globėjai jais didžiuojasi ir mato savo dedamo indėlio teigiamas pasekmes.
tags: #visuomene #nepasiruosusi #globoti #vaiku