Šiame tekste pateikiama išsami paciento artimosios liudijimo apžvalga apie Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) stacionarinės reabilitacijos paslaugas ir susijusius įvykius, taip pat ligoninės ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atsakymai. Pasakojimas atspindi vieno atvejo eigos detales - nuo priešoperacinio testavimo iki paciento perkėlimo, COVID-19 diagnozės ir reakcijų iš šeimos bei ligoninės administracijos pusės.
Paciento gydymo eiga ir simptomų atsiradimas
Su Delfi redakcija susisiekusi Indrė pasakojo, kad jos 60-metį perkopęs tėtis į RVUL Ortopedijos skyrių buvo paguldytas lapkričio 29-ąją. Čia jam turėjo būti atlikta klubo endoprotezavimo operacija. „Žinojome, kad dabar pandemija ir geriau planinių operacijų neplanuoti. Bet tėčiui jau buvo ketvirtos stadijos klubo degeneracija. Skausmai buvo tokie, kad niekas nebepadėjo, jokie nuskausminamieji“, - aiškino Indrė.
Prieš gulantis į ligoninę, lapkričio 27-ąją Rokiškio „MediCA“ klinikoje vyrui buvo paimtas mėginys, siekiant išsiaiškinti, ar jis neužsikrėtęs COVID-19 infekcija. Po dviejų dienų Rokiškio rajono ligoninės atstovai 15 val. telefonu pacientą informavo, kad atsakymas - neigiamas. Taigi tą pačią dieną, 17.30 val., žmogus atvežtas į RVUL Priėmimo skyrių, o kitą dieną šios ligoninės Ortopedijos skyriuje jam atlikta klubo endoprotezavimo operacija ir pavakare jis pervežtas į palatą.
Anot dukters, gruodžio antrąją jos tėčiui pakartotas tyrimas dėl COVID-19. Atsakymas vėl buvo neigiamas. „Atsakymą turi turėti ligoninės Stacionarinės reabilitacijos skyrius. E. sveikata tėčio paskyroje informacijos apie šį tyrimą nėra“, - pastebėjo moteris.
Reabilitacijos pradžia ir nutraukimas
Kitą dieną žmogus pervežtas į ligoninės Stacionarinės reabilitacijos skyrių, kur pradėtas reabilitacijos užsiėmimas, bet jis buvo nutrauktas nebaigus, nes atėjusi slaugytoja pranešė, kad pacientas turėjo kontaktą su sergančiuoju COVID-19 liga. Tai buvo kitas pacientas iš pašnekovės tėčio palatos Ortopedijos skyriuje. Kai tai paaiškėjo, Indrės tėtis pervežtas atgal į Ortopedijos skyrių izoliacijai. Į palatą paguldytas vienas.
Taip pat skaitykite: RVUL anestezijos slaugytoja
Gruodžio 4-ąją, 16.45 val. jam buvo paimtas dar vienas mėginys tyrimui dėl COVID-19. Šįkart atsakymas, kuris paaiškėjo tos pačios dienos 20.30 val., buvo teigiamas, o atsakymas matomas ir E. Sveikatos paskyroje. Kai paaiškėjo, kad žmogus užsikrėtė koronavirusu, vėlai vakare jis buvo perkeltas į Pirmąjį Terapijos skyrių, o jau kitą dieną jam pasireiškė COVID-19 infekcijai būdingi simptomai: kosulys, stiprus galvos skausmas, temperatūra, oro trūkumas, didelis silpnumas ir ramybės būsenoje, galvos svaigimas atsistojus.
Gruodžio 6-ąją, taigi dar po dienos, simptomai suintensyvėjo. Prisidėjo krūtinės, inkstų srities skausmai, dėl oro trūkumo pasidarė sunku kalbėti. Vyras gydytas paracetamoliu, dėl pooperacinių skausmų jam duota nuskausminamųjų, buvo perrišinėjamos žaizdos.
Išrašymas ir šeimos pastangos
Nepaisant to, kad vyrui pasireiškė gana išreikšti infekcijos simptomai, pakilo temperatūra, Pirmojo Terapijos skyriaus gydytojas jam liepė ruoštis namo. „Tėčiui paaiškinus, kad jam vos pradėta reabilitacija nebaigta, kad jis yra sergantis COVID-19 liga, o namuose yra rizikos grupės asmenų, gydytojas atsakė, kad esant covidui reabilitacija neskiriama. Operavęs ortopedas tiesiog nurodė ligonį išrašyti namo“, - stebėjosi Indrė.
Apie tai, kad sirgdamas yra išrašomas iš ligoninės, vyras pranešė savo žmonai. Šioji susisiekė su vyrą operavusiu ortopedu. Jis paaiškino, kad jis ligoniui gydymą baigė, implantas įdėtas ir daugiau jokių medicininių procedūrų, reabilitacijos po klubo endoprotezavimo operacijos esą nereikia. „Pacientas perduotas į kitą skyrių, su jais ir aiškinkitės - pacientui iš ortopedinės pusės nieko nebereikia“, - taip žmonai pasakęs gydytojas. Žmona susiskambino ir su Pirmojo Terapijos skyriaus gydytoju, liepusiu jos vyrui vykti namo „Gydytojas kalbėjo labai piktai. Pasakė, kad ne jis ligonį užkrėtė, o Ortopedijos skyrius. Išleisti namo, pasak jo, nurodė ortopedas, operavęs tėtį, ir pokalbį nutraukė“, - stebėjosi dukra.
Į neviltį puolusi operuoto vyro žmona, niekaip negalėdama susisiekti su ligoninės administracija, paskambino į registratūrą. Su ligoninės administracija ir pačia administratore sujungti jos nepavyko ir registratūros darbuotojai. „Išaiškinusi, dėl ko ieškomi administracijos atstovai, pati registratorė bandė tartis su Terapijos skyriaus gydytoju, kad nors tą dieną ligonio neišmestų. Registratorė davė ir Pirmojo Terapijos skyriaus vedėjos telefono numerį, rekomendavo su ja susisiekti sekančią dieną apie pietus“, - pasakojo duktė.
Taip pat skaitykite: Inovacijos slaugos srityje: Erikos Davydenko pavyzdys
Tą pačią dieną žmonai pavyko susisiekti su ligoninės direktorės pavaduotoja Margarita Batūriene. Pastaroji paaiškino, kad reabilitacija po klubo operacijos nereikalinga ir teisingai daroma, nurodant ligoniui vykti namo. „Bandant aiškinti, kad ligoninė privalo prisiimti atsakomybę už covid gydymą, nes neužtikrino saugaus gydymo, pacientas užkrėstas ligoninėje, direktoriaus pavaduotoja atšovė, kad kas žino, kur jis užsikrėtė. Ji neigė, kad po operacijų nuo COVID-19 yra gydoma per 40 pacientų, aiškino, kad iš ortopedinio skyriaus yra tik vienas pacientas. Tai, kad šeimoje yra kitų rizikos grupei priskirtų asmenų direktorės pavaduotojos nedomino. Esą asmeninis paciento reikalas, kaip ir kur jam dėtis, nesvarbu net jei jis ir su temperatūra. Sakė, kad siūlus iš operacijos pjūvio vietos galės išimti į paciento namus atvykusi šeimos gydytoja. Kaip teigė direktorės pavaduotoja, daugiau pacientui niekas nebepriklauso - jis sveikas, o COVID-19 - ne ligoninės reikalas. Dar pridūrė: raskite nors vieną reabilitacijos kliniką kur dabar reabilitacija vykdoma ir ryšį nutraukė“, - pasakojo Indrė.
Ligoninės stacionarinės reabilitacijos skyriaus ir administracijos komentarai
Anot pašnekovės, užsikrėtusio vyro žmona bendravo ir su ligoninės Stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Rima Jomantiene. Pastaroji paaiškino, kad žino atvejį apie minimą pacientą. Jam esą reabilitacija vos tik pradėta buvo nutraukta dėl sąlyčio su COVID-19 sergančiuoju. Medikė patikino, kad, baigus gydymą, vyrui reabilitacija priklauso, o ortopedas be reabilitologo išvados negali nuspręsti dėl reabilitacijos neskyrimo. Taip pat ji teigė, kad Reabilitacijos skyrius dirba.
RVUL Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Asta Bagdonavičienė, paprašyta pakomentuoti šią situaciją, atsiuntė tokį atsakymą: „Jūsų minėtu atveju pacientui buvo atlikta planinė operacija. Prieš hospitalizaciją pacientui darytas PGR testas buvo neigiamas, o COVID-19 diagnozė išaiškėjo vėliau pakartotinai atlikus koronaviruso tyrimą, kuris privalomas nukreipiant pacientą medicininei reabilitacijai. Atvejis yra besimptominis, pacientui jokie COVID-19 klinikiniai požymiai nėra pasireiškę. Operacija praėjo sėkmingai, pooperacinė eiga taip pat sklandi. Šiuo metu pacientui netaikomas joks aktyvus gydymas, sveikatos būklė leidžia jį išrašyti saviizoliacijai namuose, bet tam priešinasi paciento artimieji.“
Pranešime taip pat pažymėta: „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pagal savo specializaciją yra skubiosios medicinos pagalbos įstaiga, aptarnaujanti didžiausią dėl skubios pagalbos besikreipiančiųjų pacientų srautą, ir tai išlieka veiklos prioritetu net ir pandemijos sąlygomis. Vilniaus miesto klinikinei ligoninei perėmus COVID-19 pacientų srautą iš persipildžiusių Santaros klinikų, likome vienintele stacionarine įstaiga, teikiančia visų rūšių būtinąją chirurginę pagalbą. ... Nors ir nesame COVID-19 sergančiuosius gydanti ligoninė, tačiau jau nuo lapkričio mėn. teikiame pagalbą ir pacientams, užsikrėtusiems koronavirusu. Ligoninėje tokiems ligoniams yra paskirtas atskiras COVID-19 skyrius, kuriame galime gydyti iki 40-50 pacientų.“
Ligoninės atstovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog „turėjome ne vieną atvejį, kuomet hospitalizavimo dieną tyrimo atsakymas buvo neigiamas, o po kelių dienų ar net kitą dieną pakartojus tyrimą - jo rezultatas pasidarydavo teigiamas. Palatos, kuriose guli po keletą ligonių, yra potencialiai didesnės rizikos vieta - žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose, ne visi pacientai skrupulingai laikosi higienos reikalavimų, tarpusavio kontakto trukmė yra ilga, todėl sąlygos virusui plisti yra palankesnės.“
Taip pat skaitykite: Instituciniai pokyčiai vertinant darbingumo lygį
NVSC informaciją apie protrūkį
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, RVUL yra keliolika atvejų, siejamų su protrūkiu šioje įstaigoje. „Šiuo metu vyksta protrūkio tyrimas. Kai žinosime daugiau, informuosime“, - žadėjo NVSC komunikacijos specialistės.
Pacientų skaičius, personalo užsikrėtimas ir ligoninės realybė pandemijos metu
RVUL pranešime pažymima, kad „Deja, reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos tokius pacientus priima tik pasibaigus izoliacijos laikotarpiui. Kaip ir dauguma gydymo įstaigų, taip pat turime sergančių darbuotojų. Teisės aktų nustatyta tvarka atsakingoms institucijoms kasdien teikiame ataskaitas apie COVID-19 infekuotus mūsų pacientus ir darbuotojus. Šiuo metu nedarbingumą dėl užsikrėtimo COVID-19 turi 16 gydytojų, 14 slaugytojų, 14 slaugytojų padėjėjų. Įstaigos personalas (iš viso turime beveik 1800 darbuotojų) po darbo patenka į tą pačią visuomenę, kurioje COVID-19 plitimo mastas yra didžiulis.“
Ligoninė pabrėžė ir tai, kad „Mobilizuojame visus savo pajėgumus, kad galėtume teikti ne tik skubią pagalbą, bet ir planines paslaugas. Dabar mūsų ligoninėje gydomi 364 pacientai. Pacientų srautas yra didelis, todėl kiekvienam ligoniui skirti atskirą palatą nėra galimybės.“
Šeimos nuogąstavimai ir teiginiai apie galimą židinį
Indrė tvirtino, jog jos žiniomis, tokių, kaip jos tėtis, pacientų, ligoninėje apsikrėtusių koronavirusu, yra apie 40. „Ligoninėje yra COVID-19 židinys. Jis yra slepiamas net gi nuo ligoninės steigėjos - Sveikatos apsaugos ministerijos. Dar prieš pora dienų Lazdynų ligoninėje buvo 40 pooperacinių pacientų, apkrėstų šioje ligoninėje. Toks elgesys yra ne tik su mano vienos tėčiu. Išoperuoti ir ligoninėje covid apkrėsti žmonės išstumiami į gatvę, keliant pavojų jų gyvybei ir sveikatai, jų namiškių sveikatai ir visuomenei. Nežinau, ar šiandien dar buvo šioje ligoninėje atliekamos planinės operacijos, tačiau iš ligoninės direktorės pavaduotojos gydymui supratome, kad taip veikia sistema - operuojama-apkrečiama covid-pacientai varomi lauk. Apie tai niekam informacija nėra teikiama“, - pasakojo moteris.
Kaip šis atvejis susijęs su reabilitacijos paslaugomis ir ką tai reiškia pacientams?
Šeimos argumentai pabrėžia problemą, kad pacientui, kuriam reikalinga reabilitacija po klubo endoprotezavimo, reabilitacija buvo nutraukta dėl sąlyčio su COVID-19 sergančiuoju, o vėliau pacientas buvo išrašytas į namus. Reabilitacijos skyriaus vedėjos komentaras, kad „baigus gydymą, vyrui reabilitacija priklauso, o ortopedas be reabilitologo išvados negali nuspręsti dėl reabilitacijos neskyrimo“, rodo, kad sprendimų priėmimas dėl reabilitacijos gali būti tarpdisciplininis ir reikalauti reabilitologo įsikišimo.
| Įvykis | Data / pastaba |
|---|---|
| PGR testas prieš hospitalizaciją | Lapkričio 27 d. - neigiamas (Rokiškio „MediCA“) |
| Lapkričio 29 d. - paguldytas; lapkričio 30 d. - klubo endoprotezavimas | |
| Pakartotinis testas reabilitacijai | Gruodžio 2 d. - neigiamas (pasak dukros); vėliau gruodžio 4 d. - teigiamas |
| Perkėlimas | Perkeltas į Pirmąjį Terapijos skyrių po teigiamo testo |
| Simptomų pasireiškimas | Gruodžio 5-6 d. - kosulys, galvos skausmas, temperatūra, oro trūkumas |
Praktiniai padariniai pacientams
- Pacientai, kuriems nustatomas COVID-19 gydymo eigoje arba po hospitalizacijos, gali būti nukreipiami gydytis ambulatoriškai arba perkelti į COVID-19 priimančią įstaigą, priklausomai nuo sveikatos būklės ir laisvų vietų.
- Reabilitacijos paslaugos dažnai teikiamos tik baigus izoliacijos laikotarpį, todėl pacientams po operacijų gali būti ribojamas tęstinis stacionarinis reabilitacijos gydymas, jei jie užsikrečia.
- Dėl didelio pacientų srauto ir ribotų vietų ligoninėje gali būti sudėtinga skirti atskiras vienvietes palatas visiems pacientams.
„Mayo Clinic“ klausimų ir atsakymų tinklalaidė: ligoninės sauga COVID-19 metu
Ko galima tikėtis ir ką daryti pacientams bei jų artimiesiems?
Jeigu pacientui po operacijos ar hospitalizacijos nustatomas COVID-19, svarbu aiškintis gydymo planą su gydančiu gydytoju, reabilitologu, infekcijų kontrolės specialistais ir (ar) šeimos gydytoju. Ligoninės pranešimas nurodo, kad „Gydytojams kasdien tenka priimti sudėtingus sprendimus, bet spręsdamas, ar pacientą hospitalizuoti, ar leisti gydytis ambulatoriškai, ar išrašyti į namus, ar tęsti priežiūrą ligoninėje, gydytojas visada remiasi savo profesinėmis žiniomis, objektyviai įvertindamas paciento sveikatos būklę ir numatydamas riziką.“
Pacientų artimiesiems, nepasitikinantiems sprendimais, rekomenduojama kreiptis į ligoninės infekcijų kontrolės specialistus arba Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, taip pat reikalauti aiškaus paaiškinimo apie paciento būklę, izoliacijos reikalavimus ir reabilitacijos galimybes po izoliacijos laikotarpio. Reabilitacijos paslaugų teikimo galimybės gali skirtis tarp įstaigų - svarbu ieškoti, ar yra priimančių reabilitacijos klinikų pasibaigus izoliacijai.
Santrauka (be išvadų)
Aprašytas atvejis iliustruoja tarpusavio informacijos stoką, šeimos nerimą ir sudėtingą sprendimų priėmimą ligoninėse pandemijos metu: nuo priešoperacinio testavimo, operacijos, reabilitacijos nutraukimo dėl kontakto su COVID-19 sergančiuoju iki teigiamo testo ir paciento išrašymo į namus. RVUL atkreipia dėmesį į didelius pacientų srautus, ribotus išteklius ir vykdomą protrūkio tyrimą, o NVSC patvirtina, kad tyrimas vyksta. Reabilitacijos skyrius deklaruoja, kad paslaugos teikiamos, o sprendimai dėl reabilitacijos dažnai priimami remiantis įvairių specialistų išvadomis.
tags: #rvul #stacionari #reabilitacija #atsilie #imai