Nors lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nurodo pažeidimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neskuba keisti moksleivius su negalia diskriminuojančios tvarkos. Viceministras Arūnas Plikšnys teigia, kad esama švietimo sistema užtikrina negalią turinčių asmenų teises. Tačiau A. Skardžiuvienė ir Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas prof. Pagal teisės aktus (kuriuos keisti siūlo kontrolierė), moksleivis, dėl savo negalios besimokantis pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, neįgyja pagrindinio išsilavinimo.
Pagal tai, ką įtvirtina JT konvencija dėl negalią turinčių asmenų teisių, valstybė turi užtikrinti lygiavertį įtrauktą pradinį ir pagrindinį išsilavinimą bei lygias galimybes gauti profesinį mokymą, kad visi negalią turintys vaikai mokytųsi bendrojo ugdymo sistemoje drauge su visais. A. Skardžiuvienė pabrėžia, kad konvencijoje numatyta įtraukaus švietimo koncepcija reikalauja lankstesnių mokymo programų ir metodų, pritaikytų skirtingiems jaunuolių gabumams bei mokymosi stiliams.
Probleminės vietos Lietuvos švietimo sistemoje
„Formalus vaikų su negalia įtraukimas į bendrojo lavinimo klases ar profesinio rengimo grupes nėra įtrauktis, jei kartu nėra įgyvendinami struktūriniai pokyčiai“, - pažymi A. Skardžiuvienė. ŠMSM teiginiai, kad galimybės mokytis priklauso nuo gebėjimų ir pasirengimo, o ne nuo negalios, neatitinka praktikos, kurią atkreipia prof. J. Ruškus: gebėjimai nėra tinkamai ugdomi, o sistema per daug orientuota į akademinius testus ir brandos egzaminus. Lietuva vis dar susiduria su diskriminacijos rizika, kai vaikai, mokydamiesi pagal individualizuotą programą, baigia netinkamas kvalifikacijas ir lieka už švietimo sistemos borto.
Taip pat pastebima, kad vienas standartas individualizuotų poreikių nustatymui iš esmės riboja pasirinkimą: „Moksleiviams, besimokiusiems pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, neturėtų būti atimama galimybė įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą.“ Prof. Ruškus ragina laikyti „pralaidumo“ principą - pašalinti institucines kliūtis ir sudaryti sąlygas pereiti į profesinį rengimą bei darbo rinką.
Kritiniai klausimai kyla dėl įtraukties į bendras mokyklas bei profesinį rengimą: reikia pertvarkyti Švietimo įstatymą, pašalinti nuostatą, jog mokykla gali nepriimti negalią turinčio mokinio, ir įteisinti valstybės įsipareigojimą užtikrinti nediskriminavimą bei tinkamas sąlygas mokytis kartu. JT konvencija įpareigoja Lietuvą sudaryti sąlygas mokytis bendrose mokyklose ir klasėse, kad negalią turintys vaikai galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Lietuva ratifikavo konvenciją 2010 metais, tačiau alternatyvi ataskaita rodo, kad daugelis negalią turinčių vaikų vis dar turi pasirinkti izoliaciją - mokyklos specializacijose arba namuose.
Taip pat skaitykite: Mokslinė problema: neįgaliųjų švietimas
- Įtraukties nauda: švietimas, kuris įtraukia žmones su negalia į bendras ugdymo įstaigas, stiprina jų socialinę integraciją ir palengvina jų vėlesnį įsitraukimą į darbo rinką.
- Tinkamas finansavimas: 35% didesnis mokinio krepšelis negalią turintiems vaikams neretai tenka tik logopedui, psichologui ir specialiajam pedagogui; būtina didesnė finansavimo apimtis plėtojant mokytojų padėjėjus ir papildomas paslaugas.
- Specialiųjų poreikių specialistai: reikalingos 8 mokytojų padėjėjų etatai mokykloje, kad būtų užtikrintas individualizuotas darbas su vaikais.
- Profesinis ugdymas ir įdarbinimas: švietimo sistema turi užtikrinti perėjimą į profesinį rengimą ir darbo rinką, kad žmonės su negalia galėtų dirbti įvairiose srityse, o ne tik laikytis izoliuotose įstaigose.
Geroji praktika Vakarų valstybėse rodo, kad bendradarbiavimas tarp bendrojo ugdymo ir profesinio rengimo, kartu su įdarbinimo prioritetais, skatina sklandų perėjimą į darbo rinką. Pasaulinės modelių priemonės, tokios kaip „pameistrystės“ programos ir įdarbinimo kvotos, padeda sukurti realias galimybes neįgaliesiems integruotis į atvirąją darbo rinką. Lietuvoje įtraukties ir integracijos procesas vis dar egzistuoja daugiau teisiniuose dokumentuose nei praktikoje.
Socialinės integracijos iššūkiai ir žvilgsnis į ateitį
Kai kalbame apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę, būtina suvokti, kad žmogaus socialinė raida nėra ribota iki pačių funkcijų. Reikia holistinio požiūrio, kuris apima intelekto, emocijų, socialinių įgūdžių ir viso žmogaus gerovę. Pasitelkęs specialiųjų poreikių analizę, pedagogų ir psichologų komanda turi gebėti įvertinti galimybes, poreikius ir norus, suteikdama individualių kelių į sėkmę.
Nuo neįgaliųjų švietimo iki jų profesinės reabilitacijos - svarbus ryšys tarp švietimo ir darbo rinkos. Tik sveikai suderintos švietimo politikos ir praktikos galima tikėtis, kad žmonės su negalia galės visiškai įtraukti į visuomenę, pasiekti aukštąjį mokslą ir rinktis įvairias karjeros kryptis. Nacionalinės UNESCO komisijos ir JT Neįgaliųjų teisių komiteto nariai ragina stiprinti įtraukimą per visą ugdymo kelią - nuo pradinių iki suaugusiųjų mokymosi programų.
Esminiai faktai ir tendencijos
- LT kontekstas: Lietuva ratifikavo JT Neįgaliųjų teisių konvenciją 2010 m., tačiau praktika dažnai stringa įtraukimui į bendrąją mokyklą.
- Skaičiai: apie 1000 studentų su negalia kasmet pasiekia aukštąjį mokslą - tai mažiau nei 1 proc. visų žmonių su negalia.
- Prieinamumo iššūkiai: dauguma mokyklų vis dar neprieinamos judėjimo negalią turintiems asmenims; trūksta lifto, įrenginių ir pritaikytos mokymo medžiagos.
- Ekonominiai veiksniai: mokiniams su negalia skiriamas didesnis krepšelis, tačiau finansavimas dažnai tenka tik specifiniams paslaugoms (logopedui, psichologui, spec. pedagogui).
Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje vis dar dominuoja požiūris, jog švietimas turi būti orientuotas į akademinį išsilavinimą, o ne į įtraukimą ir praktinį įgūdžių ugdymą. Reikalinga plataus spektro parama: nuo kvalifikacijos kėlimo mokytojams iki valstybės politikos, kuri skatintų įtraukti žmones su negalia į bendrojo ugdymo įstaigas, darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
tags: #kuo #reiskiasi #neigaliuju #asmenu #svietimo