Priklausomybė nuo kompiuterio: požymiai, priežastys ir sprendimo būdai

Šiuolaikiniame pasaulyje, pilname technologijų, kompiuteriai ir internetas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Tačiau, kartu su šių technologijų plėtra, susiduriame su nauju iššūkiu - priklausomybe nuo kompiuterio.

Kalbėdami apie priklausomybes, dažnai pirmiausia pagalvojame apie alkoholio ir narkotikų priklausomybes. Psichoaktyvių medžiagų įtaką žmogui galime lengviau suprasti, nes šio tipo priklausomybes dažnai galima dalinai paaiškinti - žmogus vartoja tam tikras medžiagas ir patiria jų poveikį, o tai gali lemti nekontroliuojamą elgesį.

Tačiau daug sudėtingiau suprasti ir, dar svarbiau, paaiškinti žmogaus elgesį, kai jis nepriklauso nuo jokių psichiką veikiančių medžiagų. Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto, nuomonės yra įvairios. Vieni tvirtina, kad tai tiesiog įprotis, kurį žmogus gali valdyti pats, o kiti teigia, kad tai liguistas potraukis, kuris apima žmogų ir gali būti įveiktas tik su profesionalų pagalba.

Nors dauguma, kas naudoja kompiuterį ar internetą, gali būti pažeidžiami, pažeidžiamiausi nuo kompiuterinės priklausomybės dažnai yra tie žmonės, kurie yra vieniši, uždari ar sergantys kitomis priklausomybėmis ar impulsų kontrolės sutrikimais.

Kas yra priklausomybė nuo kompiuterio?

Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą, žaisti azartinius žaidimus internete arba nuolat naršyti interneto naujienas.

Taip pat skaitykite: Socialinė politika Lietuvoje

Žaidimai internetu dabar jau tapo kiekvieno jaunuolio kasdienybe. Manoma, jog saikingi kompiuteriniai žaidimai teigiamai veikia vaiko raidą t.y. lavina vaikų socialinius įgudžius, vaizduotę, gerina atminties procesus. Ypatingo vartotojų dėmesio susilaukė žaidimai kurių metu prisijungia net keletas žaidėjų.

Pagrindinis šių žaidimų privalumas yra tas, jog virtualioje erdvėje žaidėjai gali imtis bet kokios jiems patrauklios veiklos ar rolės, susirasti bendraminčių bei tuo pačiu metu su jais sąveikauti, kartu įveikti įvairias misijas, įgyvendinti planus pritaikant sudėtingas strategijas, agresyvius veiksmus. Priklausomybė nuo internetinių žaidimų, kaip naujas šio laikmečio reiškinys, buvo skubiai ištirtas moksliniais tyrimais.

Nustatyta, jog į rizikos grupę patenka agresyvūs, silpnos savikontrolės bei narcisistinės asmenybės tipo asmenys. Pagrindinė narcisistinių asmenybių savybė yra nuolatinis poreikis jaustis įvertintiems, sulaukti aplinkinių pripažinimo, žavėjimosi jais. Internetiniai žaidimai kelia jų savivertę.

Žaidimo metu įveikiant įvairias kliūtis, žaidėjai apdovanojami nuopelnais, įgyja galingesnių gyvybių bei vertybių, ir taip vis tampa stipresni bei turtingesni. Be to, laimėtojai sulaukia daug pripažinimo iš kitų žaidėjų, taip įgydami galios bei tam tikrą statusą. Manoma, jog agresyvumu pasižymintys asmenys yra labiau linkę į virtualius žaidimus, nes čia jie gali patenkinti slepiamus agresyvius impulsus, kurie realiame gyvenime yra vertinami neigiamai. Kita neatsiejama problema - silpna savikontrolė ir disciplina.

Pastebėta jog asmenys linkę į liguistą žaidimų naudojimo formą prasčiau kontroliuoja savo emocijas nei vidutiniai žaidimų vartotojai. Tačiau, verta paminėti, jog padidėjęs emocionalumas gali būti žaidimų pasekmė, o ne priežastis. Įtakos žaidimų intensyvumui taip pat turi santykiai su šeimos nariais, bendraamžiais, bei stresas patiriamas realybėje.

Taip pat skaitykite: Socialinis darbas ir motyvacija

Tyrimai patvirtina, kad asmenys linkę pasinerti į virtualią aplinką, išgyvena stiprų vienišumo jausmą, turi bendravimo sunkumų. Atlikti tyrimai teigia, jog vyrai turi didesnę tendenciją išvystyti priklausomybę žaidimams nei moterys. Funkcinio magnetinio rezonanso (FMRi) metodo tyrimų duomenimis nustatyta, jog taip yra todėl, kad tam tikri vyrų smegenų centrai žaidimo metu stipriau reaguoja į tariamą pavojų jų teritorijoje.

Visumoje, dalyvavimas virtualiuose žaidimuose vartotojams suteikia iliuziją jog viskas jų rankose, jie visiški padėties šeimininkai, turintys pilną laisvę kontroliuoti savo įvaizdį. Taip pat, rolės kurios pasirenkamos tam tikruose žaidimuose ypač patrauklios tiems, kurie realiame gyvenime to padaryti neišdrįstų. Dėl to priklausomybė nuo internetinių žaidimų sietina su neurotiškumu, psichotiškumu, impulsyvumu bei naujovių ieškojimu.

Požymiai, rodantys, kad kompiuterio ir interneto naudojimas tampa problematiškas:

• Nuotaikos pagerėjimas naršant internete.
• Visą laiką mąstoma apie kompiuterį ar internetą, nerimaujama, kada bus galima vėl prisijungti, arba galvojama apie nuveiktus darbus ar padarytus sprendimus.
• Labai stiprus potraukis ir noras prisijungti prie interneto.
• Norint pajusti pasitenkinimą naršant internetą, reikia vis daugiau laiko prie jo praleisti.
• Pasidaro sunku išjungti internetą, prie jo praleidžiama daugiau laiko negu buvo planuota.
• Augančios neigiamos emocijos (suirzimas, apatija, pablogėjusi nuotaika, nuobodulys, tuštumos jausmas), kai nėra galimybės būti prisijungus prie interneto.
• Sumažėjęs susidomėjimas šeima, darbu, mokslu, ankstesniais pomėgiais.
• Sumažėjusi atsakomybė dėl darbo, mokslų, šeimos, rizikuojama visa tai prarasti.
• Melavimas ar slėpimas nuo šeimos narių, specialistų apie laiką, praleistą prie interneto.
• Aplinkiniai vis dažniau teigia, kad asmuo per daug praleidžia laiko prie kompiuterio ar interneto.

Jeigu pastebimi šie požymiai ir niekaip nepavyksta pačiam jų įveikti, reikia nebijoti kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, kurie dirba poliklinikose bei kitose psichikos sveikatos įstaigose.

Šiuolaikinis pasaulis, pilnas technologijų, neabejotinai daro didelę įtaką vaikų kasdienybei. Ekranai - išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai ir žaidimų konsolės - tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau, nors technologijos gali turėti naudos, pavyzdžiui, ugdydamos vaikų kūrybiškumą ir žinias, vis dažniau pastebime, kad tai gali sukelti priklausomybę. Tad kaip atpažinti, kad vaikas yra per daug priklausomas nuo ekranų?

Požymiai, rodantys priklausomybę nuo ekranų vaikams:

1. Nevaldomas ekrano laiko ilgėjimas: Jei pradžioje ekrano laikas buvo ribotas, tačiau laikui bėgant vaikas pradeda praleisti valandas prie kompiuterio ar telefono, tai gali būti raudona vėliava.
2. Sunku nutraukti naudojimąsi ekranais: Kai vaikas tampa irzlus, neramus ar net agresyvus, kai jam liepiama atsitraukti nuo ekranų.
3. Atotrūkis nuo realaus pasaulio: Vaikas, kuris pradeda rodyti mažesnį susidomėjimą veiklomis, kurios nebūtinai susijusios su ekranais.
4. Prasta emocinė ir fizinė būklė: Vaikai gali skųstis galvos skausmais, akių nuovargiu, nesugebėjimu susikaupti ar prasta nuotaika, ypač kai praleidžia ilgą laiką prie ekranų.
5. Nedomina kitos veiklos ar interesai: Jei vaikas visiškai atsisako įsitraukti į veiklas, kurios nebūtų susijusios su ekranais.
6. Poveikis miegui: Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie ekranų vakare, dažnai susiduria su miego sutrikimais.
7. Neigiamas poveikis mokymosi rezultatams: Jei ekranų naudojimas pradeda trukdyti mokslams.
8. Tęstinis naudojimas nepaisant neigiamų pasekmių: Kai vaikas toliau naudojasi ekranais, nors jau mato neigiamas pasekmes.

Jei pastebėjote šiuos požymius, svarbu pradėti spręsti šią problemą kuo greičiau.

Taip pat skaitykite: Atpažinkite autizmo simptomus paauglystėje

Priklausomybės nuo kompiuterio priežastys ir padariniai

Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo kompiuterio gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau šios yra pagrindinės:

• Psichologiniai veiksniai: Stresas, depresija ir vienatvė gali skatinti žmones ieškoti komforto, kuris dažnai būna kompiuterio arba interneto pasaulyje.
• Galimybė nemokamai prieiti prie informacijos: Internetas siūlo begalę informacijos ir pramogų, o tai gali pritraukti žmones ir skatinti nuolatinį naršymą.
• Socialinio santykio trūkumas: internetas gali tapti būdu kompensuoti trūkstantį socialinį gyvenimą, pavyzdžiui, žaidžiant internetinius žaidimus arba bendraujant su žmonėmis per socialinius tinklus.

Priklausomybė nuo kompiuterio gali turėti rimtų pasekmių fiziškai, emociškai ir socialiai:

• Fiziniai padariniai: Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, akių nuovargis ir nutukimas.
• Emociniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali lemti depresiją, nerimą ir miego sutrikimus, nes žmonės gali praleisti naktis prie kompiuterio arba naršyti internete.
• Socialiniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali padidinti tikrąją socialinę atskirtį, tarsi izoliuojant žmogų nuo realaus pasaulio.

Priklausomybė nuo kompiuterio atima savikontrolę. Daugelis priklausomybes (nuo alkoholio, narkotikų ar kompiuterio) turinčių žmonių žino, kad jiems draudžiama vartoti alkoholį, narkotikus, ar leisti laiką prie kompiuterio, tačiau jie save įtikina, kad tai darys su saiku.

Dažnas nuo alkoholio priklausomas žmogus sau pasako - „šiandien tik vieną alaus, va, išgersiu ir viskas...“, tas pats ir su žmonėmis, priklausomais nuo kompiuterio - „va, tik prisėsiu pažiūrėti, ar man kas atsiuntė el. laišką.“ Tačiau dažnu atveju situacija neapsiriboja vienu alaus, ar penkiomis minutėmis prie kompiuterio.

Žmogus paprasčiausiai užmiršta savo principus ir pažadus, bei randa begales priežasčių save pateisinti.

Daug ekspertų tvirtina, kad šiuolaikinės technologijos gali turėti įtakos ir skyryboms. Vis daugėjantis skyrybų skaičius dalinai kyla dėl to, kad sutuoktiniai per daug laiko praleidžia siųsdami trumpąsias žinutes, vartodami įvairias socialines medijos ar naršydami internete. Su didesniu elektroninio ir internetinio ryšio vartojimu, daugeliui porų atsiranda izoliacijos ir atsiskyrimo jausmas, kuris tam tikrais atvejais veda prie skyrybų.

Kaip įveikti priklausomybę nuo kompiuterio?

Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atvejais, padėti gali priklausomybės ligų specialistai, kurie specializuojasi priklausomybių nuo kompiuterio ar interneto srityse.

Tačiau pirminė sąlyga yra ta, kad pats žmogus turi suprasti, kad jam reikia pagalbos ir jis nori pasveikti. Patarimų, kaip gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, yra nemažai. Pirmiausia reikėtų ištrinti visus kompiuterinius žaidimus, užblokuoti prieigas prie žaidimų ar portalų, kuriose yra praleidžiama per daug laiko, ištrinti socialinių medijų profilius, išmokti naudotis kompiuteriu tik tada, kai tai yra būtina.

Bendravimas su žmonėmis gyvai taip pat gali būti veiksmingas sprendimo būdas. Galbūt galima skirti daugiau laiko hobiams ir veikloms, kurios teikia malonumą. Sportas ir fizinė veikla taip pat gali tūrėti teigiamos įtakos kontroliuojant laiką, praleistą prie kompiuterio.

Ribų nustatymas, kada ir kam naudoti kompiuterį, taip pat gali padėti išvengti besąlygiško kompiuterio naudojimo. Galbūt galite paskirti vieną reguliarų laiką per savaitę pasitikrinti savo elektroninį paštą ir laikytis grafiko.

Galiausiai jei patiems nesiseka kovoti su priklausomybe nuo kompiuterio, galite kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti priklausomybę ir išmokys kaip elgtis situacijoje, kai knieti prisėsti prie kompiuterio.

Saikingas kompiuterio naudojimas yra įmanomas. Daugelis priklausomybę nuo kompiuterio turinčių žmonių primygtinai laikysis minties, kad šiais laikais yra neįmanoma gyventi be kompiuterio ir interneto. Nors tai ir yra sąlyginai tiesa, kompiuteris neturėtų užvaldyti viso gyvenimo. Reikia išmokti kontroliuoti laiką, praleistą prie jo.

Reikia atsiminti, kad visi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir kompiuteris bei internetas yra svarbūs mums visiems. Tačiau daugelis žmonių geba suderinti gyvenimus prie kompiuterio ir už jo bei naudotis juos saikingai.

Priklausomybė nuo kompiuterio yra rimta problema, su kuria daugelis žmonių susiduria šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje. Svarbu suprasti priežastis ir poveikį, kurį ji gali turėti, ir imtis veiksmų jos įveikimui.

Nors kompiuteriai ir internetas yra neatskiriama mūsų kasdienybės dalis, svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir nesileisti priklausomybei nuo jų. Tai leis mums gyventi sveikesnį, emocingai stabilų ir turiningą gyvenimą.

Šiame straipsnyje aptarėme pagrindines priklausomybės nuo kompiuterio priežastis, rizikas, ir būdus pasveikti.

Literatūra:

1. Frangos, C.C., Frangos, C.C., and Sotiropoulos, I. (2011). "Problematic Internet Use among Greek university students: an ordinal logistic regression with risk factors of negative psychological beliefs, pornographic sites, and online games." Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 14(1-2), 51-58.
2. Andreassen, C.S., Torsheim, T., Brunborg, G.S., and Pallesen, S. (2012).
3. (2014). "Internet addiction: a systematic review of epidemiological research for the last decade." Current Pharmaceutical Design, 20(25), 4026-4052.
4. Twenge, J. M., & Campbell, W. K. (2018). "Associations between screen time and lower psychological well-being among children and adolescents: Evidence from a population-based study." Preventive Medicine Reports, 12, 271-283.
5. Owen, N., Healy, G. N., Matthews, C. E., & Dunstan, D. W. (2010). "Too much sitting: the population health science of sedentary behavior." Exercise and sport sciences reviews, 38(3), 105-113.
6. Caplan, S. E. (2007). "Relations among loneliness, social anxiety, and problematic Internet use." CyberPsychology & Behavior, 10(2), 234-242.
7. Carli, V., Durkee, T., Wasserman, D., Hadlaczky, G., Despalins, R., Kramarz, E., ... & Kaess, M. (2013). "The association between pathological internet use and comorbid psychopathology: a systematic review." Psychopathology, 46(1), 1-13.
8. Chang, A. M., Aeschbach, D., Duffy, J. F., & Czeisler, C. A. (2015). "Evening use of light-emitting eReaders negatively affects sleep, circadian timing, and next-morning alertness." Proceedings of the National Academy of Sciences, 112(4), 1232-1237.
9. Claessens, B. J., Van Eerde, W., Rutte, C. G., & Roe, R. A. (2007). "A review of the time management literature." Personnel Review.
10. Peper, E., & Harvey, R. (2019). "Digital addiction: increased loneliness, depression, and anxiety." NeuroRegulation, 6(1), 3-8.
11. Kim, E. J., Namkoong, K., Ku, T., & Kim, S. J. (2008). "The relationship between online game addiction and aggression, self-control and narcissistic personality traits." European Psychiatry, 23(3), 212-218.
12. Gómez-Pinilla, F., & Hillman, C. (2013). "The influence of exercise on cognitive abilities." Compr Physiol, 3(1), 403-428.
13. Ohannessian, C. M. (2009). "Media use and adolescent psychological adjustment: An examination of gender differences." Journal of Child and Family Studies, 18(5), 582-593.
14. Valkenburg, P. M., & Peter, J. (2009). "Social consequences of the internet for adolescents: A decade of research." Current Directions in Psychological Science, 18(1), 1-5.
15. Patel, A. V., Bernstein, L., Deka, A., Feigelson, H. S., Campbell, P. T., Gapstur, S. M., Colditz, G. A., & Thun, M. J. (2010). "Leisure time spent sitting in relation to total mortality in a prospective cohort of US adults." American journal of epidemiology, 172(4), 419-429.
16. Thomée, S., Härenstam, A., & Hagberg, M. (2012). "Computer use and stress, sleep disturbances, and symptoms of depression among young adults-a prospective cohort study." BMC psychiatry, 12(1), 1-14.
17. Park, S., & Lee, S. W. (2017). "The effects of relatedness satisfaction on leisure satisfaction and psychological adjustment: A study of computer game users." Current Psychology, 36(4), 868-879.
18. Valkenburg, P. M., & Peter, J. (2011).

tags: #kuo #pasireiskia #priklausomybe #nuo #kompiuterio