Socialinio verslo paskirtis - spręsti tam tikras socialines problemas arba siūlyti tam tikrų visuomenei reikalingų paslaugų nesiekiant pelno. Socialiai atsakingas verslas siekia pelno, bet savo veiklą grindžia tam tikromis vertybėmis: tausoja aplinką, humaniškai elgiasi su darbuotojais. Santykiai su suinteresuotosiomis šalimis (vartotojais, tiekėjais, darbuotojais ir kt.) visos šios įmonės vykdė apie trisdešimt skirtingų veiklų. Populiariausios veiklos buvo: maisto produktų gamyba, medienos gaminių gamyba, fasavimo ir pakavimo paslaugos. Taip pat socialinės įmonės užsiėmė maitinimo paslaugomis ir plastiko gaminių paslaugomis.
Apibendrinant galima teigti, jog verslo įmonių indėlis į socialinės vertės kūrimą yra labai mažas. Lietuvoje nėra išplėtotas socialinio verslo modelis. Socialinei atsakomybei paaiškinti nėra labai tikslaus apibrėžimo, tačiau plačiąją prasme - tai kaip įmonės prisiimta atsakomybė už tai, kokį poveikį jos gali padaryti aplinkai bei visuomenei. Socialiai atsakinga įmonė siekia įmonės tikslų, maksimalaus pelno, atsižvelgdama bei paisydama ne tik akcininkų, bet ir kitų svarbių bei suinteresuotų šalių - klientų, tiekėjų, darbuotojų, bendruomenės. Socialiai atsakinga įmonė savanoriškai sprendžia aplinkosaugos ir visuomenės gerovės problemas.
Kuo svarbi socialinė atsakomybė verslui ir visuomenei?
Nors šiuo metu nė viena organizacija negali visiškai atsiriboti nuo atsakomybės, vis tiek diskutuojama dėl socialinės atsakomybės vaidmens versle. „Išsipildymo akcijos“ dalis - Pyragų diena. Šis projektas ypač aktualus socialiai atsakingoms įmonėms, jos kasmet gali prisidėti prie šio projekto. Verslo įmonės gali kepti pyragus, o surinktus pinigus gali aukoti šiai akcijai. Kasmet tradiciškai lapkritį TV3 skatina savo darbovietėje ar mokslo įstaigoje kepti pyragus, juos pardavinėti, o surinktas lėšas paaukoti „Išsipildymo akcijai“. Prisidėdamos įmonės prie šios akcijos kuria socialiniai atsakingos įmonės įvaizdį.
Įmonė ar organizacija egzistuoja dėl to, kad yra naudinga visuomenei; organizacija ar įmonė turėtų būti socialiai atsakinga, kad pritaptų teisinėje visuomenėje. Organizacijos socialinė atsakomybė akcininko didžiausias interesas ir troškimas, nes ji didina akcijos kainą. Visuomenė leidžia įmonei išspręsti socialines problemas, kurių negali ar nepajėgia išspręsti vyriausybė. Socialinė atsakomybė leidžia užkirsti kelią problemoms atsirasti geriau nei spręsti problemas.
Savo veikloje AB „Achema“ naudoja pažangias priemones, geriausias prieinamas gamybos technologijas ir procesus, padedančius mažinti poveikį aplinkai, skatinti racionalų išteklių valdymą ir naudojimą, mažinti sąnaudas ir atliekas (šiukšles), o veiklos plėtrą planuoti atsižvelgiant į galimo poveikio aplinkai aspektus, taip kad būtų nekenksminga gamtai. Bendrovė skiria didelį dėmesį įrenginių modernizavimui, nuolat tobulina technologijas siekdama mažinti poveikį taršos. Pagarba - veiklos pagrindas. Pagarba ir patyrusiam profesionalui, ir naujokui, prisijungiančiam prie komandos; bei kiekvienam Lietuvos gyventojui ir valstybei, kurioje gyvename. Atsakomybė - itin svarbi valdant ir prižiūrint infrastruktūrą, kuri gyvybiškai svarbi Lietuvos ūkiui bei žmonėms. Įmonė atsakinga už elektros energetikos sistemos, bei ir šalies ekonomikos raidą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio poveikio plėtojimas ir matavimas
Socialinis poveikis dažniausiai apibūdinamas kaip teigiamas ir reikšmingas pokytis, lemiantis socialinių aplinkybių (darbo, pajamų, gyvenimo kokybės, nuostatų, emocinės būklės, gebėjimų ir t.t.) pasikeitimą. Taigi, poveikį išmatuoti nėra lengva, nes kai kurie poveikio rodikliai gali būti tik subjektyvūs. Socialinio verslo organizacijos skiriasi nuo tradicinio verslo kuriamu socialiniu poveikiu. 2024 10 09 d. Ekonomikos ir inovacijų ministrė patvirtino Socialinio verslo subjekto statuso (SVV) įgijimo ir netekimo tvarkos aprašą. Jame nurodoma, kad SVV subjektas, siekiantis įgyti socialinio verslo subjekto statusą, be kitos informacijos, savo svetainėje turi nurodyti: informaciją apie socialinį arba (ir) aplinkosauginį poveikį, socialinio verslo misiją, vykdomas ar planuojamas veiklas; poveikiui kurti reikalingus išteklius; poveikio matavimo indikatorius ir planuojamus poveikio rezultatus - trumpo (nuo 0 iki 3 metų), vidutinio (nuo 3 iki 5 metų) ir ilgojo laikotarpio (daugiau nei 5 metų) poveikį. Įvadiniai mokymai komandai. Mokymuose aptariama socialinio poveikio sąvoka, SMART veiklų, rezultatų, poveikio rodikliai ir jų skirtumai, įrankiai, kuriais vertinamas poveikis: TOC pokyčiu teorija, LogFrame bei Impact Canvas, „Key Impact Pathways“ (KIP) rodikliai; pristatomos Europos komisijos ir OECD rekomendacijos poveikiui matuoti, NESTA SoE 5 metodika.
Tarptautinėje erdvėje Lietuvos socialinio verslo ekosistema tyrimą atlikti padeda Lietuvos Socialinio Verslo Asociacija (LISVA) ir partneriai. 2023-2024 metais vykdyti projektai akcentuoja skatinimą kurti naujus socialinius verslus, skaidrų finansavimą ir poveikio matavimo mechanizmus. Poveikio akademija’24 ir Nordplus Adult projektai prisideda prie žinių sklaidos ir praktinių įrankių kūrimo.
Socialinio verslo plėtros keliui įsipareigota sukurti teisinę bazę. Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. gruodžio mėn. priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į SVV plėtros įstatymą. Poreikį praktinei įgyvendinimo tvarkai atspindi tai, kad statuso suteikimo tvarka dabar yra ruošiama ir netrukus įsigalios. Pagrindiniai žingsniai kuriant socialinį verslą: suburti stiprią komandą, kurioje turi būti ne tik svajotojų, bet ir praktikų, gebančių valdyti finansus, pritraukti išteklius ir talentus. Taip pat rekomenduojama kreiptis į Inovacijų agentūrą ir Lietuvos socialinio verslo asociaciją, dalyvauti mokymuose ir renginiuose, būti aktyviems bendruomenėje.
Socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje
- Miesto laboratorija - Antakalnio bendruomenės tvarus vartojimas.
- Lobių dirbtuvės - įtraukti į visuomenę žmones su intelekto negalia.
- Mano Guru - restoranas su tarptautiniais apdovanojimais.
- Textale - žiedinės mados startuolis.
Socialinio verslo įvairovė ir pagrindiniai principai
Socialinis verslas apima tris pagrindinius aspektus: verslumo (nuolatinė ūkinė komercinė veikla), socialinį (socialinių tikslų siekimas) ir valdymo (ribotas pelno paskirstymas, skaidrus valdymas). ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo srityse. Reguliavimas Lietuvoje vystosi per naujus teisinius aktus, įskaitant statuso suteikimo tvarką ir aiškius kriterijus misijai, veikloms bei poveikio matavimui.
Socialinis verslas Lietuvoje turi didžiulį potencialą skatinti tvarų ekonominį augimą ir spręsti aktualias visuomenės problemas. Norint, kad jis klestėtų, būtina stipri paramos infrastruktūra, koordinuotos pastangos - poveikio matavimo mokymai, supaprastintos teisinės procedūros ir visuomenės švietimo kampanijos. Skatinant bendradarbiavimą tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės, Lietuva gali užauginti gyvybingą ekosistemą, kur socialinis verslas taps svarbia įrankių dalimi kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
| Svarbiausi elementai | |
|---|---|
| Pelno reinvestavimas | daugiau kaip 50 proc. pelno reinvestuojama į misiją |
| Poveikio matavimas | aiškūs rodikliai ir planuojami rezultatai |
| Teisinė bazė | SVV statuso įgijimo tvarka, atitinkami įstatymai |
Socialiniai verslai Lietuvoje dažnai painiojami su socialinėmis įmonėmis ar labdaros organizacijomis. Tačiau jų esmė - derinti socialinius ir ekonominius tikslus, vadovautis skaidrumo principais ir siekti ilgalaikio poveikio visuomenei. Vienas iš pagrindinių iššūkių - finansavimo mechanizmų trūkumai ir biurokratijos kliūtys. Lietuvoje reikia daugiau dėmesio socialiai atsakingiems viešiesiems pirkimams ir didesnio privataus investuotojų dėmesio, kad atsirastų papildomų finansavimo šaltinių.
Socialinio verslo plėtra per regionus
Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad socialiniai verslai gali stiprinti regionų ekonominį ir socialinį kapitalą. Poveikio akademija, Nordplus Adult projektai ir regioniniai sprintai skatina kuriamą poveikį ir verslo modelių įvairovę, bei kuria galimybes pažeidžiamoms grupėms įtraukti į darbo rinką.
Klausimai sau: ar esate lyderis?
Socialinis verslumas Lietuvoje reikalauja lyderystės - galvoti apie visuomenės poreikius, kurti inovacijas, bendradarbiauti su partneriais ir užtikrinti finansinį gyvybingumą. Atsakymas į klausimą „Ar esate lyderis?“ lemia, ar gebėsite įveikti iššūkius ir pasiekti įtraukiantį poveikį. Socialinis verslas gali tapti reikšmingu įrankiu stiprinant bendruomenių gerovę, tačiau tam būtina aiški teisinė aplinka, investicijos į žmonių ir procesų gebėjimų tobulinimą bei nuoseklus poveikio vertinimas.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #verslo #poveikis #asmeniui