Premjeras Andrius Kubilius akcentuoja, kad ilgalaikė pensijų reforma yra didelis iššūkis Lietuvos socialinės rūpybos sistemai. Siekiant geriausių sprendimų, svarbu pasinaudoti Europos Sąjungos šalių patirtimi socialinio sektoriaus pertvarkose. Vyriausybėje surengtame susitikime su Europos Komisijos nariu, atsakingu už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį Laslu Andoru, buvo aptarta darbo Lietuvoje pensijų reformos projektavimo strategija, siekiant derinti nacionalines iniciatyvas su ES ilgalaikėmis rekomendacijomis.
Šio susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta pensijų reformai, kuri yra iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Andrius Kubilius pabrėžė, jog šiuo metu ypač aktualu analizuoti Prancūzijos ir kitų šalių sprendimus pensijų srityje, o ES patirtis šioje srityje yra itin svarbi.
Europos Komisijos narys L. Andoras atkreipė dėmesį, kad ekonominė krizė išryškino socialinės rūpybos sistemos spragas bei pabrėžė, jog šie iššūkiai aktualūs visoms ES valstybėms narėms. Pasak jo, staigus nedarbo augimas, pensijų sistemos netobulumai ir prastėjanti demografinė situacija kelia didžiulį susirūpinimą visoje Europos bendrijoje.
Ilgalaikės pensijų sistemos reformos pagrindiniai aspektai Lietuvoje
Pensijų sistema Lietuvoje pradėjo reformuojamasi nuo 2004 metų. Nuo to laiko dalis "Sodros" įmokų buvo nukreipiamos į privačius II pakopos pensijų fondus. Pervedimų dalis augo iki 2007 metų, pasiekdama 5,5 proc., tačiau 2009 metais buvo sumažinta iki 2 proc. dėl ekonominės krizės ir siekiant išlaikyti valstybės finansinį stabilumą.
Taip pat skaitykite: 2012 m. pensijų reformos aplinkybės
Siūlomi pokyčiai reformoje numato mažinti administracines išlaidas, kurios šiuo metu dalį pensijos sumažina dėl fondų taikomų administravimo mokesčių. Numatoma pamažu mažinti atskaitymus nuo įmokų iki visiško atsisakymo: 2013 metais jie būtų 2 proc., o vėliau kasmet mažėtų po 0,5 procentinio punkto iki nulio.
| Metai | Įmokos iš "Sodros" (%) | Papildoma asmens įmoka (%) | Valstybės skatinamoji įmoka |
|---|---|---|---|
| 2013 | 2 | 1 | 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio |
| 2016 | 2 | 2 | 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio |
| 2020 (planuojama) | 3,5 | 2 | 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio |
Pagal šią sistemą, žmogus galėtų pasirinkti, ar mokėti papildomai į privačius pensijų fondus ir gauti valstybės skatinamąsias įmokas, kas skatintų kaupimą pensijai. Tokie sprendimai 2013 metais suteiks Lietuvos gyventojams galimybę pasirinkti, kur kaups savo pensiją - valstybės ar privačioje sistemoje.
Pensijų pakeitimo norma ir finansinės perspektyvos
Andrius Kubilius pabrėžė, jog po reformos tikimasi, kad "Sodros" pensijų pakeitimo norma su laiku sumažės nuo 39-40 proc. iki 28 proc., o apie 12 proc. pensijos pakeitimo normos sudarys privati kaupimo dalis. Tai reiškia, kad bendra pensijų suma išlaikys stabilų lygį, net mažėjant "Sodros" išmokoms dėl demografinės situacijos, kai gyventojų skaičius stabiliai mažėja, o gyvenimo trukmė didėja.
Taip pat skaitykite: kaip keitėsi valstybinių pensijų įstatymas 2012 metais
Reforma taip pat siekia užtikrinti, kad privačioji pensijų kaupimo sistema būtų subalansuota ir patikima - tai būtina norint užtikrinti ilgalaikį pensijų tvarumą. Be kita ko, atsirastų galimybė žmonėms pasirinkti, ar likti sistemoje, ar pasitraukti, kas iki tol nebuvo galimybė.
Nelabai mažą vaidmenį reformų proceso sėkmei atlieka diskusijos Seime. Premjeras pabrėžia, kad nors Seimui liko vos kelios savaitės šiai kadencijai, būtina spėti priimti ilgai svarstytus pensijų reformos įstatymus, kurie reglamentuotų privataus kaupimo sistemos ateitį ir kitus svarbius pensijų sistemos aspektus.
„Esame pasiruošę intensyviam dialogui su Europos Komisija ieškant geriausių sprendimų“, - pažymi Premjeras. Jis taip pat primena, kad visas kompensavimo mechanizmas dėl sumažinimų turi būti vykdomas atsakingai, nepažeidžiant valstybės finansų sistemos stabilumo.
Komitetai pritarė Andriaus Kubiliaus kandidatūrai
Diskusijos ir socialdemokratų požiūris
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius pritaria privačių pensijų fondų egzistavimui, tačiau ragina skatinti žmonių švietimą apie racionalų dalyvavimą II pakopos sistemoje. Jis mano, kad žemesnių pajamų asmenims (gaunantiems iki 1500 Lt „į rankas“) ir tiems, kuriems iki pensijos likę mažiau nei 10 metų, nereikėtų pasirašyti pensijų kaupimo sutarčių. Be to, Butkevičius siūlo suteikti galimybę laisvai atsisakyti dalyvavimo fonduose, ko iki šiol trūksta.
„Žmonės turi žinoti apie rizikas ir galimybes, o valdžia - sudaryti palankias sąlygas privačiam kaupimui, kuris papildytų valstybinę pensijų sistemą,“ - teigia socialdemokratų lyderis.
Valsdančiosios daugumos ruošiami įstatymai ir politinė situacija
Valdančioji dauguma jau parengė pensijų sistemos reformos projektus, tačiau jų priėmimas užtruko dėl intensyvių diskusijų ir pasiūlymų gausos. Vienas iš esminių naujos reformos principų - formulė „2+2+2“, kuomet iš „Sodros“ būtų pervedama 2 proc., žmogus savo noru papildomai sumokėtų 2 proc., o valstybė subsidijuotų dar 2 proc.
Finansų ministras Algis Šemeta akcentuoja, kad nepriėmus reformos įstatymo, iš valstybės socialinio draudimo sistemos prarastų milijoninės vertės lėšos (apie 600 mln. litų). Dėl kai kurių įstatymų veto, numatytas teisėtas atsakas, siekiant išsaugoti šio reiškinio teisinį aiškumą ir tęstinumą.
Be to, valdančiųjų pozicijos atskleidžia tam tikrą nuolaidumą Prezidento vetams dėl kitų mokesčių, kas atspindi svarstomas kompromisų galimybes.
Premjeras pabrėžia, kad norima, jog Seimas dar šioje kadencijoje spėtų priimti pensijų reformos įstatymus, svarstytų susijusius teritorijų planavimo bei valstybės turto valdymo įstatymus bei pradėtų diskusijas dėl kitų svarbių sričių reformų, pavyzdžiui, šilumos ūkio pertvarkos.
Europos Komisijos vaidmuo ir finansinė parama reformai
Premjeras išryškina ES institucijų svarbą remiant Lietuvą pertvarkant darbo rinkos ir socialinės paramos sistemas. EK siūlo ne tik konsultacijas, bet ir finansinę paramą vykdant struktūrines reformas. Tokia bendradarbiavimo forma suteikia galimybes pasinaudoti ES šalių patirtimi ir praktika, įskaitant sėkmingus reformų modelius kitose valstybėse narėse.
Andrius Kubilius teigia, jog brangi socialinė sistema yra investicija į žmogų, o jos pertvarkymas turi vykti racionaliai ir nuosekliai, įvertinant ekonomines galimybes ir socialinius poreikius.
Santrauka
Andriaus Kubiliaus inicijuota pensijų reforma Lietuvoje siekia tvariai pertvarkyti pensijų sistemą, derinant valstybinį ir privatinį kaupimą, mažinant administracines išlaidas bei įtraukiant europinę patirtį. Reformos siekia užtikrinti finansinį stabilumą, socialinį teisingumą ir ilgalaikį pensijų tvarumą demografinio spaudimo kontekste.