Valdžios institucijoms planuojant naują pensijų sistemos pertvarką, būtina neužmiršti Konstitucinio Teismo suformuluotų oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų, kurių įgyvendinimo tebelaukia dalis pensijai privačiai kaupiančių žmonių. Pradžioje primintina, kad Seimo priimtu Pensijų sistemos reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos gyventojams, draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu, buvo suteikta galimybė nuo 2004 m. sausio 1 d. kaupti II pensijų pakopoje.
Pensijų kaupimo pradžia ir įmokų dydžių nustatymas
Seimo priimtu įstatymu visiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams 2004 m. buvo nustatytas pradinis 2,5 procento pajamų pensijų įmokos dydis, kuris kasmet buvo didinamas pridedant po 1 procentą pajamų, kol 2007 m. buvo pasiektas 5,5 procento pajamų šios įmokos dydis. Pažymėtina, kad nuo 2007 m. nustatytas 5,5 procento pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis buvo įtvirtintas nenumatant termino.
Ekonominė krizė, Seimo sprendimai ir konstitucinė justicija
Kilus ekonominei krizei, Seimas nuo 2009 m. keletą kartų keitė Pensijų sistemos reformos įstatymą, mažindamas kaupiamųjų įmokų dydžius. Dėl Seimo sprendimo sumažinti pervedimus į II pakopos pensijų fondus netgi buvo inicijuota konstitucinės justicijos byla. Išnagrinėjęs šį kreipimąsi, Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutarime pabrėžė laikiną tokio sprendimo pobūdį.
Anot nutarimo, įstatymų leidėjas ekonominės krizės atveju turi įgaliojimus nuspręsti laikinai sumažinti lėšų dalį, pervedamą į II pakopos pensijų fondus, tačiau tai darydamas jis privalo laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, lygiateisiškumo, socialinio solidarumo principų ir kitų Konstitucijos imperatyvų. Konstitucinis Teismas akcentavo ir tai, kad toks sprendimas negali paneigti pačios tokios kaupiamosios pensijos esmės, nustatyti tokio mažinimo masto, kuris nebūtų būtinas minėtiems tikslams pasiekti.
Teisėtų lūkesčių apsauga ir kompensavimo pareiga
Konstitucinio Teismo nutarime taip pat buvo aiškiai pasisakyta, jog asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos; o įstatymų leidėjas turi siekti, kad pensiją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų. Jeigu tokie praradimai neišvengiami, įstatymų leidėjas, kitaip tariant - Seimas, atsižvelgdamas ir į valstybės finansines, ekonomines galimybes, privalo nustatyti teisingą jų kompensavimą.
Taip pat skaitykite: Sprendimo dėl pensijos apskundimas
Neįvykdyti įsipareigojimai ir faktinė padėtis
Žvelgiant į šiandieninę situaciją matyti, kad valstybė savo pareigos vis dar nėra įvykdžiusi tiems II pakopos pensijų fondų sistemos dalyviams, kurie prie šios sistemos pagal valstybės iš anksto pasiūlytas konkrečias teisines sąlygas prisijungė iki 2009 m. Būtent jiems, įsismarkavus 2008 m. ekonominei krizei, valstybė vienašališkai pakeitė jau egzistuojančio teisinio santykio sąlygas.
Taigi šiuo metu turime faktinę situaciją, kai per beveik šešerius metus nėra pilnai įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, nors ypatingoji ekonominio sunkmečio padėtis jau yra pasibaigusi, o valstybės prievolė laikytis savo įsipareigojimų - išlikusi.
Seimo bandymai kompensuoti praradimus ir jų rezultatai
Tiesa, reikia pastebėti, kad įstatymų leidėjas buvo priėmęs sprendimą, kuriuo siekta kompensuoti dėl ekonominės krizės metu sumažintų pervedimų į II pakopos pensijų fondus šios sistemos dalyvių patirtus praradimus. Kaip antai, 2009 m. balandžio 28 d. priėmus Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, jame, be kita ko, buvo nustatyta, kad asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. birželio 30 d. (įskaitytinai), pensijų įmokos dydis 2011 m. bus 5,5 procento, 2012, 2013, 2014 metais - 6 procentai, o nuo 2015 m. sausio 1 d. - vėl 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Tačiau šios Seimo priimtos įstatymo nuostatos taip ir liko neįgyvendintos, nes 2010 m. vėl pakeitus Pensijų sistemos reformos įstatymą jos neteko galios. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, į asmenų, tapusių pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m., II pakopos pensijų fondų sąskaitas vietoje 5,5 procento jų pajamų, kaip kad buvo iki krizės, nuo 2014 m. yra pervedamos vos 2 procentų dydžio pensijų įmokos.
Papildomi įnašai ir valstybės prisidėjimas
Reikia paminėti ir tai, kad pensijų kaupimo sistemos dalyviams, nusprendusiems patiems mokėti papildomai į pensijų fondus (nuo 2014 m. - 1 procentą, o nuo 2016 m. - 2 procentus), šiuo metu yra pervedama ir papildoma 2 procentų įmoka iš valstybės biudžeto, kurios dydis galimai neatitinka konkretaus kaupiančiojo gaunamo atlyginimo, nes ji yra apskaičiuojama pagal užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkį.
Taip pat skaitykite: Ar teismas veikia senatvę?
Verta pasakyti, jog pagal įstatymą, daliai kaupiančiųjų, nusprendusių patiems mokėti papildomai į pensijų fondus, 5,5 procento įmokų dydis bus pasiektas 2020 m., kuomet įmokos dedamoji iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bus padidinta iki 3,5 proc., o jau minėta papildoma 2 procentų įmoka iš valstybės biudžeto išliks stabili.
Taigi, didžiajai daliai pensijų kaupimo sistemos dalyvių (t. y. iki 2009 m. apsisprendusių sudaryti sutartis dėl pensijų kaupimo II pakopos fonduose) iki šiol nėra atstatytas įmokų į pensijų fondus ikikrizinis dydis, kurį valstybė buvo įsipareigojusi neterminuotai pervesti į pensijų kaupimo sistemos dalyvių sąskaitas pensijų fonduose. Taip pat nėra kompensuoti šių asmenų praradimai, atsiradę dėl ekonominiu sunkmečiu sumažintų įmokų į pensijų fondus.
Konstitucinio Teismo doktrina: teisinio saugumo principas ir nuosavybės apsauga
Šiame kontekste verta priminti, kad, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius; šie principai suponuoja ir tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
Teisinės valstybės brandą liudija ne tik valstybės valdžios institucijų pagarba savo žmonėms, jų teisėms, teisėtiems lūkesčiams ir interesams, ne tik valstybės gebėjimas vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus asmeniui, bet svarbiausia - reali ir veiksminga pažeistų teisių apsauga, net jei viena iš teisinio ginčo šalių yra pati Valstybė.
KT konkretūs sprendimai dėl pensijų sumažinimo
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu “Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai” konstatavo, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012 m., neprieštarauja Konstitucijai. Šioje byloje Konstitucinis Teismas rėmėsi iki šios bylos suformuota konstitucine doktrina, kurioje yra atskleisti iš Konstitucijos kylantys reikalavimai, kurių privalu laikytis koreguojant pensijų teisinį reguliavimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai.
Taip pat skaitykite: Globos paskyrimo pavyzdys
Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Konstitucijai neprieštaravo Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad perskaičiuojant senatvės pensijas jos sumažinamos, nes tai nustatant buvo atsižvelgta į valstybėje susidariusią ypatingą situaciją, laikytasi konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų, sumažintų senatvės pensijų mokėjimas nustatytas laikinai, be to, numačius susidariusių praradimų kompensavimą.
Prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos ir Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.
Nuosavybės teisė ir teisė atsiimti sukauptas lėšas
Trečiadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai. Teismo vertinimu, įstatymas turėtų numatyti išimtinius atvejus, kad žmonės galėtų atsiimti savo sukauptus pinigus ir nesulaukę pensinio amžiaus. Įgyvendindamas šį Konstitucinio Teismo nutarimą Seimas anksčiau ar vėliau turės pakeisti įstatymą ir numatyti konkrečius atvejus ar aplinkybes, kuriomis gyventojai galėtų pasiimti savo pinigus anksčiau laiko.
Riboja nuosavybės teisę KT nutarimu, Konstitucijai ir teisei į nuosavybę prieštarauja tai, kad įstatymas nenumato jokių išimčių, kada būtų galima nutraukti kaupimo sutartį ir pasiimti sukauptus pinigus. „Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių“, - nurodo teismas.
Jis pažymėjo, kad, ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų. Ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu, apribojimai turi būti būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, konstitucines vertybes, visuomenei būtinus tikslus, turi būti paisoma proporcingumo principo.
„Nors pensijų fonduose kaupiamos senatvės pensijoms skirtos lėšos negali būti tapatinamos su pačia kaupiamąja pensija (mokėtinomis išmokomis), ... asmens teisė į šiuose fonduose jau sukauptas lėšas yra sietina su jo nuosavybės teisių apsauga, šios teisės turtiniai aspektai ginami pagal Konstitucijos 23 straipsnį“, - paaiškino teismas. Jo nutarimu, pensijų kaupimo fonduose teisinis reguliavimas negali būti toks, kad siekiant užtikrinti išmokų mokėjimą, tuo pačiu būtų neproporcingai apribotos kaupiančiojo nuosavybės teisės į sukauptą turtą, nenumatant jokios galimybės nutraukti pensijų kaupimą dalyvio iniciatyva.
KT teisėjų nuomone, įstatyme turi būti nustatyti kaupimo fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių. „Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“, - paskelbė KT.
Statistika ir praktika
Šiuo metu pensijų kaupimo sutartis yra sudarę 1,4 mln. Lietuvos gyventojų. Pensijų fonduose jų sukaupto turto suma siekia 7,1 mlrd. eurų. Taigi vienas gyventojas yra sukaupęs turto, kurio vidutinė vertė siekia 5071 eurą.
Įtraukimo į kaupimą ir pasirinkimo galimybės
Nuo metų pradžios vėl įtraukė tūkstančius gyventojų. Šių metų pradžioje „Sodros“ siųstus pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą gavo 59 745 gyventojai. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstybės siūlomoje papildomo kaupimo pensijai sistemoje.
Kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Kiekvienas žmogus, įvertinęs savo finansinę situaciją ir lūkesčius, turi pats apsispręsti, ar dalyvauti kaupime. Apsisprendimui skiriamas pusmetis. Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukiami gyventojai, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai.
Gavusieji „Sodros“ pranešimą turi tris pasirinkimo variantus: nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas; sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove; iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime. Atsisakymo procesas ypač greitas.
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Kiek pervedama ir kaip skaičiuojama
Jeigu žmogus apsispręs dalyvauti pensijų kaupime, į pensijų fondus bus pervedama 3 proc. nuo žmogaus pajamų ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) bus pervesta iš valstybės biudžeto arba visų mokesčių mokėtojų sumokėtų pinigų. Pavyzdžiui, kaupiantysis uždirba 1000 eurų neatskaičius mokesčių kas mėnesį. 2024 metais jo pensijų kaupimo įmoka sieks 30 eurų (1 000 x 3 proc. = 30 eurų). Iš valstybės biudžeto lėšų už jį į pensijų fondą bus pervedama dar 27,04 euro (1 802,40 Eur x 1,5 proc. = 27,04 Eur). Bendra įmoka pensijų kaupimui sieks 57,04 euro per mėnesį.
Gyventojai moka antros pakopos pensijų kaupimo įmokas nuo savo draudžiamųjų pajamų - lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos. Gyventojai gali laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką.
Seimo veiksmai dėl kompensacijų
Seimas pradėjo svarstyti per krizę sumažintų senatvės ir invalidumo pensijų kompensavimo tvarką. Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti atitinkamą įstatymo projektą. Jį parlamentarai svarstys skubos tvarka ir toliau diskutuos gegužės 15 dieną.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, per keturis šių metų mėnesius „Sodra“ turi apie 60 mln. litų viršplaninių pajamų. Ministrės teigimu, kompensacijų tikisi 485 tūkst. Pensijoms kompensuoti iš viso reikės apie 450 mln. litų, iš jų apie 90 mln. litų bus išmokėta dar šiemet, o 2015-2016 metais - po 180 mln. litų.
Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, jei visa kompensacija neviršija 100 litų, ji visa bus išmokėta šiemet, o jei ji didesnė nei 100 litų - dalimis 2015 ir 2016 metais, priklausomai nuo likučio dydžio. Šiemet bus išmokėta 20 proc. neišmokėtos pensijos, o 2015-2016 metais - po 40 proc., mokant kas ketvirtį. A. Pabedinskienė taip pat informavo, kad tais atvejais, jei sumažintų pensijų nepriemokos nebesieks 100 litų, tokiu atveju likutis nebus skaidomas ir visa suma bus iš karto išmokėta.
Istoriniai Seimo sprendimai ir socialinis kontekstas
Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2009 metų gruodį nutarė dvejiems metams - 2010-2011-iesiems - „apkarpyti“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų: valstybines ir senatvės pensijas, motinystės ir tėvystės išmokas, išmokas vaikui bei kitas. Dirbantiems pensininkams pensijos buvo sumažintos didesniu laipsniu nei nedirbantiems, tačiau vidutiniškai jos sumažėjo 15 proc. Pensijos iki 650 litų nebuvo mažinamos.
Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta paankstinti ir iki 2017 m. liepos 1 d. Priimtomis pataisomis nutarta 2017 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti visus likusius 67 proc. senatvės pensijos kompensuojamosios sumos. Anksčiau bus išmokama ir senatvės pensijos bei valstybinės pensijos kompensuojamoji suma asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, jeigu jie pateiks prašymą iki 2017 m. sausio 31 d. Šiems asmenims išliks galimybė teikti prašymus iki 2018 m.
Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl aiškinimų
Konstitucinis Teismas (KT) išaiškins aštuonias savo ankstesnes nuostatas dėl galimybių mažinti atlyginimus, pensijas ir kitas socialines išmokas valstybėje susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai. Su tokiu prašymu į KT gruodžio 3 d. apsisprendė kreiptis Seimas. Už tokį Seimo nario socialdemokrato Vytenio Andriukaičio pateiktą nutarimo projektą, kurį savo parašais parėmė 60 parlamentarų, gruodžio 3 d. balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 11 Seimo narių.
Seimo nutarime, be kita ko, prašoma išaiškinti, ar nuostata, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (ekonominei krizei, gaivalinei nelaimei ir kt.) "pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas bei mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes" reiškia, kad pensijų mažinimas turi būti proporcingai derinamas su kitomis priemonėmis (mokesčių lengvatų taikymu, esamų darbo vietų išsaugojimu ir naujų kūrimu, investicijų į darbo vietas pritraukimu, darbo užmokesčio fondo nemažinimu ir kt.), kad nepažeistų gyvybiškai svarbių visuomenės interesų, apsaugotų kitas konstitucines vertybes.
Taip pat Seimo nariai prašo išaiškinti ir kitus klausimus: ar įstatymų leidėjas kompensavimo mechanizmus privalo taikyti pasibaigus valstybėje susidariusiai ypatingai situacijai ar ir šiai situacijai esant; ar teisės nuostatos, susijusios su asmens įmokomis į valstybinį socialinį draudimą, turi būti taikomos tik normaliomis sąlygomis ar ir krizės metu; ir ar teisinis reguliavimas, keičiantis atlyginimų ar pensijų dydžius dėl ypatingų aplinkybių, turi būti taikomas paisant proporcingumo principo reikalavimų.
Kompensavimo etapai ir sumos
Seimas yra sprendęs, kad kompensacijų išmokėjimas gali būti skirstomas etapais, priklausomai nuo bendros kompensacijos sumos; jei visa kompensacija neviršija tam tikros ribos, ji gali būti išmokėta iš karto, kitu atveju - dalimis pagal nustatytą grafiką.
| Etapas / Metai | Išmokos dalis | Pastabos |
|---|---|---|
| 2014-2016 | Dalimis (pvz., 20%, 40%, 40%) | Priklausė nuo likučio dydžio; jei mažiau nei 100 litų - visa suma išmokama iš karto |
| 2017 | Visi likę 67% | Priimtos pataisos paankstino išmokėjimą iki 2017-07-01 |
Praktiniai padariniai kaupiančiajam asmeniui
Asmenims, kurie kaupė II pakopoje iki 2009 m., sumažinti pervedimai reiškė realius finansinius praradimus. Konstitucinio Teismo doktrina reikalauja, kad valstybė užtikrintų teisingą kompensavimą arba grąžintų teisėtus lūkesčius tenkinančias įmokų sąlygas. Be to, KT sprendimai pabrėžia, kad negalima nukrypti nuo proporcingumo ir lygiateisiškumo principų, didinant mažinimų poveikį tam tikroms grupėms (pvz., dirbantiems pensininkams).
Apie galimus sprendimus
- Seimas gali aiškiai nustatyti kompensavimo mechanizmus, kurie taikomi pasibaigus krizinei situacijai;
- Gali būti nustatytos išimtys ir sąlygos, leidžiančios atsiskaityti ar nutraukti kaupimo sutartis ypatingais atvejais, kai dalyvis susiduria su esminiais gyvenimo pokyčiais;
- Valstybė turi užtikrinti, kad kompensacijos dydis ir išmokėjimo tvarka būtų proporcingi ir nediskriminuotų atskirų asmenų grupių.
Siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugą ir teisinį saugumą, reikalingas nuoseklus ir skaidrus teisės aktų taikymas bei Konstitucinio Teismo nuostatų įgyvendinimas politinių sprendimų priėmimo procese.
tags: #kt #sprendimas #del #apkarpytu #pensiju