Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame galima lengvai ir nuolat naudotis internetu, ypač jaunimas vis daugiau laiko praleidžia elektroninėje erdvėje. Socialiniai tinklai suteikia galimybes iš karto gauti didžiulį informacijos kiekį ir naudotis įvairiais šaltiniais, todėl jie daro didelį poveikį formuojant nuomones, nuostatas ir įsitikinimus. Kiekvienas žmogus gali kurti ir skelbti informacinį turinį, skatindamas kūrybiškumą ir inovacijas. Tačiau kartu internetas ir socialinė žiniasklaida kelia įvairių grėsmių - jie pateikia neapykantą kurstančias kalbas, smurtą ir kitokį neigiamą turinį, kuris gali būti žalingas ypač nepilnamečiams.
Europos Sąjungos Taryba 2016 m. pažymėjo medijų raštingumo ir kritinio mąstymo ugdymo svarbą, o Lietuvoje vykdomi specialūs projektai, kurių tikslas - didinti jaunimo sąmoningumą apie virtualią informaciją, lavinti gebėjimus kritiškai vertinti turinį ir atpažinti dezinformaciją.
Socialinių medijų raštingumo projektai Lietuvoje
Lietuvoje socialinių medijų raštingumo ugdymui vykdomi įvairūs projektai, pavyzdžiui:
- Projektas „AlterLife“ - finansuojamas Jaunimo reikalų agentūros Inovacijų jaunimo politikos srityje konkurso 2023 m. Į projektą įtrauktos mokymų sesijos jaunimui Vilkaviškio ir Lazdijų rajonuose, dėmesys skiriamas jaunimui, turinčiam mažiau galimybių. Mokymų metu ugdomos kritinio mąstymo ir medijų raštingumo kompetencijos. Informacija jaunimui aktyviai skleidžiama socialiniuose tinkluose vizualais, vaizdo įrašais, interviu, infografikais. Rugsėjo mėnesį vykusiose transliacijose diskutuota su ekspertais, aptariant kritinio mąstymo reikšmę, ypač COVID-19 pandemijos kontekste. Be to, buvo organizuotas atvirukų dizaino konkursas, kurio rezultatai išplatinti visoje šalyje kaip priemonė jaunimo refleksijai ir sąmoningumo didinimui. 2022 m. sukurtas metodinis įrankis - stalo žaidimas, skirtas jaunimo darbuotojams, padedantis ugdyti kritinį mąstymą ir medijų raštingumą, apimantis įvairių neigiamų medijų aspektų analizę: melagienas, propagandą, smurtą internete, neapykantos kalbą ir pan. 2023 m. Marijampolė kaip Lietuvos jaunimo sostinė organizuos renginius, atitinkančius Europos Sąjungos jaunimo strategijos tikslus, užtikrinant jaunimo gebėjimą atpažinti diskriminaciją internete.
- Projektas „Dideli maži ekranai“ - nuo 2016 m. vykdomas lietuviško ir Britų tarybos bendro projekto tikslas - stiprinti medijų raštingumą jaunimo ugdytojams Lietuvos regionuose, ypač ten, kur gyvena tautinės mažumos. Projektas jungia kūrybines ir analitines veiklas, skatina pažinti ir tyrinėti bendruomenę bei puoselėti dialogą.
- Internacionalus projektas YouTHinkYouTHink - skirtas 14-19 metų jaunimo kritinio mąstymo ir medijų raštingumo įgūdžių ugdymui, stiprinant socialinę atsakomybę ir gebėjimą aktyviai dalyvauti informacinėje visuomenėje. Projektas orientuojasi į dezinformacijos aptikimą, skaitmeninių technologijų naudojimą ir atsakingą medijų turinio kūrimą. Projektą finansuoja Erasmus+ programa, o jame dalyvauja partneriai iš Lietuvos, Slovėnijos, Portugalijos, Italijos ir Šveicarijos.
- Bibliotekų vaidmuo - Lietuvos viešosios bibliotekos jau ketvirtą kartą organizuoja Medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) savaitę. Bibliotekininkai mokomi informacinio raštingumo, įskaitant internetinę žiniasklaidą, pavojų internete atpažinimą bei duomenų apsaugą. Šios žinios perduodamos bendruomenėms, organizuojant renginius, ypač jaunimui ir socialiai pažeidžiamoms grupėms. Viena iš sėkmingų iniciatyvų - „Cookie Truck“ projekto pradžia 2023 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
Kritinis mąstymas - pagrindas saugiam ir atsakingam informacijos suvokimui
Kritinis mąstymas - tai gebėjimas atpažinti faktą kaip teisingą arba klaidingą sakinį, analizuoti išvadų darymo logiką, vertinti prielaidas, daryti logines išvadas atsižvelgiant į empirinius duomenis. Svarbu suvokti, kad ta pati problema gali būti sprendžiama įvairiais būdais, todėl reikalingas alternatyvų ieškojimas.
Kritinio mąstymo ugdymas apima sąvokų apibrėžimo, idėjų ir faktų atskyrimą, galimų klaidų identifikavimą bei mąstymo struktūros įsisavinimą. Mąstymo operacijos prasideda nuo konkrečių objektų ir sąvokų pažinimo, vėliau žengia link abstrakcijų, hipotezių kėlimo ir tikrinimo. Žinios susiję su gebėjimu lyginti objektus, klasifikuoti juos ir kurti sekas, kuriant loginę informaciją.
Taip pat skaitykite: Pažintinių funkcijų gerinimas ergoterapija
Kritinis mąstymas skatina refleksiją: žmogus apmąsto savo sprendimų priėmimo procesą, suvokia priežastis, vertina skirtingus požiūrius ir realistiškai vertina situaciją bei informaciją. Tai ypač svarbu, kai susiduriama su dideliu informacijos srautu, sudėtingomis problemomis ir įvairių interesų poveikiu.
Medijų raštingumas ir problemų sprendimo kompetencijos socialinėse medijose
Medijų raštingumas apima gebėjimą atpažinti skirtingų informacijos tipų, kritiškai vertinti šaltinius ir jų patikimumą. Tai apima sugebėjimą atskirti propagandą, melagienes, dezinformaciją, neapykantos kalbą bei radikalizacijos požymius internete. Medijų raštingumas reikalauja nuolatinio domėjimosi, naujų žinių įsisavinimo ir kritinės analizės.
Socialinėse medijose kritinis mąstymas ir raštingumas įgyja papildomą svarbą, nes čia gausu įvairios informacijos ir skirtingų požiūrių. Gebėjimas atskirti patikimą turinį nuo manipuliatyvaus padeda saugiai ir atsakingai naudotis internetu, taip pat skatina aktyvų pilietiškumą ir socialinę atsakomybę.
Problemų sprendimas virtualioje erdvėje suprantamas kaip tvarkos kūrimas, kai žmogus identifikuoja problemas, išranda sprendimų būdus, atsižvelgia į galimas rizikas ir pateikia naujas strategijas. Svarbu pastebėti, kad mokymasis iš savo patirties ir veiklos rezultatai stiprina gebėjimą sėkmingai valdyti problemas.
Praktinės kryptys ir mokymo programos
Lietuvoje diegiamos įvairios mokymo programos, skirtos jaunimui ir suaugusiems ugdyti kritinio mąstymo ir medijų raštingumo kompetencijas:
Taip pat skaitykite: kaip Achenbacho sistema padeda įvertinti dėmesio ir socialinius sunkumus
- Kritinio mąstymo ir medijų raštingumo mokymai jaunimui - programos trukmė nuo 4 iki 16 akademinių valandų, apimančios informaciją, kaip atpažinti dezinformaciją, manipuliaciją, etišką elgesį socialiniuose tinkluose.
- Lyderystės ir bendradarbiavimo mokymai - skirti 7-12 klasių auklėtojams ir mokiniams, siekiant stiprinti komandinius gebėjimus ir atsakingą dalyvavimą bendruomenėje.
- Jaunimo žmogaus teisių akademija - supažindina su žmogaus teisėmis ir jų svarba kasdienėje veikloje.
- INSIDE OUT programa - stiprina jaunimo psichikos sveikatą ir kūrybinius krizės situacijų metodus.
- Savanorių koordinavimo ir mentorystės mokymai - orientuoti į su jaunimu dirbančių specialistų kompetencijų stiprinimą ir atsakingą jaunimo ugdymą.
Šios programos padeda suprasti medijų vaidmenį demokratinėje visuomenėje, kritiškai vertinti turinį, ugdo kūrybiškumą ir atsakomybę kuriant informacinę erdvę. Praktiniai užsiėmimai, tokie kaip bendraamžių švietėjų programos ir metodinių priemonių kūrimas, stiprina ugdymo efektyvumą.
Institucijų ir organizacijų indėlis
Siekiant užtikrinti informacijos patikimumą ir kovoti su dezinformacija, Baltijos šalių kovos su informacijos sutrikimais centras (BECID), apimantis Lietuvą, Estiją ir Latviją, koordinuoja ekspertų veiklas, įskaitant žiniasklaidos praktikos bei akademinius tyrimus. Tokiu būdu bendradarbiaujama su Europos Komisija ir dalijamasi tyrimų išvadomis, siekiant efektų.
Asociacijos „Langas į ateitį“ ir „Viešieji interneto prieigos taškai“ organizuoja projektus, skirtus medijų raštingumo stiprinimui bendruomenėse, įgyvendindami mokymus, renginius ir kuriant metodikas, kurios prieinamos visuomenei. Asociacija „Obuolio“ bendradarbiauja su Anykščių mokyklomis ir švietimo tarnybomis vykdydama kvalifikacijos kėlimo programas, leidžia saugaus socialinių medijų vartojimo kalendorius, kurie prisideda prie ilgalaikio sąmoningumo ugdymo.
Jaunimo įsitraukimas ir patirtys
Jaunuoliai, dalyvaujantys kritinio mąstymo ir medijų raštingumo mokymuose, pažymi, kad išmoksta išreikšti savo nuomonę, gilinti suvokimą apie informaciją bei ją kritiškai analizuoti. Projekte dalyvavę jauni žurnalistai susipažino su žurnalistikos principais, etika, interviu technikomis, kūrybiniu rašymu ir viešųjų ryšių metodais, rengė analitinius darbus, kurie buvo publikuoti žiniasklaidoje. Jaunieji lyderiai vedė mokymus bendraamžiams, taikydami įvairius aktyvius mokymo metodus.
Tokia veikla ne tik prisideda prie kritinio mąstymo ugdymo, bet ir skatina socialinį atsakingumą, pilietiškumą bei ugdo gebėjimą saviraiškai virtualioje erdvėje.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Medijų ir informacinio raštingumo svarba šiuolaikiniam piliečiui
Gyvenant medijų tarpininkaujamoje tikrovėje, yra itin svarbu gebėti atskirti vertingą informaciją nuo menkavertės, patikimą nuo nepatikimos. Kritinis mąstymas padeda suvokti medijų turinio kokybę, analizuoti jų pateikimo kontekstus, atskleisti įvairius politinius, socialinius ar ekonominius interesus. Tai leidžia jaunimui ir visuomenei kritiškai žiūrėti į informaciją, apsaugoti save nuo manipuliacijos ir priimti pagrįstus sprendimus.
Be to, ugdant kritinį mąstymą ir medijų raštingumą, stiprinama demokratija, plečiamas piliečių akiratis ir kuriamos saugesnės, atviresnės informacinės erdvės.
tags: #kritinio #mastymo #ir #socialiniu #mediju #rastingumo