Pastaraisiais metais sveikatos sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama išplėstinės praktikos slaugos specialistams - profesionalams, kurie tampa svarbia jungtimi tarp slaugytojo ir gydytojo. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Akušerijos ir slaugos katedros vadovės doc. dr. Agnės Jakavonytės-Akstinienės, išplėstinės praktikos slaugos programos tikslas - parengti kompetencingus, kvalifikuotus išplėstinės praktikos slaugytojus, gebančius profesinę ir mokslinę veiklą grįsti naujausiomis slaugos mokslo žiniomis, jas taikyti klinikinėje praktikoje: „Šių studijų metu siekiama stiprinti klinikinių sprendimų priėmimą, išplėsti savarankišką praktiką ir užtikrinti, kad pacientai gautų savalaikę, tikslinę priežiūrą“.
Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje išplėstinės praktikos slaugos programos studentams šios praktikos yra ypač vertingos, nes padeda ne tik reguliuoti pacientų srautus, sutrumpina laukimo laiką ir palengvina ankstyvą pacientų vertinimą bei reikiamą skubiosios medicinos pagalbos nustatymą, - aiškina doc. dr. A. Jakavonytė-Akstinienė. - Tai leidžia gydytojams sutelkti dėmesį į sudėtingiausius atvejus, pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę.“ Tai yra pagrindinis iššūkis ir galimybė Lietuvoje: išplėstinės praktikos slaugytojo sprendimai „čia ir dabar“ sparčiai keičia priėmimo skyrių dinamiką.
Kas yra išplėstinės praktikos slaugytojas?
Migle Didbalytė teigia, kad bendrosios praktikos slaugytojas yra atsakingas už paciento būklės įvertinimą ir užtikrinimą, gydytojo paskyrimų vykdymą bei įvairių medicininių manipuliacijų atlikimą, įskaitant kraujo mėginių paėmimą, intraveninių kateterių įvedimą bei priežiūrą, vaistų administravimą. Išplėstinės praktikos slaugytojas įgyja gebėjimus patiems įvertinti paciento būklę, nuolat stebėti tyrimų rezultatus, skirti papildomus diagnostinius tyrimus ir netgi koreguoti gydymą pagal savo kompetenciją. Jei paciento būklė stabilizuojama, jis gali suderinti su gydytoju išleidimą ambulatoriškai ir pateikti aiškias rekomendacijas.
Lolita Gerasimova prideda: „Mūsų darbas nutolsta nuo tradicinio slaugytojo vaidmens“; Miglė Didbalytė priduria, kad tokios situacijos atskleidžia specialybės specifiką: esant lengvai būklei, kai pacientas patenka į žalios arba skubios ambulatorinės pagalbos kategoriją, gydytojo nuolatinė priežiūra dažnai nėra būtina. Išplėstinės praktikos slaugytojai gali savarankiškai įvertinti paciento būklę ir, vadovaudamiesi klinikiniais protokolais, paskirti tyrimus ar simptominį gydymą.
Kaip išplėstinės praktikos slaugos specialistai valdo pacientų srautą priėmimo skyriuje?
Didbalytė patikina, kad jų darbas tiesiogiai prisideda prie greitesnio pacientų srauto valdymo, kai lengvesnio pobūdžio atvejai aptarnaujami greičiau, o gydytojai gali sutelkti dėmesį į sunkesnes būkles. Rita Šmyt priduria, kad žaliosios kategorijos pacientai gali būti ambulatoriniai ar lengvai gydomi, o specialistai kvalifikuotai įvertina jų poreikius ir paskiria tyrimus ar trumpalaikius gydymo sprendimus. Ši sistema siekia užtikrinti, kad būtini gydymo veiksmai būtų atlikti „čia ir dabar“, o sunkesniems atvejams liktų daugiau laiko gydytojams.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Ateities perspektyvoje iššūkių yra tik daugėjantis pacientų srautas ir visuomenės supratimo apie tai, kada tikrai reikalingas skubios pagalbos skyrius. Rita Šmyt taip pat pabrėžia, kad daliai pacientų būtina galvoti apie ambulatorinį gydymą ar šeimos gydytojo konsultacijas - tai padėtų sumažinti nereikalingą skubios pagalbos apkrovą.
Iššūkiai ir teisės aktai
Miglė Didbalytė pastebi, kad slaugytojai Lietuvoje dirba dideliais krūviais, o ateityje planuojama dar daugiau plėsti jų kompetencijas, siekiant sumažinti gydytojų darbo krūvį deleguojant užduotis, kurios gali būti atliktos saugiai ir kokybiškai be gydytojo tiesioginio įsitraukimo. Prof. dr. Natalja Istomina, FEANS narė, apibūdina išplėstinės praktikos slaugos koncepciją, kurios tikslas - pereiti nuo pagalbinio slaugytojo vaidmens prie aktyvaus, sprendimus priimančio sveikatos priežiūros specialisto, dirbančio komandoje su gydytoju. Ji pastebi, kad Lietuvoje teisiniai reglamentai vis dar kelia iššūkių, tačiau įvertinant tarptautinę patirtį ir poreikį plėsti slaugos funkcijas, keliama būtinybė išplėsti slaugytojų teises ir kompetencijas, įtraukti juos į sprendimų priėmimą ir vaistų išrašymą kai kurioms kompensuojamoms priemonėms.
Lietuvoje teisinis reglamentavimas rodo, kad slaugytojų darbo krūviai turi būti reguliuojami, o 1996-2005 metais nustatyti įvairūs skirtingi krūviai. 2011 m. atnaujintos Lietuvos medicinos normos „Bendrosios praktikos slaugytoja“ ir „Bendruomenės slaugytoja“ užtikrina, kad slaugytojų kompetencijos būtų vienodos visoje ES, o ateityje planuojama toliau plėsti jų funkcijas, įskaitant teisę išrašyti tam tikras kompensuojamas medicinos priemones. SAM teigia, kad bendrosios praktikos slaugytojai turi plačias kompetencijas ir jos reglamentuojamos medicinos normose, o jų funkcijų plėtra yra numatyta ateityje.
Tarptautinė patirtis
JK patirtis rodo, kad slauga ten itin diferencijuota: slaugytojai specialistai gydo ir diagnozuoja ligas, dirba kartu su gydytojais specialisto skyriuose - širdies ligų, plaučių ligų, endokrinologijos ir kt. srityse. Vokietijoje slaugytojai turi skirtingas pakopas, gali atlikti kraujo ėmimą, vaistų infuzijas, kateterių įvedimą, o su gydytoju jie priima galutinius sprendimus, tačiau dalyvauja komandoje ir deleguojamos jų kvalifikacijos lygio užduotys. Gydymo procesas Lietuvoje turi siekti panašų kryptį - su didesniu slaugytojų autonomijos lygiu, bet laikant galutinius sprendimus gydytojams.
Iššūkiai šeimoms - laikinas atokvėpis ir slauga namuose
Pastarojo laikotarpio kontekste svarbu atkreipti dėmesį į socialinius iššūkius: artimieji su negalia dažnai patiria didelį fizinį ir emocinį išsekimą dėl netinkamai organizuotų socialinių paslaugų. Laikino atokvėpio paslaugos ir ambulatorinės slaugos namuose dažnai yra netinkamai prieinamos arba ilgose eilėse, todėl kyla teisinių ir socialinių klausimų dėl teisių į poilsį ir atostogas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro reglamentai nustato laikino atokvėpio paslaugų tikslą - užtikrinti slaugą namuose ar institucijoje tam tikrą valandų skaičių per savaitę, tačiau realybėje paslaugos dažnai nėra pasiekiamos dėl trūkstamų specialistų.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Tačiau žvelgiant į ateitį, aišku, kad reikia tolesnio slaugytojų kompetencijų plėtimo, įtraukiant jų funkcijas į gydymo procesą ir užtikrinant jų teisę atlikti daugiau sprendimų bei dalymiškai išrašyti kompensuojamas priemones. Darbdaviams kyla užduotis užtikrinti, kad slaugytojų darbas būtų įvertintas adekvačiai, o visuomenė suvoktų jų svarbą pacientų priežiūroje.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
tags: #slaugytoju #nuomone #apie #ligonines #priemimo #skyriu