Tokie vaikų namai, kokius mes paveldėjome iš sovietinės santvarkos, tikėtina po kelerių metų bus uždaryti. Strategijos ir vizijos skamba gražiai, tačiau situacija kol kas keičiasi nežymiai. Auklėtiniai dažnai bėga iš vaikų namų. Neseniai iš Šiaulių vaikų globos namų pabėgo septyniolikmetis auklėtinis. Iš Kuršėnų vaikų globos namų pasišalino dvi mergaitės. Viena jų - mažametė. Vaikai surasti. Vaikus globojančių įstaigų atstovai apie pabėgimus kalba tarsi iš pasakų knygos. Pabėgo - tarsi Raudonkepuraitė sumanė aplankyti miške gyvenančią močiutę. Realybė būna kiek kitokia - vaikai dažniausiai stačia galva krenta į alkoholio liūną, vagia. Vaikų namuose jau nebegyvenančios dvidešimt vienerių Rūtos (vardas pakeistas) gyvenimo istorija šokiruoja.
Rūta nuo mažumės pamena įvairius gąsdinimus. Auklėtiniai privalėjo per suskaičiuotas sekundes atsikelti, apsirengti ir išsirikiuoti prie sienos. Rūta jautė neapykantą auklėtojams, todėl vogė iš jų pinigus. Parduodavo globos namų buitinius prietaisus. Ne kartą pabėgo iš globos namų, kol apsigyveno pas pagyvenusį vyrą. Jis ją tiesiog pavėžėjo sunkvežimiu, o vėliau priglaudė pas save. Kol kas nėra sklandžiai veikiančios tokių asmenų apgyvendinimo ar įdarbinimo sistemos. Šeimai už globojamą vaiką mokama 520 litų parama. Globojamam vaikui teikiama 520 litų parama ir dar tiek pat ūkio reikalams. Pernai globa šeimoje buvo nustatyta 908 vaikams, o šeimynose - 52 vaikams. 2011 metų pabaigoje globojamų vaikų iš viso šalyje buvo 10813.
Jis priminė, kad Šiauliuose, Korsako gatvėje, bus kotedžas, kuriame galės gyventi septynios „šeimos“ po 8 vaikus. „Vaikams tikrai geriau augti šeimą primenančioje aplinkoje. Vis tiek bus niekam nereikalingų našlaičių ar vaikų su negalia. Švedai jau prieš 18 metų vaikams pastatė kotedžus. K. Jau dabar stengiamasi neskubėti atimti iš tėvų vaikus. K. Rušinskas tvirtina, kad vaikų globos namuose mažėja ne tik dėl vykdomos strategijos ar kokio plano. Anot socialinio darbo organizatoriaus, vaikų „kombinatai“ nyksta savaime. Gyvenimas vaikų namuose jau dabar panašus į šeimyną. Vasarą daugelis išvyksta atostogauti pas giminaičius. Sulaukusieji 18 metų, anot K. Rušinsko, nepaliekami patys kapstytis gyvenimo labirintuose: „Valstybė padeda. Suteikia vienkartinę įsikūrimo pašalpą. Jei vaikas studijuoja profesinėje mokykloje, iki 24 metų jis gauna 520 litų pašalpą. Tik nedidelė dalis nesugeba prisitaikyti ir integruotis į visuomenę. Neteisingas požiūris, kad vaikai paliekami likimo valiai.“
Kalbėdamas apie globos formas, K. Rušinskas apibūdina svarbius terminus. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
„Globa yra pagalba vaikui užaugti, kai vaikas yra netekęs tėvų globos. Vaikai į globą dažniausiai atkeliauja iš labai sudėtingų sąlygų ir pilni skaudžių patirčių - jie būna patyrę smurtą, nepriežiūrą, matę tėvų priklausomybes. Šiandien nebeturime nei vienų vaikų globos namų - tai milžiniškas pokytis. Pasikeitė ne tik vaikų gyvenimo sąlygos, bet ir visuomenės požiūris. Dabar visi vaikai gyvena šeimos aplinkoje kaip ir kiti jų bendraamžiai“, - teigia globos centro vadovas D. Španagelis.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Anot globėjų trūkumo, ypač sunku užtikrinti didesnių poreikių vaikų globą. Globėjai dažnai perspėja apie iššūkius su vaikais, turinčiais negalią ar brolius ir seseris. Globėjai nuogąstauja dėl atsakomybės, tačiau teigia, kad globa gali būti kelias į stabilų vaikų vystymąsi, kai patiriama meilė ir pastovumas. D. Španagelis pabrėžia, kad budinčių globotojų sistema turi teikti laikino pobūdžio atokvėpio paslaugas ir palaikyti praktiškai. Globėjai ir budintys globotojai turi būti paruošti atsižvelgiant į vaiko raidą, elgesio sunkumus ir įvairovę poreikių.
Apžvelgiant statistiką, 2011 metais Lietuvoje buvo 10813 globojamų vaikų. 2018-2020 metais vyksta grandininiai pokyčiai: institucijos palieka dideles grupes, atsiranda nuolatinio globotojo institutas, kuris leidžia auginti vaikus šeimose, o ne institucijose. Globėjų trūkumas ypač juntamas vaikų su negalia ir brolių-seserų globoje. Globėjai patiria didelius iššūkius, bet teigia, kad globa - tai ne tik pareiga, bet ir prasmingas gyvenimo kelią suteikiantis įsipareigojimas. Дėl to Globos centrai skatina pokyčius, siekia kokybės ir prieinamumo, rengia mokymus, kuria tarpininkavimą tarp šeimų ir institucijų.
Ruošiantis ateities pokyčiams, svarbu ir viešoji komunikacija apie globą. Pasvalio, Plungės ir Šiaulių pavyzdžiai rodo, kad bendruomenės įtrauktis, partnerystės ir edukacija gali kurti naują požiūrį į globą ir įvaikinimą. Pavyzdiniu akcentu tampa šeimos aplinka kaip prioritetas, o ne priverstinis atskyrimas nuo tėvų, kaip gali būti netikę stereotipai apie globos įstaigas. Svarbiausia - vaikų gerovė, stabilus ryšys su socialiniais partneriais ir finansinė bei teisinė pagalba globėjams ir globojamiems vaikams.
Strategijos ir praktikos fiziniai pėdsakai
Nuo 2018 metų Lietuvoje buvo atsisakyta institucinių globos namų didelių grupių modelių. Vietoje to vystomas nuolatinio globotojo institutas ir šeimynų / globos namų modeliai, kurie leidžia vaikams augti šeimą primenančioje aplinkoje. Globos centre vykdomi mokymai, siekiant užtikrinti specialistų gebėjimus teikti kokybišką pagalbą šeimoms. 2023 metais daug dėmesio skiriama prevencijai, smurto prieš vaikus prevencijai, socialINIŲ paslaugų kokybės gerinimui ir inovacijoms.
Didelis vaidmuo - socialiniai darbuotojai ir jų komanda, kuri organizuoja ir koordinuoja mokymus, teikia psichosocialinę pagalbą globėjams ir vaikams, prižiūri atvejis ir padeda susitikimuose su biologiniais tėvais. Taip pat įtraukiami tarptautiniai pavyzdžiai, pavyzdžiui, Švedijos patirtis kuriant kotedžus vaikams. Sukuriant papildomą teisinį ir praktinį palaikymo tinklą, reikia nuolatos tobulinti globėjų įgūdžius, aktyviai įtraukti šeimas į programų vykdymą, užtikrinti adekvatų finansavimą, įskaitant vienkartines įsikūrimo išmokas ir mėnesines išmokas už globoje esantį vaiką.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Šiaulių ir Pasvalio regionai atskleidžia, kad bendruomenės įsitraukimas - svarbus veiksnys. Policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos tarnybos ir socialiniai darbuotojai bendradarbiauja, siekdami sumažinti nepilnamečių nusikalstamumą, teikti prevenciją ir socialinę pagalbą šeimoms. Tokia integruota veikla helpina užkirsti kelią įsivėlimui į nusikalstamą elgesį ir skatina sklandžią integraciją į visuomenę.
Formalių informacijos taškų sąrašas
- Globos centrų funkcijos: teikti pagalbą šeimoms, prižiūrimiems vaikams, atstovauti jų interesams, koordinuoti pagalbą ir teikti psichosocialinę pagalbą.
- Budintys globotojai: laikinoji globa, galinti prižiūrėti kelis vaikus, bet ne daugiau kaip 3; teikiama laikinoji atokvėpio paslauga.
- Finansinės išmokos: vienkartinė įsikūrimo išmoka (10 BSI) ir mėnesinės išmokos už vieną, du ar daugiau vaikų, su papildomomis išmokomis vaikams iki 3 metų.
- Teisiniai aspektai: įvaikinimas, globos (rūpybos) veikla, teisės ir pareigos, įvaikinimo procesas konfidencialus.
- Strateginiai pokyčiai: institucinių globos namų mažinimas, didesnis dėmesys šeimai prigimtai globai, globėjų trūkumo įveikimas per skatinimus ir paramą.
Apibendrinimas ir rakursai į ateitį
Taikytina nuomonė: vaikų namai, kaip jie buvo praeityje, turi vykdyti persigrupavimo procesą į šeimyninę aplinką ir globos centrai turi būti pasiruošę užtikrinti kokybišką globos paslaugų teikimą. Globos centrai turi plėsti savanoriškos pagalbos galimybes, stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis, specialiaisiais poreikiais turinčiais vaikais ir jų šeimomis. Didelis žengtas žingsnis - nuolatiniai globėjai ir budintojų globėjų sistema, kuri užtikrina vaikų saugumą ir nuolatinę paramą bei galimybę augti šeimą primenančioje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose