Konstitucinis Teismas ne kartą nagrinėjo teisinius sprendimus, susijusius su motinystės pašalpų teisiniu reguliavimu, ir savo nutarimuose aiškino Konstitucijos reikalavimus valstybės pareigoms saugoti motinystę ir vaikystę. Nutarimuose atskleisti konstituciniai principai, kurių privalu laikytis nustatant motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų metu mokamų pašalpų tvarką.
Konstitucijos ir teisinio reguliavimo santykis
Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti motinystę ir vaikystę. Šis įsipareigojimas suponuoja valstybės diskreciją, atsižvelgiant į savo materialines ir finansines galimybes, suteikti tokią pačią, kaip įtvirtintoji Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, garantiją kitoms nei dirbančios motinoms.
Aiškindamas Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad joje yra nustatyta konstitucinė mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms. Šios konstitucinės garantijos tikslas - užtikrinti nėščios ir pagimdžiusios moters fiziologinės būklės apsaugą, ypatingą motinos ir vaiko ryšį pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis, sudarius galimybę dirbančiai moteriai tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės veiklos.
Pažymėti prieštaravimai teisės aktams
Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jam įgyvendinti skirto Vyriausybės nutarimo nuostatas, pagal kurias motinystės pašalpos neskiriamos arba mažinamos, jeigu pašalpų gavėjai nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų metu gauna draudžiamųjų pajamų iš ne per jas vykdytos darbinės veiklos. Nutarime pažymėta, kad pasirinkęs tokį atostogų modelį įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į jų paskirtį sudaryti tėvams sąlygas tam tikrą laiką patiems auginti ir auklėti vaikus namuose neužsiimant darbine (profesine) veikla, taip pat į šių atostogų metu teiktinos finansinės paramos paskirtį, gali nustatyti teisinį reguliavimą atsižvelgiant į kitų pajamų dydį, tačiau toks reguliavimas privalo būti suderintas su konstitucinėmis garantijomis.
Konstitucinis Teismas taip pat pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai teisinio reguliavimo nuostatas, kuriomis nustatytos motinystės pašalpų „lubos“ - draudžiama, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti būtų mažesnis už dirbančios moters iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistemos analizė
Motinystės pašalpos dydžio ryšys su uždarbiu
Konstitucinis Teismas konstatuota, kad atostogų apmokėjimas turi būti siejamas su dirbančios moters iki atostogų gautu atlyginimu. KT pažymi, kad tais atvejais, kai dirbančios moters gauto atlyginimo vidurkis viršija maksimalų kompensuojamąjį uždarbį motinystės pašalpoms apskaičiuoti, jai pagal nustatytą teisinį reguliavimą mokama maksimali motinystės pašalpa, kurios dydis nėra susietas su tos moters per nustatytą laiką iki atostogų gautu atlyginimu ir gali būti gerokai mažesnis už jo vidurkį.
Nutarime konstatuota, kad, nesant įstatymuose įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo visoms dirbančioms moterims būtų užtikrintas gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų mokėjimas už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką, ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra tinkamai užtikrinama Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija.
Teisinės pasekmės ir įsigaliojimas
Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nuo oficialaus šio nutarimo paskelbimo dienos prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose įtvirtintas teisinis reguliavimas negalės būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad šio Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas yra susijęs su viešųjų finansų planavimu, taip pat į tai, kad būtina tinkamai pasirengti gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių motinystės pašalpų skyrimui ir mokėjimui, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai buvo skelbiamas 2017 m. sausio 2 d.
Finansiniai ir administraciniai aspektai
KT kartu pažymi, kad šio sprendimo įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų, todėl oficialiai jis įsigalios su laiku, leidžiančiu viešųjų finansų planavimą. Preliminariais skaičiavimais, panaikinus motinystės išmokų „lubas“, „Sodrai“ papildomai galėtų reikėti apie 4,6 mln. eurų. „Mums įgyvendinti didelės problemos nebus, išskyrus, kiek tam reikės lėšų - ar reiks skolintis, ar turėsime savų“, - tokius aspektus komentavo suinteresuotos institucijos.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kitos kritikos sritys
Konstitucinio Teismo nutarime taip pat aptarta problema, kai moterims iki 26 metų, neįgijusioms nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi, motinystės pašalpa buvo skiriama tik tuo atveju, jeigu jos įsidarbino baigusios mokyklą per 3 mėnesius. Konstitucinis Teismas konstatuota, kad tai negali būti objektyviai pateisinamas pagrindas skirtingai traktuoti asmenis, kurie nustatyto stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi aspektai
Prieštaravimas kitoms teisės normoms
Konstitucinis Teismas prieštaraujančia Konstitucijai pripažino ir anksčiau galiojusią Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nuostatą, kuria ribota muitinės pareigūnų teisė dirbti kitą darbą be išankstinio įvertinimo, ar toks darbas sudarys prielaidas interesų konfliktui, galės panaudoti tarnybą asmeniniams interesams ar kitaip diskredituoti tarnybą. Ši nuostata buvo pripažinta nesuderinama su Konstitucija.
Konstitucinio Teismo rekomendacijos įstatymų leidėjui
Konstitucinis Teismas priminė ankstesnę doktriną: įstatymų leidėjas, reguliuodamas mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo įgyvendinimą ir atsižvelgdamas į konstitucinę jų paskirtį, privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį atostogų metu būtų užtikrintas išmokų dydis, atitinkantis per protingą laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį. Kartu Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali pasirinkti, iš kokių šaltinių bus apmokamos dirbančių motinų atostogos: jos gali būti finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, jų apmokėjimas gali būti grindžiamas socialiniu draudimu arba pasirinktas kitas finansavimo modelis.
Praktiniai padariniai teismų bylose
Konstitucinis Teismas nurodė, kad vienintelis būdas tėvams atgauti nesumokėtus motinystės pašalpos pinigus - teismas. Kadangi Konstitucinio Teismo nutarimas jau paskelbtas, administraciniai teismai atnaujins bylas ir remsis KT išaiškinimu. Nagrinėtuose bylose buvo pabrėžta, jog maksininė 1424 eurų pašalpa (prieš mokesčius) galėjo sudaryti tik dalį moters prarasto darbo užmokesčio: pavyzdžiui, 47,17 proc.
Faktai ir skaičiai
- Motinystės pašalpa yra 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį.
- Motinystės pašalpai yra nustatytos ribos: minimali - 148,33 eurų per mėnesį; maksimali - 1424 eurai per mėnesį (prieš KT nutarimą dėl „lubų“).
- KT nustatė, kad pašalpų ribos prieštarauja Konstitucijai.
- KT nutarimas įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 2 d., leidžiant pasiruošti viešųjų finansų perplanavimui.
- Preliminariai, panaikinus „lubas“, „Sodrai“ papildomai galėtų reikėti apie 4,6 mln. eurų.
Kaip tai veikia motinas ir šeimas
KT nutarimas svarbus, nes užtikrina, kad valstybė tinkamai saugo motinystę ir vaikystę, kaip tai numatyta Konstitucijoje, ir kad mokamos atostogos dirbančioms motinoms iki gimdymo ir po jo būtų apmokamos tokiu dydžiu, kuris atitiktų iki atostogų gautą atlyginimo vidurkį. Tai reiškia, kad moterys, kurių atlyginimo vidurkis iki atostogų viršija anksčiau nustatytą „lubų“ dydį, turėtų gauti didesnes išmokas, artimesnes prarastam pajamų lygiui.
Įstatymų leidėjo uždaviniai po KT nutarimų
- Nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį atostogų apmokėjimas būtų siejamas su dirbančios moters iki atostogų gautu atlyginimu.
- Apsvarstyti finansavimo modelius: valstybės biudžeto lėšos, socialinio draudimo modelis arba kitoks finansavimo mechanizmas.
- Numatyti pereinamąjį laikotarpį ir viešųjų finansų planavimą, kad būtų užtikrintas išmokų skyrimas ir išlaidų kompensavimas.
- Pašalinti teisinius trukdžius ir diskriminacines nuostatas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai darbo pradžia po mokslų baigimo buvo reglamentuota taip, kad asmenys skirtingai traktuojami dėl formalumų.
Santrauka
Konstitucinio Teismo nutarimai dėl motinystės pašalpos akcentuoja konstitucines valstybinės atsakomybės pareigas saugoti motinystę ir vaikystę, reikalauja, kad mokamų atostogų apmokėjimas būtų susietas su dirbančios moters iki atostogų gautu atlyginimu, ir pripažįsta netinkamais bei prieštaraujančiais Konstitucijai teisės aktų nuostatas, nustatančias pašalpų „lubas“ bei diskriminuojančias reguliavimo nuostatas. Įgyvendinimo praktika reikalauja teisės aktų pakeitimų ir viešųjų finansų planavimo, o teismai atnaujina bylas remdamiesi KT išaiškinimais.
Taip pat skaitykite: ar pensijų didinimo tvarka atitinka Konstituciją?
tags: #konstitucinis #teismas #motinystes #pasalpa