Socialinis darbas vyksta sudėtingoje, institucionalizuotoje praktikoje, kurioje socialinių darbuotojų funkcijos ir vaidmenys yra aiškiai reglamentuojami. Tai reiškia, kad socialinių darbuotojų kvalifikacijų reikalavimai apibrėžia jų profesines žinias, įgūdžius ir asmenines savybes, reikalingas užduotims vykdyti.
Tačiau realybėje socialinio darbo praktikoje dažnai vyrauja skubėjimas, racionalus ir techniškas darbo procesas, orientuotas į materialią paramą klientui, o emociniam palaikymui bei savarankiškumo skatinimui skiriama mažiau dėmesio. Skubus ir rutiniškas darbas, didelė darbo apimtis ir laiko stoka kelia pavojų klientų gerovei, nes jie gali tapti pasyviais paramos gavėjais ar net psichologiškai priklausomais nuo socialinių paslaugų.
Konfliktų socialinių darbuotojų kolektyve priežastys yra daugialypės ir glaudžiai susijusios su darbo specifika:
- Kontrolės ir pagalbos funkcijų prieštaringumas: socialinis darbuotojas turi padėti klientui, bet tuo pat metu ir kontroliuoti jį. Šis vaidmenų konfliktas dažnai sukelia klientų pasipriešinimą ir nepasitenkinimą;
- Emocinis įtempimas dėl autoritarizmo tradicijų: kai socialinių darbuotojų rankose yra valdžia, o klientas jaučiasi tik paklusniu vykdytoju, pacientų bei klientų pasipriešinimas ir konfliktai tampa neišvengiami;
- Skirtingi interesai ir požiūriai: kolektyve susiduria įvairios asmenybės, vertybės ir požiūriai, kurie dažnai sukelia tarpusavio nesutarimus ir prieštaravimus;
- Darbo aplinkos specifika: socialiniai darbuotojai dirba nuolat kintančioje ir daugialypėje aplinkoje, nuolat susiduria su įvairiais klientais, kurių elgesys gali būti nuo bendradarbiavimo iki agresijos ir priešiškumo;
- Skundai dėl darbo krūvio ir laiko trūkumo: padidėjęs darbo kiekis ir spaudimas pasiekti greitus rezultatus mažina galimybes tinkamai išklausyti ir suprasti klientus bei kolegas;
- Moraliniai ir profesiniai iššūkiai: socialiniai darbuotojai dažnai patiria moralinius konfliktus ir distresą, kylantį dėl asmeninių ir profesinių vertybių nesutapimų su įstaigos ar klientų lūkesčiais;
- Elgesio problemos: kolektyvo konfliktus gali sukelti ir socialinių įgūdžių stoka, agresyvus ar vadovaujantis elgesys, pagarbos trūkumas, nesugebėjimas valdyti emocijų tiek tarp kolegų, tiek su klientais;
- Priklausomybės ir problemų nepripažinimas: klientų priklausomybės nuo alkoholio, vaistų, nenoras pripažinti problemas sukuria papildomų darbo iššūkių, kurie neigiamai veikia kolektyvo atmosferą bei darbų efektyvumą.
Kodėl konfliktai yra neišvengiami socialinių darbuotojų kolektyve?
Socialiniai darbuotojai tiesiogiai dirba su klientais tokiose situacijose, kurios dažnai yra problemiškos ir kelia emocinį, profesinį įtampą. Nuo geranoriško bendravimo iki sudėtingų tarpasmeninių konfliktų - santykiai socialinėje aplinkoje gali būti labai įvairūs. Tuo pačiu, ir kolektyvaus darbo kontekste kyla konfliktai tarp pačių socialinių darbuotojų, kuriuos sukelia skirtingi požiūriai, interesai ir vertybiniai skirtumai.
Konfliktai ne visada yra neigiami - jie gali padėti atkurti, normalizuoti ar net pagerinti santykius,- jei tik konfliktai yra tinkamai valdomi ir sprendžiami. Todėl labai svarbu ugdyti socialinių darbuotojų gebėjimus atpažinti konfliktų požymius, juos valdyti bei prisitaikyti prie įvairių situacijų ir klientų poreikių.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų priklausomybės ir konfliktų sprendimas kolektyve
Socialinių darbuotojų patirtys valdant konfliktus
Kokybiniai tyrimai rodo, kad socialiniai darbuotojai konflikto metu stengiasi profesionaliai prisitaikyti prie situacijos ir kliento, keisdami savo vaidmenis, siekdami išlaikyti kuo geresnius santykius. Jie pripažįsta, kad klientams nepatinka, kai socialinis darbuotojas atlieka keliolika kontrastuojančių vaidmenų vienu metu - tai sukelia jų nepasitenkinimą.
Esminės konflikto priežastys, kaip rodo tyrimai, yra:
- Skirtingi požiūriai;
- Reikalavimų nevykdymas;
- Klientų priešiškumas;
- Socialinių įgūdžių stoka;
- Priklausomybės (alkoholiui, vaistams);
- Nenoras keistis;
- Problemų nepripažinimas;
- Agresyvus elgesys.
Socialiniai darbuotojai akcentuoja, jog konfliktines situacijas didina klientų agresyvumas, priklausomybės, emocinio intelekto stoka bei problemų nepripažinimas. Tuo pačiu, konfliktus sukuria ir socialinio darbuotojo elgesys, jei jis taiko griežtą toną, vadovauja ar rodo nepagarbą klientui, naudoja kontroliuojamą elgesį ar ignoruoja kliento jausmus.
Socialinio darbuotojo profesinės dilemos ir moraliniai iššūkiai
Socialinio darbuotojo profesija remiasi vertybėmis, kurios kartais gali prieštarauti klientų ar institucinėms vertybėms. Tyrimai rodo, kad socialiniai darbuotojai dažnai patiria moralinį distresą, kuris pasireiškia fiziniais ir emociniais simptomais bei gali sumažinti darbo pasitenkinimą, net skatinti profesijos keitimą.
Tarp vertybių konfliktų išskiriami:
Taip pat skaitykite: Konfliktų valdymo strategijos ir vertybinis pagrindas
- Asmeninių ir profesinių vertybių konfliktas;
- Profesinių vertybių konfliktas.
Įveikos strategijos apima:
- Toleranciją;
- Savo ir paslaugų gavėjo ribotumo suvokimą;
- Viltį;
- Asmeninių ir profesinių ribų brėžimą.
Šios nuostatos padeda išlaikyti profesionalumą sudėtingose situacijose, geriau suprasti kliento pasaulį ir efektyviau keisti netinkamą kliento elgesį.
Psichologinio poveikio ir įtaigos principai socialinio darbo praktikoje
Vienas iš būdų, kaip socialiniai darbuotojai gali prisidėti prie konfliktų valdymo ir kliento įgalinimo, yra psichologinio poveikio naudojimas. Įtikinimo metodas yra intelektualinis-psichologinis veiksmas, kurio tikslas - skatinti asmenis savanoriškai priimti informaciją ir remtis ja sprendimuose ar veiksmuose.
Taip pat socialiniame darbe taikomi šie psichologinio poveikio principai:
- Abipusiškumas (mainų principas) - dalyvavimas abipusiame naudingų veiksmų mainuose;
- Patikimumas - geras įspūdis ir pasitikėjimas;
- Nuoseklumas - kognityvinio disonanso panaudojimas;
- Socialinis įrodymas - elgesio modelis, paremtas socialinėmis normomis;
- Autoritetas - pasitikėjimas ekspertu, turinčiu autoritetą;
- Stoka - deficito jausmas, skatinantis vertinti informaciją ar veiksmus daugiau.
Šie principai padeda ne tik valdyti konfliktus, bet ir kurti efektyvius darbo santykius su klientais.
Taip pat skaitykite: Ekspertės įžvalgos
Santrauka
Konfliktai socialinių darbuotojų kolektyve kyla dėl daugelio priežasčių: profesinių vaidmenų nesuderinamumo, skirtingų požiūrių, darbo krūvio, emocinių įtampų bei moralinių iššūkių. Neišvengiamai dirbant sudėtingose socialinių paslaugų situacijose, konfliktų valdymas ir jų prevencija tampa svarbiu socialinio darbo profesionalumo aspektu.
Socialiniai darbuotojai siekia spręsti konfliktines situacijas prisitaikydami, keisdami savo elgesį ir vaidmenis, kontroliuodami emocijas bei taikydami psichologinio poveikio principus. Darbo efektyvumą didina gebėjimas suprasti kliento pasaulį, tolerancija ir aiškiai nubrėžtos asmeninės bei profesinės ribos, padedančios išlaikyti moralinį stabilumą ir profesionalumą.
tags: #konfliktu #priezastys #tarp #darbuotoju #socialinis #darbas