Ergoterapija yra terapija judesiu. Ergoterapija (gr. ergon - darbas, therapeia - gydymas, slaugymas) - pacientų funkcinių galimybių atkūrimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas, tikslinga veikla siekiant padėti jiems savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius ir visuomenės nustatytus reikalavimus.
Ergoterapija yra orientuota į pacientus, turinčius fizinius, emocinius, protinius sutrikimus. Ji padeda pacientams prisitaikyti prie įvairiausių iššūkių, kad jie galėtų gyventi savarankišką kasdienį gyvenimą.
Ką apima ergoterapija ir kaip tai susiję su kompiuteriniais metodais
Ergoterapija orientuota į asmens gebėjimą atlikti kasdienes veiklas, kurios yra svarbios jo sveikatai, savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Ši terapija gali apimti įvairias veiklas, pradedant nuo paprastų motorinių įgūdžių lavinimo iki sudėtingesnių veiklų, tokių kaip darbo funkcijų atkūrimas ar socialinių įgūdžių stiprinimas.
Šiuolaikinės kompiuterinės technologijos atveria naujas galimybes ergoterapeutams, leidžiančias taikyti inovatyvius metodus ir pasiekti geresnių rezultatų reabilitacijos procese. Specialios kompiuterio programos padeda sudominti pacientus, jiems greičiau atlikti tam tikrus pratimus, atgauti jėgas, susigrąžinti prarastus įgūdžius. Nuobodžius pratimus vis dažniau keičia kompiuteriniai žaidimai su 3D vaizdu, jie motyvuoja ateiti į ergoterapijos užsiėmimus.
Virtualioji realybė ypač patraukli vaikams, jaunimui, todėl plačiai taikoma jų reabilitacijoje. Šiuolaikinės technologijos užima vis svarbesnę vietą ergoterapeuto darbe. Kuriami įvairūs modernūs judėjimą lengvinantys prietaisai, jutikliai, mobiliųjų telefonų programėlės.
Taip pat skaitykite: Ergoterapija ir gyvenimo kokybė
Kompiuteriniai žaidimai ir kognityvinė reabilitacija
Šiais laikais jau galima parsisiųsti daugybę kompiuterinių žaidimų, kurie padeda lavinti kognityvines funkcijas, vienas jų - neurologų sukurta platforma „BrainHQ“, kuri siūlo įvairius pratimus, skirtus atminčiai, dėmesiui stiprinti.
Užsiimant įvairiomis intelektualiomis užduotimis, sprendžiant galvosūkius, žaidžiant strateginius žaidimus įmanoma palaikyti aktyvią smegenų veiklą ir užkirsti kelią įvairiems mąstymo sutrikimams, teigia ergoterapeutė Edita Akelaitienė. Ergoterapeutai turi įvairiausių priemonių, kuriomis pacientui padeda stiprinti pažinimo funkcijas - tai atminties lavinimo užduotys, lytėjimo užsiėmimai, garsų bei spalvų terapijos. Visa tai stiprina smegenų neuronus, kurie atsakingi už pažinimą ir suvokimą.
Alzheimer's Disease | EXERCISES for DEMENTIA | Recreation Therapy
Kognityvinių funkcijų pagerėjimas taikant ergoterapiją paprastai priklauso nuo daugelio veiksnių - vaistų vartojimo, streso valdymo, protinės stimuliacijos kasdienėje veikloje. Jos teigimu, užsiėmimus su terapeutu pacientas, kuriam pasireiškia mąstymo sutrikimai, turėtų lankyti bent kartą ar du per savaitę.
Kompiuterinės technologijos geriatrinėje reabilitacijoje
Anot jos, ergoterapija gali padėti pristabdyti demencijos progresavimą. Demencija - lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, pažeidžiantis smegenų ląsteles. „Kai ima prastėti žmogaus atmintis - jam tampa sunku prisiminti nesenai įvykusius įvykius, orientuotis laike, jis pamiršta, kur pasidėjo daiktus, nebeatpažįsta artimųjų - jam gali būti naudinga ergoterapija.
Šiuolaikinės technologijos gali būti pritaikomos ir geriatriniams pacientams, ypač esant senatvinio silpnumo sindromui. Interaktyvūs metodai ir dailės terapija gali būti labai naudingi, padedant pacientams išreikšti save ir įveikti emocinius sunkumus.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie ergoterapijos studijas LSMU
Kompiuteriniai ir sensoriniai sprendimai vaikų ergoterapijoje
Ergoterapijos specialistai moko vaikus žaisti, gerina jų mokyklinius rezultatus, lavina kasdienės veiklos įgūdžius. Vaikai įgauna daugiau pasitikėjimo savimi ir atsiranda motyvacija. Ergoterapija vaikams tarsi žaidimais. Įgydami vis naujų įgūdžių vaikai gali smagiai praleisti laiką.
Terapijos seansai vedami mokslu pagrįstais gydymo metodais pasitelkiant pagalbines informacines technologijas, siekiant gerinti vaiko funkcines galimybes. „Neurocta“ programos pratimai ir užsiėmimai yra išskirtinai sukurti taip, kad padėtų sustiprinti ir užmegzti naujus ryšius smegenyse, naudojant fizinės, jutiminės ir pažintinės veiklos derinį.
Sensorinės integracijos sutrikimai ypač būdingi autizmą turintiems vaikams, kadangi jų jutimai paprastai yra pernelyg jautrūs, todėl tai gali apsunkinti jų kasdienę veiklą. Ergoterapija padeda reguliuoti jutimo apdorojimo sunkumus, o ergoterapeutas gali padėti Jūsų vaikui geriau priimti ir reaguoti į gaunamą jutiminį dirgiklį.
Praktinis kompiuterinių užsiėmimų taikymas
Tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse „IC4Life” KTU susivienijo būsimieji technologai, dizaineriai ir medikai, kad kartu ieškotų sprendimų, kaip galima ant kojų greičiau pastatyti po sunkios ligos atsigaunantį ligonį. Neuroreabilitacijos poskyriuose vyksta praktikos darbai, kuriuose kursantai gali susipažinti su naujausiomis technologijomis ir jų taikymu ergoterapijoje.
Inovatyvi Recoverix technologija gali būti sėkmingai taikoma reabilitacijoje, padedant pacientams atgauti prarastas funkcijas. Reabilitacijos klinikos yra parengusios informacinę dalomąją medžiagą kursantams, kuri yra saugoma elektroninėse laikmenose ir gali būti nuolat atnaujinama.
Taip pat skaitykite: Viskas apie ergoterapijos studijas
Kompiuterinių programų ir žaidimų privalumai
- Padeda motyvuoti pacientus atlikti pratimus.
- Leidžia tiksliau stebėti pažangą ir adaptuoti užduotis.
- Suteikia interaktyvų, įtraukiantį mokymosi formatą vaikams ir suaugusiems.
- Galima integruoti su sensoriniais įrenginiais ir virtualiąja realybe.
Ergoterapijos užsiėmimų organizavimas ir trukmė
Ergoterapijos užsiėmimai mūsų skyriuje trunka po pusvalandį, paprastai vienam ligoniui jų skiriama dešimt. Kitose gydymo įstaigose jie būna trumpesni ar ilgesni, nelygu, kokios paciento sveikatos problemos.
Ergoterapeutas, dirbdamas su pacientu, įvertina funkcinius jo sutrikimus, nustato problemas, parengia veiksmų planą ir numato priemones joms spręsti, artimiausius ir tolimiausius tikslus. Taip pat padeda lavinti apsitarnavimo, buitinius, darbinius, laisvalaikio organizavimo įgūdžius, kognityvines funkcijas.
Rekomendacijos pacientams ir artimiesiems
Artimieji gali būti itin naudingi pacientui kartu atlikdami užduotis. Juk turi kažkas padėti žmogui kokią dėlionę sudėlioti, pažiūrėti, kad paveikslėlis būtų sudėtas teisingai. Taip pat namuose galima ir drabužius ar rankšluosčius dėlioti pagal spalvas į spintą.
Mano rekomendacija - penkiolikos minučių pertraukėlės kas valandą. Jei sėdėdami po kurio laiko imatės jaustis nepatogiai, keiskite pozą. Pagalvokite, galbūt kai kuriuos darbus įmanoma atlikti stovint ar vaikštinėjant po kabinetą, pavyzdžiui, kalbėti telefonu.
Kokios ligos ir būklės pritaikomos kompiuterinei ergoterapijai
Ergoterapija gali būti reikalinga įvairiose situacijose, kai dėl ligos, traumos ar kitų sveikatos sutrikimų yra sumažėjęs žmogaus gebėjimas atlikti kasdienes veiklas. Po insulto. Po traumų. Esant neurologiniams sutrikimams. Po ortopedinių operacijų. Sergant lėtinėmis ligomis. Psichikos sveikatos problemos. Vaikų raidos sutrikimai.
Į Ambulatorinės reabilitacijos skyrių, kuriame dirbu, dažniausiai kreipiasi pacientai po traumų, pavyzdžiui, plyšus raiščiams, sąnarių protezavimo operacijų, turintys kitų judėjimo aparato pažeidimų, sergantys kraujotakos ligomis. Tenka konsultuoti ligonius, kuriuos vargina galvos kraujotakos sutrikimai, kurių galvos, stuburo smegenys pažeistos po traumų, insultų.
Užduotys ir pratimai, derinami su kompiuteriu
- Kognityviniai pratimai: atminties, dėmesio, problemų sprendimo užduotys.
- Sensomotoriniai pratimai su jutikliais - pagerinti jutimo ir judesių integraciją.
- Smulkiosios ir stambiosios motorikos pratimai su žaidybiniais elementais.
- Kasdienės veiklos treniruotės su virtualios aplinkos imitacija.
Praktiniai patarimai pacientams namuose
Namuose galima dėlioti dėliones, derinti įvairius paveikslėlius poromis. Taip pat svarbu užsiimti ir reguliaria fizine veikla - vaikščioti, bėgioti. Per dvidešimt keturias valandas įmanoma skirti pusvalandį sau, kad padarytum mankštą, net jei esi labai užsiėmęs. Mankštintis įmanoma ir žiūrint televizorių, vaikštant. Užuot važiavę automobiliu ar autobusu, galime eiti pėsčiomis, lipti laiptais, o ne kilti liftu.
Jei neturite tinkamos kėdės, naudokite pagalvėles, pakylas kojoms, įvairius kėdžių priedus, pavyzdžiui, pritvirtinamą atlošą. Jei vargina skausmai, parodau tam tikrų pratimų, paraginu daugiau judėti, kreiptis į reabilitologą nelaukiant, kol skausmai visai surakins.
Kaip taisyklingai sėdėti ir atlikti pratimus prie kompiuterio
Sėdint prie darbo stalo kojas reikia laikyti lygiagrečiai su grindimis, sudarant 90 laipsnių kampą ties čiurnomis, šlaunys taip pat laikomos lygiagrečiai su grindimis, keliai sulenkti stačiu kampu. Atlošas turi remtis į juosmenį, apatinėje nugaros dalyje. Nugara su juo turi sudaryti 90 laipsnių kampą. Rankas reikėtų laikyti lygiagrečiai su stalu, sudarant 60-90 laipsnių kampą. Atstumas nuo akių iki monitoriaus turėtų būti per ištiestą ranką.
Sėdėkite atsipalaidavę, rankas nuleiskite žemyn ir kelkite pečius aukštyn, palaikykite apie 8 sekundes ir nuleiskite žemyn. Smarkiai užmerkite ir atmerkite akis, kartokite šešis kartus. Pažiūrėkite žemyn, aukštyn, į kairę, į dešinę. Pamirksėkite, pasukite akimis ratus po kelis kartus į abi puses.
Ergoterapeuto vaidmuo ir savybės
Ergoterapeutas, dirbdamas su pacientu, parenka įtvarus, kitas kompensacines priemones, pritaiko jas ir apmoko jomis naudotis. Konsultuoja, kaip pritaikyti namų ir darbo aplinką, tausoti energiją. Ergoterapeutai taiko skirtingus modelius. Vieni iš jų skirti žmogaus funkcinėms galimybėms, raumenų jėgai, ištvermei, judesių amplitudei didinti, kiti - asmens užimtumui gerinti. Treti remiasi konkretaus paciento individualiais poreikiais.
Kūrybiškumas, bendravimo įgūdžiai, atkaklumas. Kartais mes norime labiau negu mūsų pacientai pasiekti rezultato. Reikia daug kantrybės, nes ergoterapija - ilgalaikis procesas. Neužtenka dešimt dienų ar kelias savaites lankyti užsiėmimus, pratimus reikia daryti ir vėliau, namuose, kiekvieną dieną, taisyklingai sėdėti, stovėti, kelti.
Atvejo fragmentai ir pavyzdžiai
Sulaukiame daug nugaros skausmais besiskundžiančių pacientų, vienus vargina pečių, kitus viršutinės nugaros dalies ar juosmens skausmai, dažnas skundžiasi raumenų sustingimu, įtempimu, nuovargiu. Šie žmonės paprastai guodžiasi ir dėl sumažėjusios judesių amplitudės, raumenų jėgos susilpnėjimo, jiems sunkiau apsirengti, kyla sunkumų užsiimant kita kasdiene veikla. Jiems skiriame individualius pratimus, kurie padeda atkurti sutrikusias judėjimo aparato funkcijas.
Įstaiga organizuoja socialinę grupę, kurioje vaikai gali praktikuoti šiuos įgūdžius ir kurti santykius su bendraamžiais. Klinikos darbuotojai padeda Jūsų vaikui savarankiškai ir lengviau užbaigti kasdienes gyvenimo užduotis. Teikia globėjų ir mokytojų, organizacijų darbuotojų mokymą.
Naudinga literatūra ir šaltiniai
Naudojama Literatūra: A.Kriščiūnas, A.Kimtys, R.Savickas ir kt. Reabilitacija. UAB „Vitae Litera“, 2008; A.Kriščiūnas, R.Kerpė, A.Kimtys ir kt. Ergoterapija. UAB „Vitae Litera“, 2008; G. Kielhofner. Conceptual Foundations of Occupational Therapy Practice. F.A.Davis, 2009; B.J. Atchison, D.K. Dirette. Conditions in occupational therapy: effect on occupational performance. Lippincott Williams & Wilkins, 2012; M.Turpin, M.K. Iwama. Using occupational therapy models in practice: a field guide. Churchill Livingstone/Elsevier, 2011.
tags: #kompitejriniai #ergoterapijos #uzsiemimai