Žmogaus socialinės raidos indeksas (angl. Human Development Index, toliau - HDI) yra supaprastintas apibendrintas indeksas, skirtas ilgalaikei pažangai įvertinti trijose pagrindinėse žmogaus vystymosi srityse: gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą, galimybė gauti žinių, mėgautis padoriu gyvenimo lygiu. HDI plačiai naudojamas, nes padeda visapusiškai įvertinti šalies pažangą žmogaus vystymosi srityje.
Kas yra HDI ir kaip jis skaičiuojamas
Ilgo ir sveiko gyvenimo trukmė matuojama tikėtina gyvenimo trukme gimus; žinių lygis matuojamas vidutine mokymosi trukme suaugusiems (25 metų ir vyresniems) ir numatoma mokymosi trukme vaikams, pradedantiems mokyklą; gyvenimo lygis matuojamas bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) vienam gyventojui.
BNP vienam gyventojui yra bendrosios nacionalinės pajamos, padalytos iš vidutinės metų gyventojų skaičiaus. BNP yra šalies bendrojo vidaus produkto ir grynojo užsienio pajamų suma. Ji matuoja šalies pajamas, gautas tiek šalies viduje, tiek iš užjūrio teritorijų.
Šių trijų HDI dimensijų indeksų balai sujungiami į sudėtinį indeksą, naudojant geometrinį vidurkį. HDI indeksas apskaičiuojamas skaičiais nuo 0 iki 1, kur 1 yra maksimalus rodiklis. Pajamų logaritmas naudojamas siekiant atspindėti mažėjančią pajamų svarbą didėjant BNP.
HDI skaičiavimo rodikliai
- Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė;
- Vidutinė mokymosi trukmė suaugusiems (25 metų ir vyresniems) ir numatoma mokymosi trukmė vaikams;
- Bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) vienam gyventojui.
Kodėl naudojamas HDI
HDI gali būti naudojamas kaip naudinga politikos priemonė tarptautiniams vystymosi palyginimams atlikti. Tokių žmogaus vystymosi rodiklių naudojimas socialinei ir ekonominei analizei vis plačiau pripažįstamas visame pasaulyje, o duomenys, naudojami šiems rodikliams sudaryti, gaunami iš įvairių tarptautinių šaltinių.
Taip pat skaitykite: Antrojo pasaulinio karo vaikų namai
HDI padeda kelti klausimus dėl nacionalinės politikos pasirinkimų, klausiant, kaip dvi šalys, turinčios tą patį BNP vienam gyventojui, gali pasiekti skirtingus žmogaus vystymosi rezultatus. Nors HDI yra svarbi priemonė ilgalaikėms žmogaus vystymosi tendencijoms stebėti, ji supaprastina ir apima tik tam tikrus pagrindinius žmogaus vystymosi aspektus ir neatsižvelgia į nelygybę, skurdą, žmogaus saugumą ir įgalinimą.
HDI kategorijos ir pasaulinė statistika
Pasaulio žemėlapyje indekso pasiskirstymas 2017 m. rodo šias kategorijas: labai išsivysčiusi šalis, išsivysčiusi šalis, besivystanti šalis, mažai išsivysčiusi šalis. Jungtinių Tautų organizacija skelbia HDI indeksą, reitinguodama šalis - pavyzdžiui, 2015 m. Norvegija užėmė aukščiausią vietą su 0,944 HDI verte, identifikuojant ją kaip šalį, pasiekusią labai aukštą žmogaus vystymosi lygį.
2015 m. ataskaitoje Norvegija užėmė aukščiausią vietą su 0,944 HDI verte. Pirmąją vietą reitinge užėmė Norvegija (0,953), o žemiausia vieta atiteko Vakarų Afrikos valstybei Nigeriui (0,354). Šiais metais Jungtinių Tautų organizacija paskelbė HDI indeksą, reitinguodama 189 valstybes.
Pavyzdžiai: Norvegija ir Nigeris
- Norvegija: Vidutinė mokymosi trukmė: apie 12 metų. Gyvenimo trukmė: apie 82 metai. BNP vienam gyventojui: apie 68 000 USD.
- Nigeris: Vidutinė mokymosi trukmė: apie 5 metai. Gyvenimo trukmė: apie 60 metų. BNP vienam gyventojui: apie 906 USD.
HDI panaudojimo pavyzdys: Fidžio pažanga
Bėgant metams, Fidžis nuolat darė pažangą pagal kiekvieną savo HDI rodiklį. Nuo 1980 iki 2014 m. Fidžio HDI reitingas išaugo nuo 0,578 iki 0,727 - tai 25,8 proc. padidėjimas arba vidutinis metinis padidėjimas apie 0,68 proc.
Tuo pačiu laikotarpiu Fidžio tikėtina gyvenimo trukmė gimus padidėjo 7,0 metų, nes Fidžio vyriausybė daug dėmesio skyrė sveikatos sektoriaus paslaugų ir įrenginių gerinimui, ypač motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai. Panašiai, vidutinė mokymosi trukmė padidėjo 4,0 metų, o numatoma mokymosi trukmė padidėjo 4,9 metų, nes vyriausybė ilgus metus teikė pirmenybę investicijoms į švietimo sektorių.
Taip pat skaitykite: Pirmojo pasaulinio karo invalidų gyvenimo sąlygos
Lietuva pagal HDI
Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą Lietuva priskiriama labai išsivysčiusių šalių grupei. Naujausiame reitinge Lietuva užima 35 vietą (indeksas 0,858). Minėtai grupei Lietuva priklauso nuo pastarojo dešimtmečio pradžios. 2011 m. Lietuva užėmė 40 vietą tarp 187 valstybių ir pirmą kartą buvo priskirta prie itin aukšto socialinio išsivystymo lygio šalių.
Lietuvą žemyn smukdo sveikatos ir gyvenimo trukmės rodikliai, o Lietuvos HDI aukštyn kelia gyventojų išsilavinimas. Stipriausioji indekso komponentė yra išsilavinimas, kuris matuojamas dviem aspektais: kiek vidutiniškai metų mokėsi suaugę (25 metų ir vyresni) šalies gyventojai, ir antrasis: kiek vidutiniškai metų mokosi jaunimas. Dr. V. Karpuškienės nuomone, pagal švietimo rodiklius Lietuva galėtų būti kokioje 25-oje vietoje, nes švietimo potencialas yra labai stiprus.
| Rodiklis | Lietuva (apytiksliai) |
|---|---|
| Vidutinė mokymosi trukmė | apie 13 metų |
| Gyvenimo trukmė | apie 74,8 metų |
| HDI | 0,858 (35 vieta) |
Kas lėmė aukštą Lietuvos HDI vietą?
Lietuvos socialinio išsivystymo vieta tarp kitų pasaulio šalių nustatoma pagal bendrą rodiklį, kuriuo matuojama visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo lygis, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis - žmogaus socialinės raidos indeksą. HDI iš tiesų parodo, ar šalis turi ekonomines galimybes, kvalifikacijos, žinių, išsilavinimo galimybes ir sąlygas siekti pažangos, ar joje yra galimybė sveikai gyventi.
Mokslininkė priminė, kad pirmoji indekso komponentė - ekonominis išsivystymas - yra matuojamas bendromis nacionalinėmis pajamomis, tenkančiomis vienam gyventojui, pakoreguojant pagal perkamąją galią. „Jeigu mes matuotume tik pagal šį rodiklį, Lietuva nebūtų 36-oje vietoje, o žemiau“, - teigė dr. V. Karpuškienė. Apskritai, palyginti su kitais rodikliais, šis vertintinas kaip vidutinis.
HDI ir socialinės problemos Lietuvoje
Toli gražu ne taip sklandžiai atrodo mūsų sveikatos ir gyvenimo trukmės rodikliai. Jie patys silpniausi. „Pagal gyvenimo trukmę Lietuva jau yra arčiau tų vietų, iš kurių žmonės bėga“, - sutaria pašnekovai.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
2018 m. rugpjūčio antrojoje pusėje paskelbti tyrimai nustatė, kad Lietuva skursta dar labiau negu prieš metus. Remiantis šiais duomenimis, Lietuvoje skursta 23 procentai žmonių. Pašnekovė priminė, kad statistiniai skurdo rodikliai tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos lygio ir gyventojų pajamų. Paradoksalu, kad 2008-2009 m. sunkmečiu skurdas buvo mažiausias. Tačiau tai statistikos teikiamas vaizdas, kadangi skurdo riba laikomos pajamos, sudarančios 60 proc. medianinių pajamų.
Augant vidutinei ir viršutinei algų ribai, pajamų mediana didėja, todėl didėja ir skurdo ribos reikšmė. Pavyzdžiui, nuo 2008 m. minimali mėnesinė alga (MMA) padidėjo dvigubai. Klausimas, ar didinant minimaliąją algą pavyko išvengti skurdo, sumažinti nelygybę, lieka atviras: „Ne, per tuos metus skurdas ir nelygybė tik padidėjo“, - teigia dr. V. Karpuškienė.
Alkoholizmas ir visuomenės sveikata
Ypač opi alkoholizmo problema. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiką, Lietuva iš 180 šalių suvartoja daugiausia alkoholio vienam gyventojui. Tai, kad ji pripažinta statistiškai daugiausia gerianti šalis, yra gerai: šito skaičiaus fone rimtai susirūpinta dėl padėties, įvairių priemonių taikymo.
Iš pradžių tarsi buvo tokių abejonių dėl PSO skaičių, bet kyla klausimas, kas būtų kitaip, jei Lietuva nebūtų išskirta kaip labiausiai gerianti pasaulio šalis. Aš manau, kad su alkoholiu bus taip pat kaip su rūkymu: Lietuvoje rūkėme gana daug, dabar rūkome nedaug. Tad po šio Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimo, kai mes visi susirūpinome, ir valdžia taip pat, praeis kokie penkeri-šešeri metai ir jau gersime mažiau.
Lietuvos alkoholio vartotojų elgsenai būdinga skirtinga vartojimo kultūra. Išskiriamos trys vartotojų grupės: grupė, kuri geria daug ir dažnai; grupė, kuri geria reguliariai ir ne po daug; grupė, kuri geria tik progomis. Šiuo metu įvyko persiskirstymas: ta grupė, kuri geria daug ir dažnai, keičiasi visai mažai, reguliariai geriantys geria mažiau, „proginiai“ išgeria panašų kiekį, bet geria rečiau.
Mokslo sriuba: alkoholio poveikis
Apribojimai ir indeksų alternatyvos
Atsižvelgiant į augančią nuomonę, kad monetarinės priemonės, tokios kaip BVP vienam gyventojui, yra netinkami žmogaus vystymosi matavimo rodikliai, Jungtinių Tautų Vystymo programos (UNDP) Žmogaus vystymosi ataskaitų biuras (HDRO) skelbia įvairius vystymosi indeksus. Tokių žmogaus vystymosi rodiklių naudojimas socialinei ir ekonominei analizei vis plačiau pripažįstamas visame pasaulyje.
HDI supaprastina realybę: jis neatsižvelgia į nelygybę, skurdą, žmogaus saugumą ir įgalinimą. Todėl UNDP siekia papildomų rodiklių ir indeksų, kurie leistų išsamiau vertinti šalių vystymąsi ir socialines problemas.
Kaip interpretuoti HDI rezultatus politikos formavime
HDI gali padėti identifikuoti sritis, kuriose reikia papildomų investicijų ir reformų. Pavyzdžiui, valstybė su aukštu BNP, bet žemesniu HDI gali reikšti, kad reikia didesnio dėmesio sveikatai ar švietimui. HDI taip pat rodo, kad investicijos į švietimą ir sveikatą gali duoti ilgalaikį poveikį žmogaus vystymuisi.
HDI iškelia klausimus: kaip suderinti ekonominį augimą su socialine gerove, kaip mažinti skurdą ir nelygybę, ir kaip spręsti visuomenės sveikatos problemas, kurios silpnina bendrą išsivystymo lygį.
Galimi veiksmai gerinant HDI
- Investicijos į sveikatos priežiūrą, ypač prevenciją ir motinos bei vaiko sveikatą;
- Švietimo prieinamumo ir kokybės gerinimas bei mažinimas išsilavinimo skirtumų;
- Ekonominės politikos, skatinančios darbo našumą ir tvarų pajamų augimą, derinimas su socialinėmis priemonėmis;
- Prevencinės priemonės visuomenės sveikatai (alkoholio ir tabako vartojimo mažinimas, sveikos gyvensenos skatinimas);
- Mokesčių ir socialinių išmokų politika, orientuota į skurdo mažinimą ir nelygybės mažinimą.
Kaip akcentavo specialistai, dažnai „tik labai nedaug tereikia ir valstybė gali žengti toliau“ - tačiau tam reikia kryptingų priemonių ir politinės valios.
tags: #pasaulinis #zmogaus #socialines #raidos #reitingas