Atleidimas iš darbo gali būti sudėtingas ir emociškai sunkus procesas. Vienas svarbiausių aspektų, kurį turi žinoti kiekvienas darbuotojas, yra išeitinė išmoka. Tai piniginė kompensacija, kurią darbdavys privalo išmokėti darbuotojui tam tikrais atvejais. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) paruošė atmintinę apie darbo sutarties nutraukimo peripetijas, siekdama užtikrinti, kad darbuotojų teisės būtų apsaugotos.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra išeitinė išmoka, kada ji priklauso, kaip ji apskaičiuojama ir kokie yra darbuotojų bei darbdavių įsipareigojimai pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą.
Kas Yra Išeitinė Išmoka?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio.
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos. Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti.
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Kada Išeitinė Išmoka Priklauso?
Išeitinė išmoka priklauso šiais atvejais:
- Atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis).
- Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis).
- Pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, jei ji truko ilgiau nei dvejus metus.
- Atleidžiant darbuotoją dėl ligos ar neįgalumo.
- Šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
Taip pat, atleidžiant valstybės tarnautoją pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jam taikomos VTĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Kada Išeitinė Išmoka Nepriklauso?
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką. Ji nepriklauso, kai:
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku (išskyrus atvejus, kai sutartis truko ilgiau nei dvejus metus).
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties.
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
- Darbuotojas yra atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų.
Kaip Apskaičiuojama Išeitinė Išmoka?
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena iš jų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Papildomos Išmokos Už Ilgą Darbo Stažą
Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje:
- Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo.
Išeitinės Išmokos Dydžiai Pagal Atleidimo Pagrindą
Šioje lentelėje pateikiami išeitinės išmokos dydžiai, priklausomai nuo atleidimo pagrindo:
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
| Atleidimo Pagrindas | Išeitinės Išmokos Dydis | Papildoma Informacija |
|---|---|---|
| Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės | 2 VDU | Gali priklausyti papildomos išmokos pagal stažą |
| Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių | 2 VDU | Svarbios priežastys nurodytos DK |
| Nutraukimas bendru sutarimu | Nėra numatyta | Gali būti susitarta individualiai |
| Darbdavio valia | 6 VDU | Jei apie atleidimą pranešta mažiau nei prieš mėnesį |
| Terminuota sutartis (ilgesnė nei 2 metai) | 1 VDU |
Specialios Garantijos Priešpensinio Amžiaus Darbuotojams
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį į tai, kad Darbo kodekse numatytos garantijos darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus likę vos keleri metai. Svarbu žinoti, kokios sąlygos taikomos atleidžiant tokį darbuotoją ir kokios jo teisės.
Darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją, kuriam iki pensijos likę mažiau nei penkeri metai, savo iniciatyva be darbuotojo kaltės, turi įspėti apie sutarties nutraukimą gerokai anksčiau. Įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, bei trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai.
Be to, kai darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė ir dėl to atleidžiama dalis darbuotojų, darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai, patenka tarp darbuotojų grupių, kuriems užtikrinama pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti.
Darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Darbo santykiai tęsiasi ir darbuotojui sulaukus senatvės pensijos amžiaus.
Sutarties Nutraukimas Darbuotojo Iniciatyva: Ko Tikėtis?
Kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas, sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį, pageidauja nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, raštu įspėti darbdavį turi prieš 5 darbo dienas, t. y. taikomas trumpesnis įspėjimo terminas (kitais atvejais jis būtų 20 kalendorinių dienų).
Pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, sukakusiam senatvės pensijos amžių, įgijusiam teisę į visą senatvės pensiją dirbant pas tą darbdavį ir dėl šios priežasties nutraukiančiam darbo sutartį, išmokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Trumpesnis - 5 darbo dienų - įspėjimo terminas taikomas ir išeitinė išmoka yra mokama ne bet kuriam senatvės pensijos amžių sulaukusiam darbuotojui, o tik atitinkančiam visas tolesnes sąlygas:
- Senatvės pensijos amžių sukakęs darbuotojas dirba pagal neterminuotą sutartį.
- Darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensijos amžių.
- Darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį.
Dėl aiškumo ir siekiant apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo, darbuotojui patartina darbdaviui teikiamame atleidimo prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis (t. y. kad darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių, įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį ir dėl to pageidauja nutraukti darbo santykius), ir šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą.
Bandomasis Laikotarpis Ir Išeitinė Išmoka
Būtent dėl to pradėjus naujus darbo santykius dažniausiai yra įtraukiamas bandomasis laikotarpis - jei darbuotojas pasirodytų netinkamas pareigoms atlikti, darbo sutartį darbdavys gali nesudėtingai nutraukti be papildomų prievolių darbuotojui.
Tačiau, svarbu atsiminti, kad bandomasis laikotarpis nėra automatinė sąlyga atleisti darbuotoją. Darbdavys, jeigu mato, kad darbuotojas iš tiesų neatitinka keliamų reikalavimų, turi raštu kreiptis į darbuotoją ir paaiškinti, kodėl jis neatitinka, nurodyti priežastis, dėl kurių yra atleidžiamas pagal DK 36 straipsnį - neišlaikyto bandomojo laikotarpio.
Ypač jokiu būdu karantinas nėra objektyvi priežastis neišlaikyti bandomojo laikotarpio, tą turi visi aiškiai suprasti.
Šalių Susitarimas Dėl Atleidimo
Viena iš atleidimo formų - šalių susitarimu. Iš vienos pusės, ji darbuotojui yra pavojingiausia, iš kitos pusės geriausia opcija. Darbdavys ir darbuotojas sudaro tarpusavyje tam tikrą susitarimą dėl atleidimo. Šita atleidimo forma laikoma galutine ir neskundžiama.
Ją pasirašyti nėra blogai, bet darbuotojas turi žinoti, kad tokioje sutartyje turi būti kažkas gero jam. Jei jis eina į nuolaidą su darbdaviu dėl atleidimo, tokiu atveju darbdavys turi jam už tai kažką duoti. Dažniausiai prašoma išeitinių kompensacijų, kurios priklauso nuo darbo stažo.
Net jei dirbta visai trumpai, mėnuo ar du, pagal tokią abiejų šalių sutartį darbuotojas gali prašyti vieno mėnesio išeitinės kompensacijos, jei stažas didelis, kompensacija gali siekti ir 6 ar 12 mėn.
tags: #kompensacijos #uz #isejima #is #darbo