Svajoji apie nuosavą namą ir staiga sužinai, kad žemės sklypas, ant kurio stovi tavo namas, gali būti paimtas visuomenės poreikiams. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir už tai turi būti teisingai atlyginama. Nepaisant to, kad žemės sklypas planuojamas paimti visuomenės poreikiams, žemės savininko teisės ir teisėti interesai taip pat turi būti tinkamai įgyvendinti ir apginti.
Kada žemė gali būti paimama ir kokios teisės tave saugo
Tokiais atvejais geriausia būtų kreiptis į teisininkus ir jie padės apginti savo teises. Žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Antrosios procedūros atveju, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais. Šiuo antruoju minėtos procedūros atveju, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ar kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę. Atlyginimas gali būti pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu.
Atlyginimo už turtą apskaičiavimas ir mokėjimo būdai
Atlyginimas už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. Atlyginimas gali būti išmokamas pinigais - išperkant kaimo vietovėje žemę, mišką, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai privačion nuosavybėn iš laisvos žemės fondo yra įsigyta žemė, kurios susigrąžinti nepageidavo šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai.
Alternatyvūs atlyginimo būdai
- Perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertis turėtajam žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos).
- Perduodama neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai toje vietovėje, kurioje jie buvo.
- Perduodama neatlygintinai nuosavybėn tuščius nenuomojamus pastatus, statinius arba jų dalis.
Kompensacijos už negrąžintą žemę: piniginė kompensacija ir problemos
Balsas.lt primena, kad 2012 metais buvo nuspręsta atsisakyti kompensacijų už valstybės išperkamą žemę vertybiniais popieriais (akcijomis), nes „neliko valstybei priklausančių įmonių akcijų, kurios buvo skirtos atlyginti piliečiams už iš jų išperkamą nekilnojamąjį turtą“. Vietoje jų pasiūlyta kompensuoti už negrąžintą žemę pinigais.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Tada buvo sumanyta, kad už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką. Taip pat buvo teigiama, kad „atlyginimas kitu valstybės turtu, pavyzdžiui, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtiems pastatams, žemės sklypą, yra susijęs su papildomomis išlaidomis (valstybės turto vertės nustatymo ir kt.), todėl yra neekonomiškas“.
Tad tie, kurie, pasitikėdami valstybe kantriai laukė pažadėtų akcijų, užuot pasirinkę kompensaciją, tarkime, lygiaverčiu sklypu, pasirinkti kompensaciją pinigais bus verčiami priimti kaip vienintelę įmanomą. Maža to, kad akcijos, kurių pilietis laukė kelerius metus, tikėtina, jau būtų uždirbusios vieną kitą papildomą litą. Maža to, kad tas pats pilietis, jeigu vietoje tėvų ar senelių žemės iš karto būtų pasirinkęs pinigus ir juos investavęs, taip pat jau būtų uždirbęs.
Net jeigu jis būtų nedaręs, sklypas būtų vertas gerokai daugiau, negu tuo metu įstatymų pakeitimais jam siūlė konservatorių ir liberalų dauguma, nusprendusi skaičiuoti turėtos nuosavybės vertę ne rinkos kaina, o pagal vadinamuosius verčių žemėlapius. Grubiai skaičiuojant, vietoj maždaug 30 tūkstančių, kiek rinkoje kainuotų jo sklypas N miestelyje, pagal verčių žemėlapius siūlydama apie 3,5-4,5 tūkstančio litų.
Dabar einama dar toliau - jeigu Seimas pritars naujiesiems siūlymams, tuos kelis tūkstančius jis gaus ne iš karto, o per 3-4 metus? Deja, nei apie infliacijos suvalgytą pinigų dalį, nei apie teisėtus piliečių lūkesčius, kurie veikiausiai pažeidžiami, naujajame įstatymo pataisų projekte nėra nė žodžio.
Kompensacijų skaičiai, galimos išmokos ir praktinės problemos
Užtat jį lydinčiuose dokumentuose pažymima, kad ,,pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 1 d. pateiktus duomenis iš likusio atkurti nuosavybės teises miestuose žemės ploto 6,7 tūkst. ha yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir 9,3 tūkst. piliečių pagal jų prašymuose nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdą nebus galima atkurti nuosavybės teisių į šį žemės plotą“. Preliminariai skaičiuojama, kad kompensuoti už šią žemę reikėtų apie 134 mln. litų.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas teigė, kad nuosavybės teisės atkurtos į kiek daugiau negu 83 proc. ploto. Jo teigimu, miestų žemė šiuo metu yra pakankamai brangi, todėl vyriausybė siūlo, kad atsiskaityta su piliečiais būtų per 5 metus, ,,ir žmogus galėtų turėti labai aiškią poziciją, kaip bus atsiskaityta už žemę miesto teritorijoje“.
Pristatydamas pataisas žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas teigė, kad nuosavybės teisės atkurtos į kiek daugiau negu 83 proc. ploto. Jo teigimu, miestų žemė šiuo metu yra pakankamai brangi, todėl vyriausybė siūlo, kad atsiskaityta su piliečiais būtų per 5 metus, ,,ir žmogus galėtų turėti labai aiškią poziciją, kaip bus atsiskaityta už žemę miesto teritorijoje“.
Seimas šių metų birželį priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimą, pagal kurį piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo.
Mokėjimo terminai pagal pasiūlymus
Jose siūloma, kad atsižvelgiant į prognozuojamas valstybės finansines galimybes bei į preliminariai apskaičiuotas lėšas, kurių reikėtų kompensacijoms, nustatyti, kad tais atvejais, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už žemę, kuri iki 1995 metų birželio 1 dienos buvo priskirta miestų teritorijoms, išmokama per 5 metus lygiomis dalimis, pradedama mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Jei suma mažesnė negu 1 tūkst. litų, dalimis ji nebūtų skaidoma.
Konservatorei Vidai Čigrėjienei, kuri domėjosi, ar dėl to bus galima išvengti korupcijos didžiuosiuose miestuose, viceministras atsakė, kad pataisos leistų paspartinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą, o kuo greičiau tai įvyks, tuo mažiau bus galimybių korupcijai, nes ,,pats restitucijos proceso užbaigimas sumažins prielaidas tam būti“.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Į konservatoriaus Arvydo Vidžiūno repliką, kad „jau kokios 5 vyriausybės žemės gražinimą yra baigusios“, jis atsakė, kad ši vyriausybė nori ,,realiai užbaigti šį procesą“.
Piliečių teisės pasirinkti atlyginimo būdą
Naujas teisinis reguliavimas numato, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo. Jie gali prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
Tokius piliečių prašymus nagrinėjanti institucija privalės ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie tokią atsiradusią galimybę. Pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 1 d. žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą. Jis turėtų nurodyti kadastro vietovę, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą, lygiavertį turėtajam.
LLRA‑KŠS atstovaujanti parlamentarė Rita Tamašunienė tvirtina, kad įsigaliojus įstatymo pataisoms Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negalės žmonėms siųsti raštus, kuriuose „spaudžia“ buvusius savininkus imti pinigines kompensacijas už negrąžintą žemę, nors jie jų nepageidauja.
Savininkų nerimas ir politiniai kreipimaisi
„Nepaisant to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vis vien siunčia pranešimus apie niekines pinigines kompensacijas, kelia savininkų nerimą, kad praras vietą eilėje į žemės grąžinimą, nors susitikimo metu su Seimo nariais žemės ūkio viceministras tikino, kad tokie pranešimai nesiunčiami. Prašau užtikrinti teisėtus savininkų lūkesčius atkurti nuosavybes teises į žemę įstatymų nustatyta tvarka ir nedelsiant sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos laiškų siuntinėjimą paveldėtojams dėl piniginės kompensacijos už negrąžintą žemę“, - sakoma Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio kreipimesi į Vyriausybę ir ministerijas.
Parlamentarai įsitikinę, kad pagal galiojančius teises aktus „jokiu būdu negali būti priverstinio kompensavimo pinigais“. Jų teigimu, tik piliečiui išreiškus raštišką pageidavimą už likusią žemę miesto ar kaimo teritorijoje turi būti atlyginama pinigais.
„Atlyginimas pinigais turėtų būti išimtinė galimybė, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymą negrąžinamas, o ne taisyklė, kai net ir esant laisvų žemės plotų kaimo ar miesto teritorijai priskirtoje žemėje, asmenys verčiami rinktis kompensaciją pinigais, kuri neatitinka rinkos vertės ir prasilenkia su teisingumo ir proporcingumo principais“, - mano Seimo nariai R. Tamašunienė ir Č. Olševski.
Servitutas: kas tai ir kaip apskaičiuojamos kompensacijos
Servitutas - tai teisė naudotis kito asmens žemės sklypu arba jo dalimi tam tikroms reikmėms, pavyzdžiui, privažiavimui prie kito sklypo ar inžinerinių tinklų įrengimui. Taip pat tai gali būti ir teisės apribojimas savininkui naudotis savo sklypu, jei to reikia kito sklypo ar statinio tinkamam naudojimui.
„Servitutas nustatomas tik tuomet, kai jis yra objektyviai būtinas ir yra vienintelė ir būtina priemonė užtikrinti šalia esančio sklypo savininko interesus. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ar teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas. Nesvarbu, kokiu iš išvardytų būdų yra nustatomas servitutas, turi būti užtikrinta teisinga abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyra, o už nuosavybės teisės suvaržymą teisingai atlyginta.
Norint administraciniu aktu nustatyti servitutą, reikia kreiptis į NŽT ir pateikti prašymą. Prašyme turi būti nurodomi tarnaujančiojo daikto duomenys, aprašomas servitutas, nurodomi jo duomenys bei nurodoma kita svarbi informacija. Kartu su prašymu pateikiamas servituto planas bei kompensacijos apskaičiavimo aktai.
Sandoriu servitutas nustatomas tada, kai abu nekilnojamųjų daiktų savininkai susitaria dėl nustatomo servituto ir nekyla ginčų. Kai žemės savininkai susitaria tarpusavyje, servitutas nustatomas notaro patvirtintu sandoriu. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, bet yra būtina nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti savo daiktą pagal paskirtį.
Tuo atveju, kai tarnaujančiojo daikto savininkas atsisako nustatyti servitutą, viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti servitutą. Išnagrinėjęs bylą teismas gali priimti sprendimą nustatyti servitutą.
Nuo 2025 m. kiekvienam žemės sklype nustatomam servitutui yra rengiamas atskiras servituto planas, o servitutų ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir viešai matomos visiems naudotojams.
Kompensacijos dydis priklauso nuo konkretaus atvejo ir yra apskaičiuojamas pagal specialias skaičiuokles. Nuo 2024 metų jos prieinamos visiems gyventojams per Teritorijų planavimo ir statybos viešųjų elektroninių paslaugų portalą www.planuojustatau.lt. Norint pasinaudoti skaičiuokle ir gauti sugeneruotą kompensacijos apskaičiavimo aktą, reikia prisijungti per Elektroninius valdžios vartus ir suvesti prašomą informaciją.
Teisiniai ginčai ir Konstitucinis Teismas
Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu grąžino pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą ištirti, ar Konstitucijos 23, 29 straipsniams neprieštarauja Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. ... Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovui mokėtinos vienkartinės kompensacijos už įstatymu jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytą servitutą elektros oro linijų apsaugos zonų ribose priteisimo.
Pareiškėjo abejonės dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai buvo grįstos tuo, kad, pasak pareiškėjo, šiuo teisiniu reguliavimu yra diskriminuojami vienkartinę kompensaciją už žemės sklype įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytą servitutą gaunantys asmenys, kuriems ši kompensacija, be kita ko, naudojant jos apskaičiavimo formulės dėmenį Vk, Masinio žemės vertinimo taisyklių nustatyta tvarka apskaičiuojama nuo sumažintos dėl elektros tinklų žemės sklypo vertės, palyginti su kita grupe asmenų, kurie pagal Metodikos 25 punktą vienkartinę kompensaciją gauna už jiems priklausančiame žemės sklype tinklų operatorių naudai sutartimi nustatytą servitutą, nes Taisyklių nustatyta tvarka ši kompensacija, be kita ko, naudojant jos apskaičiavimo formulės dėmenį Vk, pastariesiems apskaičiuojama nuo visos žemės sklypo vertės, t. y.
Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priimtinumo, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog 2020 m. liepos 8 d. nutarime jau buvo vertinta Metodikos 16 punkto atitiktis Konstitucijai. Šiame nutarime konstatuota, jog asmenų, kuriems priklausančioje žemėje servitutas tinklų operatorių naudai nustatytas įstatymu ir kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę įgijo po to, kai joje buvo nutiesti elektros tinklai ir (arba) pastatyti kiti įrenginiai (t. y. nuosavybės teises įgijo su atitinkamais žemės naudojimo apribojimais, atsiradusiais prieš šiems asmenims įgyjant nuosavybės teises į žemę), ir asmenų, kuriems priklausančioje žemėje servitutai nustatomi sutartimi, teisinės padėties skirtumų ir nepaaiškino, kodėl šios dvi asmenų grupės turėtų būti vertinamos kaip esančios vienodoje (panašioje) padėtyje joms priklausančių žemės sklypų vertės, t. y.
Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų savo abejonėms pagrįsti, todėl prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo nustatytų reikalavimų ir yra grąžinamas pareiškėjui.
Praktiniai pavyzdžiai ir visuomenės reakcija
Prestižiniame Žvėryno rajone paveldėtos žemės savininkui nepavyko susigrąžinti, o sklypas parduotas vienos šalies ambasadai. Pagal dabartinę tvarką už beveik hektarą jam priklausytų vos 50 tūkst. Vien tik Vilniuje atsiimti turėtą žemę arba gauti už ją kaip kompensaciją kitą sklypą nori daugiau nei 4000 savininkų. Pasak valdininkų, mieste neliko laisvos žemės, tad nuosavybė čia sugrąžinta tik 40 proc.
„Įstatyme aiškiai pasakyta, kad jei nėra galimybės grąžinti natūra, atlyginimas turi būti teisingas ir turtas turi būti lygiavertis paimamam. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, atsiskaityti su savininkais už žemę miestuose pagal dabartinę tvarką reikėtų 300 mln. litų, o pagal rinkos kainą - 20 mlrd. „Miestuose tokia žemės rinkos kaina atsirado ne dėl savininkų veiklos, o dėl to, kad miestai plėtėsi. Valstybė, savivaldybė miestą plėtė, vystė infrastruktūrą - statė mokyklas, parduotuves.
Kaip elgtis, jei gauni raštą dėl žemės paėmimo
- Kreipkis į teisininkus - jie padės apginti savo teises.
- Patikrink, ar tau priklauso teisė reikalauti atlyginimo pagal rinkos vertę ar lygiavertį turtą.
- Jeigu nori kompensacijos pinigais arba lygiaverčio miško ploto, atsižvelk į nustatytus terminus ir procedūras.
- Naudokis viešomis skaičiuoklėmis kompensacijų apskaičiavimui ir rink informaciją per Elektroninius valdžios vartus.
Dažniausiai kylančios problemos
- Skaičiavimo metodikos neatitikimas rinkos vertei.
- Priverstinis siūlymas piniginės kompensacijos vietoje natūros ar lygiaverčio turto.
- Nepakankamas informavimas ir laiku nesuteikta galimybė pasirinkti atlyginimo būdą.
tags: #kompensacija #uz #negrazinta #zeme