Nuo 2023 m. birželio 1 d. Darbo kodekso pataisos visiškai panaikino kompensaciją už kilnojamąjį darbą. Iki tol, laiko pereinamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d., galiojo įstatyminė tvarka, leidusi mokėti kompensacijas, kurių dydis galėjo siekti iki 50 procentų bazinio darbo užmokesčio. Per 2022-2023 m. laikotarpį buvo pastebėta piktnaudžiavimo galimybė, kai šios kompensacijos praktiškai buvo mokamos kaip darbo užmokestis. Tai išryškino svarbų klausimą - kaip teisingai ir teisiniu pagrindu turėtų būti kompensuojamas darbas, susijęs su kilnojamu pobūdžiu ir lauko sąlygomis.
Kodėl atsirado kompensacijų problema ir ką jos reiškė verslui?
- VDI pastebėjo, kad didžiulės kompensacijos buvo mokamos statybų, karjerų sektoriuose ir lauko sąlygose atliekamuose darbuose, kartais net biuro darbuotojams.
- Kompensacijos buvo laikomos „neapmokestinamomis“, tad dalis darbo užmokesčio „ištraukta“ į kompensacijas sumažindavo gyventojų pajamų mokesį ir socialinio draudimo įmokas, o tai kuriam laikui sumažindavo darbuotojų socialines garantijas ir valstybės biudeto pajamas.
- Atsiradus pereinamajam laikotarpiui, darbdaviams kilo sunkumų suformuoti aiškią kompensacijų dydžio ir apmokestinimo sistemą bei išvengti piktnaudojimo.
Ką skelia 2023 m. pradžioje įvykę pakeitimai ir kaip jie keičia kompensavimo tvarką?
- Prieš 2023 m. birželio 1 d. galiojo maksimalus kompensacijos dydis - iki 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio.
- Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo DK 144 straipsnio 8 d. pataisa, kuri sumažino neapmokestinamų kompensacijų dydį iki 30 procentų bazinio darbo užmokesčio.
- Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pataisa, visiškai panaikinanti galimybę mokėti kompensacijas už kilnojamojo darbo pobūdį.
Per pereinamąjį laikotarpį, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d., darbdaviai turėjo teisę koreguoti darbo sutartis ir kompensacijų dydžius, o esant galimybei - įtvirtinti kompensacijų dydį darbo apmokėjimo sistemoje arba kolektyvinėje sutartyje. Jei kompensacijos dydis buvo nustatytas darbo sutartyje ir viršijo 30 procentų, nuo lapkričio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų darbdavys galėjo mažinti sulygtąją kompensacijos dydį pasikeitus taisyklėms ar ekonominėms aplinkybėms. Darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą.
Taikymo ir įgyvendinimo praktika: kaip buvo skaičiuojama ir kokie teisiniai aspektai svarbūs dabar?
Kilnojamojo pobūdžio darbo esmė ir tikslas - naudotis papildomomis išlaidomis už laiką, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis arba kai darbuotojo važiavimai yra būtini kaip darbo dalis. Šio pobūdžio darbas turi būti aiškiai apibrėžtas darbo sutartyje, o darbo vietos apibrėžimas turi būti labai gerai išplėtotas, nes nuo to priklauso, ar darbuotojas gali būti siunčiamas į komandiruotę. Tai svarbu, nes po kompensacijų panaikinimo gali būti tyrinėjama, ar laikomos kaip komandiruotės ir ar mokami dienpinigiai, kurie paprastai nėra apmokestinami.
Po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nuostatų, kurios panaikino kompensacijas už kilnojamąjį darbą. Šiuo metu kompensacijos arba nėra mokamos, arba jos laikomos neapmokamomis pajamomis tik tuo atveju, jei jos atitinka teisės aktų reikalavimus (raštinis susitarimas, darbo sutartis ar kolektyvinė sutartis) ir jų dydis neviršija nustatytų ribų.
Kaip dabar įforminamas kompensacijų panaikinimas ir kokios galimos alternatyvos?
- Darbdaviai gali siūlyti darbuotojams keisti darbo sutarties sąlygas, atsisakant kompensacijų, o darbuotojams - sutikti ar nesutikti. Jei darbuotojas nesutinka, gali būti svarstomas atleidimas su išeitine išmoka (DK 57 str. 1 d. 3 p.).
- Galima ieškoti alternatyvų kompensacijų už priemonių ar turto naudojimą darbo funkcijoms atlikti (pvz., automobilio, telefono, įrankių naudojimo kompensacijos), kurios gali būti apmokestinamos arba neapmokestinamos, priklausomai nuo sąlygų (rašytinis susitarimas, reikalingų priemonių naudojimas tik darbo tikslais, ekonomiškai pagrįstas dydis).
- Kompensacijos dydžio nustatymas turi būti įtrauktas į įmonės apskaitos ir vietinius teisės aktus, reglamentuojančius darbo tvarką. Visiškai aiškių taisyklių šiuo metu yra apie tai, kaip turėtų būti apskaičiuojamos kompensacijos dydžio ribos, bei kokiu mastu jos gali būti taikomos, atsižvelgiant į pareigas ir aplinkybes.
Kompensacijų įtaka mokesčių ir socialinio draudimo sistemoms
Nuo 2023 m. birželio 1 d. kompensacijos už kilnojamąjį darbą nėra apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu ar socialinio draudimo įmokomis, todėl jų panaikinimas reiškia pokyčius darbuotojų socialinėse garantijose ir valstybės biudete. Tačiau kai kurios išskirtinės situacijos gali užtikrinti arba apriboti neapmokestinamumą - pavyzdžiui, kai kompensacijos išmokamos pagal teisės aktų nustatytas sąlygas ir dydis atitinka reglamentus.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
VDI ir VMI rekomenduoja aiškiai reglamentuoti kompensacijų teisinį statusą, nes pernelyg didelės neprivalomos kompensacijos bei jų piktnaudojimas gali sąlygoti neteisingą mokesčių apmokestinimą ir prarastą socialinį stažą darbuotojams. Taip pat pabrėžiama, kad kompensacijų panaikinimas gali reikalauti keisti paslaugų teikimo praktikas ir įmonių vidinę vadybą - pavyzdžiui, pereiti prie įprasto darbo užmokesčio mokėjimo be paslėptų kompensacijų.
Pareiškimo pavyzdžiai ir praktiniai scenarijai
- Transporto vadybininkai, kur nuolatiniai reisai ir darbuotojų važiavimai sukelia papildomas išlaidas, gali būti laikomi kilnojamojo pobūdžio darbu ir jų kompensacijų dydis turėjo būti derinamas su įmone. Po pokyčių - šios išmokos turi būti įskaitytos į įprastą darbo užmokesčio apskaitą arba atitinkamai pakeistos teisės aktais.
- Žaibolaidžių montavimo ar metalo supirkimo įmonės dažnai naudojo kompensacijas administracijos darbuotojams, kurie nėra kilnojamojo pobūdžio darbas, todėl tokios situacijos buvo laikomos pažeidimais.
- Įmonės, kurios naudojo kompensacijas už priemonių ar turto naudojimą (automobiliai, mobilūs įrenginiai ir pan.), gali peržiūrėti, ar jos atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar jų dydis yra ekonomiškai pagrįstas.
Vietiniai pavyzdžiai ir statistika
Statistikos ir kontrolinių tyrimų duomenimis, 2020 metais Lietuvoje beveik 5 tūkst. įmonių išmokėjo kilnojamojo pobūdžio darbų kompensacijas apie 134,8 mln. eurų; statybų sektoriuje daugiau nei 71,6 mln. eurų kompensacijų pasiekta per apie 43 tūkst. darbuotojų. Šie skaičiai rodo, kad kompensacijų sistema buvo plačiai taikoma, ypač statybose, ir turėjo didelį poveikį darbo užmokesčio struktūrai ir mokesčių įplaukoms.
VDI pateikė rekomendacijas dėl sistemos tobulinimo: siūloma atsisakyti neapmokestinamų kompensacijų arba bent jau sumažinti jų mastą iki 30 procentų nuo darbo užmokesčio. Taip pat pabrėžiama būtinybė garantuoti darbuotojų socialines garantijas, įskaitant ligos išmokas, atostoginius ir pensijas, kurios gyvuoja tuo pačiu laikotarpiu.
Teisiniai pagrindai ir svarbūs aspektai
Kilnojamojo pobūdžio darbas turi būti reglamentuojamas darbo sutartyje, o darbo vietos apibrėžimas turi būti tikslus: jis lemia, ar darbuotojas gali būti siunčiamas į komandiruotę, ar ne. Komandiruotė, pagal DK 107 str. 1 d., - tai darbas kitoje nei nuolatinėje darbo vietoje; tačiau kai darbo pobūdis yra kilnojamasis, Aukščiausiasis Teismas įspėja, kad tokia išvyka gali būti laikoma ne komandiruote, o kilnojamuoju darbu, todėl dienpinigiai gali būti laikomi pajamomis, su kuriomis susidaro mokesčių pasekmės. Todėl būtina aiškiai nurodyti darbo pobūdį sutartyje ir užtikrinti, kad išvykos į užsienį ar kitus miestus būtų teisingai įformintos kaip komandiruotės tik tuo atveju, kai tai atitinka reglamentą.
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. pradėjus mažinti kompensacijų dydžius iki 30 procentų, o nuo 2023 m. birželio 1 d. jų visiškai atsisakius, įmonėms rekomenduojama peržiūrėti, kaip tiksliai bus užtikrintas teisėtas atlygis darbuotojams, kaip kinta mokesčių apmokestinimas ir kaip išlaikyti socialines garantijas.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Apibendrinant: ką svarbu žinoti dabar
- Nuo 2023 m. birželio 1 d. kompensacijos už kilnojamąjį darbą Lietuvoje yra panaikintos.
- Iki 2023 m. birželio 1 d. ir iki 2022 m. lapkričio 1 d. kompensacijų dydžiai buvo ribojami: iki 50 proc. (iki 2022-11-01) arba iki 30 proc. (nuo 2022-11-01).
- Darbdaviams rekomenduojama peržiūrėti darbo sutartis ir galimas alternatyvas kompensacijų vietoje, įskaitant kompiuterių, automobilio, telefono ar įrankių naudojimo kompensacijas bei jų mokesčių statusą.
- Sunkumai kyla dėl galimo įstatymų nesuderinamumo su praktika, todėl svarbu konsultuotis su teisininkais ir mokesčių specialistais dėl konkrečių atvejų.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
tags: #kompensacija #uz #kilnojamaji #darba