Smurtas artimoje aplinkoje išlieka opi problema Lietuvoje, o vaikai dažnai tampa pažeidžiamiausiomis aukomis. Šiame straipsnyje apžvelgiama statistika, priežastys ir galimi sprendimo būdai, siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto.
2022 metais buvo užfiksuota 3 tūkst. 151 smurto prieš vaikus atvejis, kurio metu galimai nukentėjo 2 tūkst. 803 vaikai. Vien šventinį Kalėdų savaitgalį gauta daugiau nei 150 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, saugią aplinką teko užtikrinti 80 vaikų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba akcentuoja, kad gaunamų pranešimų skaičius auga kiekvienais metais - 2020 m. buvo gauta 39 tūkst. 430 pranešimų, 2021 m. - 40 tūkst. 493, 2022 m. - virš 44 tūkst. Nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius taip pat didėja: 2020 m. - 2 tūkst. 486, 2021 m. - 2 tūkst. 594, o 2022 m. - virš 2 tūkst.
Prieš dešimtmetį (2013 m.) Lietuvoje vykdyta vos 540 ikiteisminių tyrimų dėl vaikų artimoje aplinkoje patiriamo smurto. Pradėjus reformą ir gerokai sugriežtinus įstatymus, tokių tyrimų skaičius 2017 metais pasiekė piką - tais metais buvo vykdoma 2,5 karto daugiau ikiteisminių tyrimų, nei įprastai - 1365 (2018 m. Dar po metų ikiteisminių tyrimų dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje kreivė pamažu ėmė leistis - nuo 982 tyrimų 2019-aisiais iki 686 atvejų 2023 - iaisiais.
Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad nuo 2020 metų, kuomet tarnybai ėmė vadovauti I. Skuodienė, ikiteisminių tyrimų dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje skaičius kasmet išlieka labai panašus ir, deja, nemažėja.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Panašiai stabiliai atrodo ir pastarųjų metų vaikų paėmimų iš šeimų rodikliai - nuo 2020 metų kasmet Lietuvoje teismas, remiantis įstatymu, leidžia iš šeimos paimti apie 1200 vaikų. Dalis vaikų vėliau grąžinami į šeimas, o teisės gyventi šeimoje kasmet netenka vidutiniškai apie 50-60 proc.
Smurto rūšys
Smurtas prieš vaiką gali būti įvairių formų:
- Fizinis smurtas - tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas.
- Psichologinis/emocinis smurtas - tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimas, apkalbinėjimas už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti ir t.
- Seksualinis smurtas prieš vaiką - kai vaikas yra išnaudojamas seksualiniams norams tenkinti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas kalba, kartais svarbu pastebėti ir tai, ko vaikas nekalba. Jeigu vaikas, jo elgesys pasikeitė, labai svarbu aiškintis, kodėl taip nutiko, ir stebėti, ar nėra kitų ženklų, kurie bylotų apie patirtą seksualinį smurtą.
- Nepriežiūra ir apleistumas - kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad ateitų gydytojas, jeigu vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jeigu mažas vaikas ilgam paliekamas vienas, be suaugusio priežiūros arba verčiamas atlikti jiems pagal jėgas ir amžių per sunkius namų ruošos darbus - gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti jaunesnius vaikus ir pan.
Svarbu suprasti, kad smurtas - tai ne tik fizinis poveikis, bet ir psichologinis, seksualinis bei nepriežiūra, kurie daro didelę žalą vaiko raidai ir gerovei.
Statistika ir tendencijos
Nors Šakių rajono policijos komisariate vykusio tarpinstitucinio susitikimo metu specialistų iš skirtingų institucijų nuomonės dėl smurtautojo ir aukos atsakomybės bei teisių išsiskyrė, tačiau reziumuota, kad smurtui mažinti būtinas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas.
Kaip susitikimo pradžioje informavo Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė, nuo šių metų sausio 1 d. iki lapkričio 4 d. apie smurtą artimoje aplinkoje buvo gauti 455 pranešimai, pradėti 53 ikiteisminiai tyrimai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Per šį laikotarpį išduoti 158 apsaugos nuo smurto orderiai (apsaugos orderis - prevencinė priemonė, skirta apsaugoti smurtą patiriantį asmenį, kuriam pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos).
„Šiuo metu galioja šeši orderiai. Kaip skelbia statistika, sausio-rugsėjo mėnesiais dėl smurto artimoje aplinkoje turime 34 įtariamuosius asmenis, praėjusiais metais turėjome 22. Moterų įtariamųjų pernai turėjome dvi, šiais metais - tris. Vyrų įtariamųjų pernai - 20, šiais metais 21, - skaičius vardijo pareigūnė pridurdama: - Nors girtumas ir nėra tiesioginė priežastis, dėl ko žmogus smurtauja, bet statistika rodo, kad iš tų per minėtą laikotarpį smurtavusių asmenų ir praėjusiais metais, ir šiemet buvo po dvi neblaivias moteris, pernai 14, šiais metais 16 neblaivių smurtavusių vyrų.“
Pasak pareigūnės, pernai nuo smurtautojų nukentėjo 36 asmenys (13 vyrų ir 23 moterys), šiais metais 31 (6 vyrai ir 25 moterys). Neblaivių nukentėjusių pernai buvo 4, šiais metais 7. Smurtą nuo sutuoktinio patyrė 6 asmenys, nuo sugyventinio - 16 asmenų.
A. Mockevičiūtė vykdo įvairias smurto prevencijos priemones, yra parengtas ir Šakių rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių planas.
„Ir praėjusiais, ir šiais metais, deja, matome tam tikrą smurto artimoje aplinkoje problematiką Gelgaudiškyje“, - įvardijo pareigūnė.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Tęsdama temą apie asmenis, kuriems išduodamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, laikinoji Šakių rajono policijos komisariato viršininkė, Reagavimo skyriaus viršininkė Ingrida Pranskaitienė kėlė klausimą, kad vis iškyla problema dėl orderį gavusių asmenų patalpinimo.
Posėdyje dalyvavusi Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (SPKC) konsultantė Vilija Žukauskaitė informavo, kad institucija teikia kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims: konsultuoja teisininkas, psichologas, SPKC specialistas.
„Smurto tema yra labai jautri. Dažnai šeimoje, kurioje pasireiškia smurtas, asmenys nori konfidencialumo ir policijos kvietimas yra jau tik kritiniu atveju. Smurtas dažniausiai prasideda nuo nepagarbos ir kontrolės.
Statistika yra tokia: 78 proc. nukentėjusiųjų yra moterys, virš 20 proc. - vyrai, bet nuo moterų nukentėję tik 8 proc., kitais atvejais nukenčia nuo brolių, kitų vyrų ir visa kita, - pastebi V. Žukauskaitė. - Ir dar, aš manau, kad smurtautojai jaučiasi nebaudžiami. Aš labai norėčiau griežtesnių priemonių jiems. <...> Moteris sužalota, įrodymų krūva, turėtų būti taikomas baudžiamasis persekiojimas, o tas negerietis gauna šešias valandas smurtinio elgesio keitimo kursų paklausyti. Nu juokinga. Atlikti tyrimai rodo, kad iš apklaustų smurtavusių asmenų nepilnai keturi procentai buvo motyvuoti keisti savo elgesį.“
Reaguodama į tokias išsakytas mintis, Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus Šakiuose vyriausioji specialistė Edita Matusevičienė kalbėjo: „Kalėjimas - ne išeitis. Mes dirbame su probuojamais asmenimis ir taikome smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programas. Vien su kontrole, bausme, manau, mes niekaip nepasiekiam jokio pokyčio žmogaus elgesyje. Be abejo, šimtu procentų sėkmės atvejų nėra. Probacijos sėkmės atvejis, kai probuojamasis asmuo pakartotinai neateina“.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos nariai pripažino, kad reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, norint padėti smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems. Taip pat naudingi būtų ir mokymai smurto tema, posėdyje dalyvavusių institucijų specialistų pasidalijimas patirtimi.
„Vaiko teisių tarnyba gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą reaguoja, vykstam į šeimą. Mano pastebėjimu, dažniausiai atvykę policijos pareigūnai jau būna suteikę informaciją, kur kreiptis pagalbos smurto artimoje šeimoje atveju.
Pernai Lietuvoje artimiausi žmonės nužudė 4 vaikus. Viso 2023 metais dėl smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje pradėti 689 ikiteisminiai tyrimai. Dėl įvairių priežasčių teismas leido iš Lietuvoje gyvenančių šeimų paimti 1371 vaiką.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba duomenis apie vaikus kaupia tik nuo 2018 m. Tad iki 2017 metų apie artimoje aplinkoje nužudytus vaikus galima kalbėti tik analizuojant žiniasklaidoje pasirodžiusias publikacijas. 2016 metais Kėdainių rajone tėvas į šulinį sumetė savo du mažamečius vaikus - 2 metų berniuką ir kelių mėnesių mergaitę. Abu vaikai neišgyveno. Kiek anksčiau Lietuvą sukrėtė ir dar viena kraupi vaikžudystės istorija - 2007 metais Kelmės rajone motina nužudė savo septynerių ir dvylikos metų sūnus.
2022 metais smurto artimoje aplinkoje skaičius nežymiai išaugo, 10,3 proc. nukentėjusių buvo nepilnamečiai vaikai, aštuonios iš dešimties - moterys, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Pasak statistikos, 90,8 proc. vaikų nukentėjo nuo savo tėvų ar įtėvių. Taip pat pažymima, kad daugiau nei ketvirtadaliu išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius, o didžioji dalis smurtautojų išlieka vyrai.
Agentūros teigimu, iš viso 2022 metais dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, padaryti dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai yra 1,2 proc. daugiau nei 2021-aisiais.
Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai sudarė 14,4 proc. visų registruotų nusikaltimų, o aštuoni iš dešimt dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų - moterys.
„2022 metais užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste - 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime - 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio“, - teigiama pranešime.
Dauguma (5,5 tūkst., arba 94,1 proc.) praėjusiais metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų - nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Jie sudarė 60,9 proc. visų šalyje užregistruotų nesunkių sveikatos sutrikdymų - kiek mažiau, nei 2021 metais (62,7 proc.).
Pranešime nurodoma, jog praėjusius metus lyginant su 2021-aisiais 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat išaugo nužudymų artimoje aplinkoje (nuo 21 iki 25).
2022 metais buvo užregistruoti 4 388 įtariami asmenys, padarę nusikaltimus dėl smurto artimoje aplinkoje (2 proc. mažiau nei 2021 metais). Iš jų 86,3 proc. buvo vyrai.
Daugiau kaip pusė įtariamų (kaltinamų) asmenų (57,7 proc.) turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, daugiau kaip penktadalis (21,3 proc.) - pagrindinį, 13,7 proc. - aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 7,2 proc. - pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.
Ši statistika rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje prieš vaikus išlieka rimta problema Lietuvoje, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir prevencinių priemonių.
Pagalbos galimybės
Nors Lietuvoje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), daugelis moterų vis dar nedrįsta ieškoti pagalbos. Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. Penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina. Dar viena teigiama tendencija - net 69 % apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų - vaikai. Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). Tai nesikeičia jau kurį laiką. 2014-2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją. Visgi negalima teigti, kad fizinis smurtas - dažniausiai pasitaikanti smurto rūšis. Ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstamas. Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją. Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį. Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos. Policijos pareigūnai dažnai būna vieninteliai, iš kurių neįgalieji gauna informaciją apie savo teises. Tačiau jiems kai kuriais atvejais gali trūkti kompetencijos bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis.
Sistema veikia taip, kad be pranešimo apie smurtą, jo užkardyti neįmanoma. „Mes negalime persekioti šeimų, eiti jų lankyti be rimtos priežasties - tai nebūtų teisinga tų žmonių atžvilgiu - visada reikalingas pretekstas, geriausia - pranešimas“, - sako VVTAĮT direktorė I.
„Šeimos aplinkoje gyvenanti bendruomenė yra dažnu atveju net svarbesnė nei tolimesni giminaičiai, nes paprastai kaimynai žino ir nujaučia apie šalia gyvenančių žmonių sunkumus, pykčius, barnius. Būtent jie gali pirmiausiai pastebėti ir pranešti, jei mato, kad vaikams yra blogai. Reiktų labiau raginti žmones nelikti abejingais“, - pabrėžia anonimiškai situaciją komentuojanti vaiko teisių apsaugos ekspertė.
Pasak VVTAĮT direktorės I. Skuodienės, per ketverius metus nuo jos vadovavimo tarnybai pradžios pranešimų vaikų teisių klausimais skaičius išaugo 46 procentais. 2019 metais taryba gavo daugiau, kaip 32 tūkst. Iš visų pernai gautų pranešimų 32 proc. nepasitvirtino.
Pasak jos, ji jau žino, kaip atrodo nudeginimas cigarete, kaip atpažinti diržo ar pliaukštelėjimo ranka žymes. „Patikėkite, prieš vaiką pakelta ranka ant vaiko odos palieka ryškią pirštų žymę. Žinau, kaip kaip atrodo kraujosrūvos, kaip jos keičiasi, kaip pagal spalvą atpažinti smurto laiką, pobūdį“, - pasakoja socialinė darbuotoja.
„Socialinio darbuotojo etatas klinikoje atsirado tik dėka mūsų vadovo Rimanto Kėvalo, kuris turi visapusį požiūrį į vaiką, jo sveikatą, emocinę būseną. Medikų darbas yra pasirūpinti vaiko sveikata, mano darbas - organizuoti visą reikalingą pagalbą, vaiko apsaugą ir tolimesnę priežiūrą“, - sako A.
Paklausta, ar tokie socialinių darbuotojų etatai gydymo įstaigose neturėtų būti finansuojami iš socialinei apsaugai skirto valstybės biudžeto, SADM viceministrė V. Augienė pastebėjo, kad jos vertinimu, viena sistema neturėtų finansuoti kitos sistemos poreikių.
„Socialinių darbuotojų atsiradimas gydymo įstaigoje jau nebėra niekam naujiena, jie turės dirbti ir šeimos gydytojų komandose.
Pasak socialinės darbuotojos A. Balčiūnienės, per 15 metų jos darbo praktiką situacija visuomenėje smurto atžvilgiu ženkliai pasikeitė. „Pasikeitė tiek žmonių sąmoningumas, tiek tarnybų darbas. Jei iki 2017 m.
Tačiau moteris pripažįsta, kad smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje atvejais būna ir pilkųjų zonų. „Neseniai turėjome atvejį, kai akivaizdžiai kūdikiui stebėjome sukrėsto vaiko sindromą, tačiau tėvai tai neigė - tad greičiausiai kūdikis grįš su jais namo. Tokiais atvejais ilgai kankina nerimas, ar viską padarėme teisingai, gal tėvams reikėjo pagalbos?“ - pasakojo A.
Visgi A. Balčiūnienė džiaugėsi, kad požiūris į vaikų auginimą, auklėjimą pamažu keičiasi, todėl situacija turėtų gerėti. „Kad visiškai nebeliks smurto, tuo netikiu.
Atvejai, kuomet dėl smurtinių tėvų ar įtėvių veiksmų žūsta vaikas, yra išskirtiniai. Gelbėja tik tai, kad dauguma tokių atvejų būna rezonansiniai ir tirti juos SADM dažniausiai paveda sudarytai komisijai. Nors teoriškai VVTAĮT darbo rezultatus turėtų kontroliuoti SADM, praktikoje toks įspūdis nesusidarė.
Kur kreiptis pagalbos: Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.
Apibendrintos statistikos, kiek vaikų buvo paimama iš šeimų iki vadinamos Matuko reformos, nėra. Todėl palyginti statistinius duomenis prieš ir po reformos bei daryti reikšmingus apibendrinimus apie reformos poveikį - neįmanoma.
„Vienas iš reformos metu įgyvendintų pokyčių yra tai, kad kiekvienu atveju dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos sprendžia teismas. Ne taip kaip anksčiau, kuomet tokį sprendimą priimdavo iš esmės vaiko teisių apsaugos pareigūnai. Kadangi nebuvo vieningos sistemos, tai vienose savivaldybėse buvo vieni kriterijai, kitose - kiti. Dabar sistema vieninga, kriterijai aiškūs, galutinį sprendimą priima teismas“, - sako I.
Būna atvejų, kuomet teismas netenkina VVTAĮT prašymo leisti paimti vaiką ar vaikus. 2023 metais, teismo sprendimu, šeimoms grąžinti 48 vaikai, 2022 m. - 49 vaikai.
Kad tik uždaryta į areštinę pirmą kartą sužinojo, jog negalima vaiko ranka mušti per sėdmenis tyrimo autorei yra prisipažinusi ir kaunietė Eglė Kručinskienė. „Negalėjau patikėti, nuo kada nebegalima. Dauguma tėvų taip vaikus auklėja“, - 2022 m.