Šiame straipsnyje pateikiama išsami praktinė informacija apie registraciją Vokietijoje, leidimo gyventi gavimą, apsigyvenimą, socialinę apsaugą, išmokas (ypač nedarbo ir nedarbingumo išmokas), jų perkėlimą į Lietuvą ir susijusias procedūras. Tekste rasite svarbiausius dokumentus, terminus ir reikalavimus, pavyzdžius bei praktinius patarimus, kaip išsaugoti teisę į išmokas, jei dirbote Vokietijoje.
Registracija ir leidimas gyventi Vokietijoje
Asmuo, susiradęs gyvenamąją vietą Vokietijoje, savaitės laikotarpyje turi prisiregistruoti vietos policijoje. Asmenys, ne ilgiau kaip 2 mėn. gyvenantys viešbutyje, registruotis neprivalo.
EEE (Europos ekonominės erdvės) šalių piliečiai, atvykstantys į Vokietiją ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui, tuojau po atvykimo turi kreiptis į vietos migracijos tarnybą dėl leidimo gyventi suteikimo.
Leidimui gyventi gauti pateikiami šie dokumentai: galiojanti ID kortelė arba asmens pasas; 2 paso nuotraukos; kai kuriose žemėse - medicinos pažyma.
Priklausomai nuo atvykimo tikslo (darbui, studijoms etc.), pateikiami šie dokumentai: darbuotojai turi pateikti pažymą iš darbdavio, patvirtinančią darbuotojo statusą bei leidimą dirbti; savarankiškai dirbantys turi pateikti dokumentus, įrodančius veiklos teisėtumą (pvz., PVM mokėtojo numerį); studentai turi pateikti įstojimo dokumentus.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Jeigu pateikiami visi reikalingi dokumentai, leidimo gyventi suteikimas neužtrunka, tačiau jeigu leidimo išdavimo procedūra užtrunka, išduodamas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo pateikė dokumentus leidimui gyventi Vokietijoje gauti. Leidimas gyventi Vokietijoje išduodamas tam tikram laikotarpiui (dirbantiesiems - pagal darbo sutarties trukmę), jis gali būti pratęstas.
Apsigyvenimas Vokietijoje ir būsto paieška
Yra keletas gyvenamosios vietos paieškos galimybių. Miestuose gyvenamosios patalpos paprastai nuomojamos, kaimo vietovėse - perkamos. Patariama jau prieš išvykstant į Vokietiją pasirūpinti gyvenamuoju būstu.
Kaip surasti gyvenamąjį būstą? Būsto paieškai galite pasitelkti draugus, gimines, verslo partnerius. Dažnai būsimasis darbdavys padeda susirasti gyvenamąjį būstą arba jį suteikia. Toliau pateikiami kiti galimi gyvenamosios vietos paieškos būdai.
Skelbimai apie nekilnojamą turtą (nuomą, pardavimą, pirkimą) paprastai spausdinami trečiadienio ir šeštadienio laikraščiuose. Jūs taip pat galite įdėti skelbimą apie būsto paiešką.
Nuomojami būstai: Vokietijoje būsto nuomai išleidžiama 25-30 proc. mėnesinių pajamų. Nuomodamiesi kambarį, pasiteiraukite apie taip vadinamas papildomas išlaidas (apmokėjimą už komunalines paslaugas ir t.t.). Nuomojamo buto šeimininkas dažnai prašo sumokėti 2-3 mėnesinių įmokų dydžio užstatą.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Dauguma butų šeimininkų naudoja standartines nuomos sutartis. Šias formas galima surasti www.mitwohnzentrale.de. Nors žodiniai susitarimai juridine prasme yra įpareigojantys, patartina reikalauti rašytinės sutarties. Įsikeldami į butą pasirašykite perėmimo aktą.
Sužinokite, prieš kiek laiko turite perspėti būsto šeimininką (atitinkamai būsto šeimininkas turi perspėti jus) apie sutarties nutraukimą (minimalus būtinojo įspėjimo terminas 3 mėnesiai, maksimalus - 12 mėnesių).
Socialinė apsauga Vokietijoje: struktūra ir privalomasis draudimas
Socialinis draudimas skirstomas į 5 kategorijas: sveikatos, nelaimingų atsitikimų, bedarbystės, senatvės ir ligos. Kiekviena draudimo kategorija turi savo specifinę paskirtį, taip pat, kaip atsakingą draudimo instituciją.
Draudimas yra privalomas asmenims, kurie gauna pajamas iš darbinės veiklos. Darbuotojai, kurie per savaitę dirba mažiau negu 15 val. ir gauna mažesnes negu 400 EUR pajamas, neprivalo draustis. Tačiau jie turi būti registruoti sveikatos draudime.
Nuo 1996 metų dirbantieji gali pasirinkti sveikatos draudimo formą. Pasirinkęs sveikatos draudimo įstaigą darbuotojas turi pranešti darbdaviui, kuris užregistruoja darbuotojus sveikatos draudimui. Jeigu norite apsidrausti Vokietijoje anksčiau negu susirasite darbą, turite pateikti informaciją iš tos šalies, kurioje anksčiau buvote socialiai draustas, kad jūsų draudimo laikotarpis buvo ne trumpesnis negu 12 mėnesių (forma E104). Šis prašymas savanoriškai apsidrausti turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo tos dienos, kada jūsų privalomasis draudimas buvo nutrauktas.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Kiekvienas apdraustasis gauna draudimo numerį ir senatvės pensijų fondo valdytojo socialinės apsaugos kortelę. Tarnautojams socialinės apsaugos korteles išduoda federalinė pensijų draudimo tarnyba (BfA), darbininkams - vietos socialinio draudimo tarnyba (LVA). Pasirašius darbo sutartį socialinės apsaugos kortelė perduodama darbdaviui.
Socialinės įmokas moka darbdaviai ir dirbantieji santykiu 50:50. Įmokų suma priklauso nuo atlyginimo dydžio. Apmokestinamų pajamų dydis skiriasi priklausomai nuo draudimo rūšies. Įmokas nelaimingų atsitikimų draudimui moka darbdavys. Darbdavys moka socialinio draudimo įmokas sveikatos draudimo įstaigai, kuri paskirsto gautas įmokas atitinkamoms draudimo institucijoms.
Išmokos: sveikatos draudimo ir nedarbo išmokos
Kiekviena draudimo šaka atlieka tam tikras funkcijas ir skiria atitinkamas išmokas. Detalesnės informacijos teiraukitės atitinkamose draudimo institucijose.
Sveikatos draudimas ir ligos išmokos (Krankengeld)
Sveikatos draudimas teikia išmokas bei paslaugas ligos ar motinystės atveju. Išmokų skalė plati: medicininis gydymas; gydymo priemonės; ligos diagnozavimas; sveikatos priežiūra ir ligų prevencija; medicininis aptarnavimas namuose; gydymo procedūros (pvz. masažai); pagalbinės med. priemonės (akiniai, klausos aparatai); ortodontinis gydymas; nedarbingumo pašalpa; hospitalizacija; motinystės išmokos, nėštumo pašalpa; stomatologinis gydymas.
Už šias išvardytas gydymo procedūras apdraustasis neturi mokėti iš anksto. Tačiau taikant specifines gydymo priemones (gydymo kursus), apdraustasis dalį išlaidų turi padengti pats. Teisę į išmokas apdraustasis įgyja nuo pirmosios draudimo dienos.
Darbdavys moka pilną darbo užmokestį per pirmas 6 savaites ligos. Po to sveikatos draudimo bendrovė moka ligos pašalpą (vok. Krankengeld), jei esate įprastai apdraustas ir atitinkate sąlygas. Ligos pašalpa sudaro apie 70 % bruto atlyginimo, tačiau ne daugiau kaip 90 % neto atlyginimo; galutinė suma bus mažesnė iš šių dviejų dydžių.
Ligos pašalpos pavyzdys: jei bruto atlyginimas yra 3000 €, 70 % bruto būtų 2100 €, o 90 % neto - maždaug 1851 €. Įstatymų leidėjas apriboja ligos pašalpos dydį iki ne daugiau kaip tam tikros dieninės ribos (pvz., ~128-135 € per dieną 2025 m.), o išmokų laikotarpis - iki 78 savaičių per trejus metus dėl vienos ligos.
Savarankiškai dirbantys gali gauti ligos pašalpą tik pasirinkę Wahlerklärung - t. y. aiškiai pareiškę savo draudimo kasai, kad nori būti draudžiami ligos išmokai. Su GKV mokate sumažintą 14 procentų įmoką ir papildomą įmoką individualiai ligonių kasai - vidutiniškai 1,7 procento.
Norint gauti nedarbingumo pašalpą, pirmiausia reikia, kad gydytojas Jums išduotų nedarbingumo pažymą. Diena, nuo kurios jums reikia pateikti darbdaviui nedarbingumo pažymėjimą, nurodyta jūsų darbo sutartyje. Darbdavys paprastai reikalauja ligos pažymos (AU), jei darbuotojas serga ilgiau nei 3 dienas.
Nuo 2022 m. dauguma ligos pažymų gali būti siunčiamos elektroniniu būdu tiesiai draudimo kasai, todėl darbuotojui dažnai nereikia nešti popierinės versijos darbdaviui. Tačiau darbdaviai dažnai reikalauja pažymos nuo pirmosios ligos dienos.
Nedarbo išmoka (Arbeitslosengeld I) ir jos perkėlimas į Lietuvą
Vokietijoje pagrindinė nedarbo išmoka vadinama bedarbio pašalpa (Arbeitslosengeld I). Tai draudiminė išmoka, kuri priklauso tiems, kurie dirbo legaliai ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Bedarbio pašalpos dydis priklauso nuo ankstesnio atlyginimo: jei asmuo neturi vaikų, paprastai mokama apie 60 % buvusio grynojo atlyginimo, o turintiems vaikų - apie 67 %.
Bedarbio pašalpa nėra suteikiama automatiškai. Registracija yra kritiškai svarbi - viena dažniausių klaidų, kurią daro lietuviai, planuojantys grįžti namo, yra neregistruoti nedarbo Vokietijoje, manydami, kad tai nebūtina, jei jie neplanuoja likti šalyje. Net jei ketinate išvykti po kelių savaičių ar net dienų, pirmas žingsnis visada turi būti registracija darbo agentūroje.
Jei apie darbo netekimą sužinote iš anksto, registracija turi būti atlikta iki trijų mėnesių prieš darbo pabaigą; jei sužinojote likus mažiau nei trims mėnesiams, registracija turi būti atlikta per tris dienas. Pasibaigus darbo sutarčiai, būtina papildoma registracija kaip bedarbis ir prašymo pateikimas pašalpai gauti.
Taip, Europos Sąjungos teisė leidžia bedarbiui, gaunančiam nedarbo išmoką vienoje šalyje, išvykti į kitą ES valstybę ieškoti darbo, neprarandant teisės į išmoką, tačiau labai svarbu turėti U2 formą (anksčiau E303). Viso šio proceso centre yra U2 forma. Tai oficialus dokumentas, išduodamas Vokietijos darbo agentūros, kuris leidžia perkelti bedarbio pašalpą į kitą šalį. Labai svarbu, kad ši forma būtų gauta dar prieš išvykstant iš Vokietijos.
Grįžus į Lietuvą, per septynias darbo dienas būtina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškančiam asmeniui. Nuo šio momento asmuo tampa pavaldus Lietuvos Užimtumo tarnybos taisyklėms - reikia dalyvauti susitikimuose, reaguoti į darbo pasiūlymus, parodyti realias pastangas susirasti darbą.
Perkėlus išmoką į Lietuvą, išmoką ir toliau moka Vokietija, pagal Vokietijos taisykles ir dydžius, tačiau asmuo turi laikytis Lietuvos Užimtumo tarnybos reikalavimų. U2 forma turi būti gauta dar prieš išvykstant iš Vokietijos, o grįžus užsiregistruoti per numatytą terminą.
Praktinis pavyzdys
Įsivaizduokime Joną, kuris trejus metus dirbo Vokietijoje gamybos įmonėje. Įmonei bankrutavus, Jonas neteko darbo. Jonas iškart užsiregistravo Vokietijos darbo agentūroje, pateikė visus dokumentus ir gavo sprendimą dėl bedarbio pašalpos. Kai išmoka buvo patvirtinta, jis paprašė U2 formos ir tik tada išvyko į Lietuvą. Grįžęs per kelias dienas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.
Didžioji dalis problemų kyla ne dėl sudėtingų taisyklių, o dėl smulkių, bet kritinių klaidų. Daugumai lietuvių kyla klausimas: ar sugrįžus neprarasiu teisės į nedarbo išmoką, kurią užsidirbau, dirbdamas Vokietijoje? Daugeliui tai skamba netikėtai, tačiau atsakymas paprastas - taip, grįžus į Lietuvą galima ir toliau gauti Vokietijos nedarbo išmoką, jeigu laikomasi nustatytos tvarkos.
Darbo teisė, darbo sutartys ir atleidimo iš darbo tvarka
Vokietijoje nėra darbo kodekso. Užimtumo nuostatai pateikiami Civiliniame kodekse (Buergerliches Gesetzbuch BGB). Vokietijoje dirbantieji skirstomi į tris grupes: darbininkai; darbuotojai (tarnautojai); valstybės tarnautojai. Darbininkai paprastai atlieka fizinį darbą, darbuotojai - protinį.
Darbo sutartis gali būti tiek žodinė, tiek rašytinė. Bet kokiu atveju patariama reikalauti rašytinės sutarties. EB direktyva 91/533/EEA įpareigoja darbdavį pagrindines darbo sutarties sąlygas užfiksuoti raštu ir pateikti susipažinti darbuotojui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbinių santykių pradžios.
Darbo sutartyje turėtų būti nurodyta: darbo sritis, pareigos, papildomos užduotys, jei yra; darbo santykių pradžia; darbo laikas (pradžia, pabaiga), sutikimas (nesutikimas) dirbti viršvalandžius; bandomojo laikotarpio trukmė ir įspėjimo terminas; įspėjimo terminas pasibaigus bandomajam laikotarpiui; mokėjimo rūšis ir dydis, apmokėjimo terminai ir sąlygos; premijos; atostogų trukmė; antraeilių pareigų nuostatos; veiklos apribojimai, nutraukus darbo sutartį, jei yra.
Darbo sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Terminuota darbo sutartis per 2 metus negali būti pratęsta daugiau kaip 3 kartus. Bandomasis laikotarpis negali viršyti 6 mėn. Bandomuoju laikotarpiu taikomi visi su darbo santykiais susiję teisės aktai, profesinių organizacijų susitarimai ir t.t.
Darbdavys privalo pranešti iš anksto apie sprendimą atleisti iš darbo, tačiau tam tikrais atvejais darbuotojas gali būti atleidžiamas be priešlaikinio įspėjimo (pvz. vagystės ar kt. nusižengimo atveju). Įmonėse, kuriose veikia darbuotojų taryba, pranešimas apie atleidimą turi būti apsvarstytas taryboje, kitu atveju pranešimas laikomas negaliojančiu.
Darbo santykių nutraukimo įstatymai numato, kad darbuotojų apsaugos nuo neteisingo atleidimo iš darbo įstatymas taikomas, jeigu atleistas iš darbo asmuo dirbo ilgiau negu 6 mėn. pagal tuos pačius darbinius santykius ir įmonėje, turinčioje daugiau negu 5 darbuotojus. Pagal šį įstatymą, atleidimas iš darbo gali būti svarstomas darbo teisme; ieškinys turi būti pateiktas per 21 dieną nuo atleidimo dienos.
Mokesčiai ir mokesčių grąžinimas iš Vokietijos
Vokietijoje mokesčiai atskaičiuojami nuo visų gautų pajamų bei viso priklausančio turto (esančio bet kurioje pasaulio šalyje). Vokietija neapmokestina pajamų, kurios apmokestinamos kitoje valstybėje (jei su ta šalimi pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis).
Jūsų pajamos ir turtas apmokestinami, jeigu: jūs nuolat arba tam tikrą laiko tarpą gyvenate Vokietijoje; jūsų pagrindinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Kitu atveju apmokestinamos tik pajamos, gautos Vokietijoje.
Pajamų mokesčio dydis priklauso nuo daugelio kriterijų - nuo šeiminės padėties, vaikų skaičiaus ir t.t. Atsakinga vietos savivaldos institucija išduoda dirbantiesiems mokesčių mokėtojų korteles. Mokesčių mokėtojo kortelėje pateikiama informacija apie pajamų mokesčio kategoriją, kuri priklauso nuo šeiminės padėties, darbinių santykių skaičiaus, sutuoktinio apmokestinimo.
Vokietijoje taikomas progresyvinis mokesčių skaičiavimas. Mokamų mokesčių dydis priklauso nuo mokesčių mokėtojo kategorijos ir nuo gaunamų pajamų dydžio. Mažos pajamos neapmokestinamos.
Jeigu turite teisę į mokesčių susigrąžinimą dirbus Vokietijoje, procesas paprastas: užpildote registracijos formą, pateikiate reikiamus dokumentus, o specialistai parengia deklaraciją ir pateikia ją Vokietijos mokesčių institucijai. Patvirtinus deklaraciją, permoka pervedama tiesiai į jūsų banko sąskaitą.
Perkėlimo, laikino darbo ir teisės į išmokas naujiems atvejams
Jeigu netenkate darbo ir nusprendžiate likti toje ES šalyje, kurioje buvote įdarbintas, toje šalyje ir turėtumėte reikalauti bedarbio pašalpos. Užsiregistruokite kaip darbo ieškantis asmuo vietos užimtumo tarnybose. Jums bus taikomos tokios pačios sąlygos kaip tos šalies piliečiams.
Jeigu nuspręsite toliau naudotis šalies, iš kurios buvote komandiruotas, draudimo apsauga, toje šalyje turėtų būti mokama ir jūsų bedarbio pašalpa. Jei tapote visišku bedarbiu, galite pasirinkti bedarbio pašalpą gauti arba ES šalyje, į kurią buvote komandiruotas, arba savo šalyje.
Pastaruoju metu daug emigravusių lietuvių grįžta gyventi į Lietuvą. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, asmenys, ilgą laiką dirbę, gyvenę ir mokėję mokesčius kitoje ES valstybėje, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje (jei asmuo išvyko į Jungtinę Karalystę iki 2020 m. gruodžio 31 d.), turi specifinius reikalavimus registracijai ir išmokų perkėlimui.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. pakeisti reikalavimai apibrėžia laikino pobūdžio darbo kitoje ES šalyje sąvoką: laikina reiškia ne ilgiau negu 30 mėnesių per 36 mėnesius, t. y. 3-ejus metus. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės, pakeitimais siekiama apibrėžti laikino darbo laikotarpį ir teisingiau paskirstyti finansinę naštą tarp valstybių narių.
Praktiniai patarimai ir svarbios datos
- Prisirengti dokumentus leidimui gyventi: pasas/ID, 2 nuotraukos, darbdavio pažyma (jei taikoma), medicinos pažyma (jei reikalaujama).
- Užsiregistruoti vietos policijoje per savaitę nuo apsigyvenimo.
- Jeigu netenkate darbo - registruotis darbo agentūroje iš karto arba pagal terminus (iki trijų mėnesių prieš arba per 3 dienas, priklausomai nuo situacijos).
- Prašyti U2 formos prieš išvykstant, jei planuojate išvykti į Lietuvą ir perkelti bedarbio išmoką.
- Grįžus - užsiregistruoti Lietuvos Užimtumo tarnyboje per 7 darbo dienas ir laikytis jų reikalavimų, kad neišnyktų teisė į išmoką.
- Jei sergate - gauti gydytojo nedarbingumo pažymą (AU) ir pateikti ją per nustatytus terminus; prisiminti, kad darbdavys moka pirmas 6 savaites, vėliau moka Krankengeld.
- Laiku kreiptis dėl mokesčių susigrąžinimo - užpildyti deklaraciją ir pateikti reikalingus dokumentus.
Dažniausiai užduodami klausimai (santrauka)
- Ar galima perkelti Vokietijos nedarbo išmoką į Lietuvą? Taip - būtina turėti U2 formą ir laikytis registracijos terminų.
- Kiek sudaro bedarbio išmoka Vokietijoje? Apie 60 % be vaikų ir ~67 % turintiems vaikų, priklausomai nuo ankstesnio atlyginimo.
- Kada prasideda teisė į ligos pašalpą? Po pirmos nedarbingumo dienos; darbdavys moka pirmas 6 savaites, po to Krankengeld pagal sveikatos draudimą.
- Ar reikia rašytinės darbo sutarties? Nors žodinė sutartis teisiškai galioja, patartina reikalauti rašytinės sutarties.
Lentelė: svarbiausi terminai ir procedūros
| Veiksmas | Terminas / pastaba |
|---|---|
| Apsiregistravimas vietos policijoje | Per 1 savaitę nuo apsigyvenimo (išskyrus viešbutį iki 2 mėn.) |
| Leidimo gyventi prašymas (EEE piliečiams >3 mėn.) | Tiesiog po atvykimo kreiptis į migracijos tarnybą |
| Darbo agentūroje registracija praradus darbą | Iki 3 mėn. prieš darbo pabaigą arba per 3 dienas, jei sužinota vėliau |
| U2 formos gavimas | Prieš išvykstant iš Vokietijos, jei norite perkelti išmoką į Lietuvą |
| Registracija Lietuvos Užimtumo tarnyboje (per U2 perkėlimą) | Per 7 darbo dienas nuo atvykimo į Lietuvą |
| Ligų pažyma darbdaviui | Per 3 darbo dienas (jei reikalaujama), dažnai nuo pirmos ligos dienos |
Jei turite klausimų dėl pajamų deklaravimo Vokietijoje ir mokesčių susigrąžinimo galimybių, aktualių mokesčių Vokietijoje ar šeimos deklaracijos klausimais, kviečiame susisiekti. Straipsnis parengtas remiantis pateikta informacija ir specialistų komentarais.
tags: #kompensacija #uz #istremima #i #vokietija