Europos Komisijai patvirtinus kompensaciją nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pabrėžia, kad parama bus skiriama būsimiems nuostoliams kompensuoti. Lietuvos žemdirbiai, kurie dėl liūčių pernai negalėjo nuimti derliaus, netrukus sulauks valstybės paramos. Iš viso Lietuva gaus kiek daugiau nei 9 milijonus eurų.
ES parama ir nacionalinės priemonės
Europos Komisija (EK) patvirtino įgyvendinimo reglamentą Nr. 2018/108, kuriuo nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų. EK trims Baltijos šalims ir Suomijai iš viso skyrė 15 mln. Visoms keturioms valstybėms narėms bus leidžiama ES lėšas papildyti tokio pat dydžio nacionalinėmis priemokomis. Lietuva planuoja skirti papildomą nacionalinę paramą (apie 9 mln. Eur).
Europos Komisija 2017 m. nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensaciją už žuvusius ar negalėtus pasėti žieminius pasėlius. Traktuojame kaip Europos Komisijos solidarumo gestą žemdirbiams.
Kam skiriama parama ir kokios sąlygos?
Paramos skyrimo sąlygos: Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos ūkininkams už hektarais skaičiuojamą plotą, kurio dėl 2017 m. spalio-rugpjūčio mėn. liūčių ir potvynių tose valstybėse narėse nebegalima naudoti žiemos sėjai, arba jau užsėtą, tačiau dėl minėtos priežasties prarastą 2018-2019 prekybos metų derliui auginti skirtą plotą, ES parama skiriama su sąlyga, kad tokio žemės ploto hektarų skaičius sudaro ne mažiau kaip 30 proc.
Parama bus skirta tiems pareiškėjams, kurių patirti nuostoliai sudarė daugiau kaip 30 proc. Žemdirbiams bus kompensuojama iki 80 proc. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nuostoliams kompensuoti skyrė 9,12 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Kam teisė į paramą?
- Teisę į paramą turi tik tie žemdirbiai, kurie iki 2017 metų gruodžio 1 dienos savivaldybėms pateikė prašymus kompensuoti dėl liūčių patirtus derliaus nuostolius.
- Prašymus dėl kompensacijos gali teikti tie žemės ūkio subjektai, kurių 2025 m. ... (nuoroda į konkrečius 2025 m. reikalavimus - žr. tolesnę tvarką).
- Nuostolių įvertinimas šios komisijos yra privaloma sąlyga, norint kreiptis dėl valstybės pagalbos už 2025 m. Iš viso 2025 m. komisija įvertino nuostolius 92 pareiškėjams. Tik šie asmenys ir ūkio subjektai turi teisę teikti prašymus.
Paramos dydžiai ir administraciniai reikalavimai
Žemės ūkio ministerija nustatė kompensacinių išmokų dydžius: pareiškėjams, 2017 m. pasėjusiems žieminius pasėlius, kurie žuvo dėl kritulių, - 103,87 Eur/ha. Nacionalinės priemonės leidžia ES lėšas papildyti tokiu pat dydžiu nacionalinėmis priemokomis.
Siekiantys paramos pareiškėjai teikė prašymus ir įbraižė plotus deklaruodami pasėlius, o Nacionalinė mokėjimo agentūra atliko patikras ir konstatavo, kad bendras paramai tinkamas plotas sudaro 108 308 ha. Paramą gaus 3309 pareiškėjai.
Vyriausybės skaičiavimu, dėl liūčių praėjusį rudenį ūkininkai patyrė daugiau nei 40 milijonų eurų nuostolių, pačių ūkininkų skaičiavimais - kelis kartus daugiau. Pasak viceministro, jų Europos Sąjunga padengti neketina, tam nenumatytos ir biudžeto lėšos.
Tvarka ir paraiškų pildymas
Ministerija dar svarstys, kaip įgyvendinti paramos skyrimą, greičiausiai dėl kompensacijos ūkininkai turės užpildyti paraišką. Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pabrėžia, kad kompensacija bus skirta būsimiems, o ne jau patirtiems nuostoliams kompensuoti.
Bendromis jėgomis pavyko pasiekti, kad ilgai lauktos kompensacijos į nukentėjusių nuo liūčių žemdirbių bankų sąskaitas patektų ne rugpjūčio pabaigoje, o daug anksčiau. Vėliausia paramos išmokėjimo data yra 2018 m.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Vertinimo komisijos ir pažymos
Nuostolių įvertinimas atliekamas komisijų: Nuostolių įvertinimas šios komisijos yra privaloma sąlyga, norint kreiptis dėl valstybės pagalbos. Vyriausybės nutarimu patvirtintame teisės akte minimos pažymos, kurių kaina siekia apie 200 eurų, tačiau tam yra žadama kompensacija.
Reagavimas į stichijas ir kitos pagalbos priemonės
Valdas Aleknavičius teigė, kad šiuo metu yra renkami atskiri duomenys apie padarytą žalą ūkininkų turtui, pasėliams. Pasak jo, kitą savaitę turėtų būti taip pat pateikta aiški tvarka, kaip ūkininkams būtų atlyginama krušos padaryta žala ūkininkams.
Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius sako, jog vertinant lengvatinių paskolų suteikimo ir jų palūkanų kompensavimo galimybę šiuo metu derinama ir kitą savaitę Vyriausybei turėtų būti pateikta nenumatytų aplinkybių (force majeure) padarytos žalos atlyginimo apskaičiavimo metodika. „Ūkininkai įspėti, kad kuo greičiau fiksuotų force majeure. (...) Pagrindinis dalykas, ko gero, yra dabar rengiamos tvarkos, metodikos (...), kaip bus skaičiuojamas žalos atlyginimas, parama - jeigu eis tiesiogiai per Vyriausybę, ne per Žemės ūkio ministeriją. Mes turime parengti skaičiavimo metodikas, tai dabar tas metodikas deriname, aš manau, kad kitą savaitę mes jas pateiksime“, - sakė V. Aleknavičius.
Lengvatinės paskolos ūkininkams: Nuo praėjusią savaitę siautusios audros su kruša nukentėję ūkininkai gali gauti lengvatinių paskolų bei palūkanų kompensacijų, taip pat nemokamai saugoti derlių iki metų pabaigos, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Lengvatinės paskolos, paskui palūkanų kompensavimas ir panašiai. (...) Matome, tą situaciją, situacija yra ne tik Joniškio rajone, bet Panevėžio rajone, ruože Širvintų. Tiek, kiek priklauso nuo mūsų, mes padedame ir padėsime“, - sakė K. Navickas.
Pasak ministro, valstybės kontroliuojama grūdų įmonė „Jonavos grūdai“ nemokamai turėtų saugoti ūkininkų, kurių sandėlius apgadino kruša, derlių. „Kitas dalykas, ką mes padarėme po šitos nelaimės, tai susitarėme su mūsų valdoma „Jonavos grūdų“ įmone, kuri iki Naujų metų pasaugos nemokamai grūdus tų ūkininkų, kurių pastatai, sandėliavimo patalpos nukentėjusios nuo šios stichinės nelaimės“, - teigė K. Navickas.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Vietos savivaldybių patirtys ir registruoti nuostoliai
Pastaruoju metu Rokiškio rajono savivaldybė sulaukė gausaus rajono ūkininkų, nukentėjusių nuo liūčių, kreipimųsi dėl nuostolių kompensavimo. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė posėdžio metu užsiminė, kad seniūnijuose ūkininkai patyrė didelių nuostolių - sugadinti 93 automobiliai, suniokota apie 6,7 tūkst. hektarų įvairių pasėlių. „Tikslią žalą labai sunku apskaičiuoti, nes dar nenuimtas derlius“, - dėmesį atkreipė savivaldybės atstovė.
Pasak Z. Bakanienės, šiuo metu ūkininkai, kurie dengia stogus, ne visi iš jų turi sąskaitas faktūras, ieško pigesniu medžiagų, tad tik vėliau, gavus visus duomenis, bus įmanoma įvertinti, kokia žalą patyrė Panevėžio rajono ūkininkai.
Kiti finansavimo šaltiniai ir savivaldybių parama
Savivaldybės Kaimo plėtros programos lėšos skirtos tik išimtiniams atvejams, tokiems kaip gaisrai ar kitos stichinės nelaimės, kai parama nėra gaunama iš kitų šaltinių. Nuo pavasarinių šalnų nukentėjusių sodų ir uogų augintojų nuostoliams kompensuoti skirta 3,3 mln. eurų.
Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas padėti ūkininkams, nukentėjusiems nuo prieš daugiau nei savaitę šiaurės Lietuvą suniokojusios krušos. „Mes siūlome Žemės ūkio ministerijai galvoti apie pagalbą lengvatiniu kreditu, su Garantijų fondo pagalba, suteikti ūkininkams apyvartinių lėšų tam, kad jie galėtų, jeigu nebuvo apsidraudę, jeigu trūksta, turėti galimybę skolintis ir investuoti į savo ūkius atstatyti praradimus“, - teigė V. Gailius.
Siūlomi papildomi instrumentai: lengvatinės apyvartinės paskolos, palūkanų kompensacija, galimybė nesėti deklaravus būsimą pasėlį ar tarpinius žieminius pasėlius. „Pasiūlymas yra labai taiklus, nes tokias priemones turime ir jas plečiame, tai ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai“, - kalbėjo K. Navickas.
Praktiniai žingsniai ūkininkams, siekiantiems kompensacijos
- Fiksuoti padarytą žalą ir deklaruoti force majeure kiek įmanoma greičiau.
- Pateikti prašymus savivaldybei dėl nuostolių kompensavimo, jei tai buvo atlikta iki nurodytos datos (pvz., iki 2017 m. gruodžio 1 d.).
- Užpildyti paraišką Žemės ūkio ministerijai arba Nacionalinei mokėjimo agentūrai pagal numatytą tvarką, kai ji bus paskelbta.
- Parengti dokumentus įrodymams: sąskaitas faktūras, pažymas, įrodymus apie užsėtus plotus ir deklaracijas.
- Laukti komisijų vertinimų ir paramos išmokėjimo laikotarpių.
Pastabos dėl dokumentacijos
Pažymų kaina apie 200 eurų, tačiau tam yra žadama kompensacija. Ūkininkai, kurie dengia stogus ar atlieka kitus atstatymo darbus, turi rinkti sąskaitas faktūras, kad vėliau galėtų pagrįsti išlaidas ir gauti paramą.
Duomenų lentelė: pagrindiniai skaičiai ir faktai
| Paramos šaltinis | Suma (Eur) | Pastabos |
|---|---|---|
| EK kompensacija | 9 120 000 | Už žuvusius arba negalėtus pasėti žieminius pasėlius |
| Planuojama nacionalinė priemoka | ~9 000 000 | Galima papildyti ES lėšas |
| Bendra Lietuvoje įvertinta žala (Vyriausybė) | >40 000 000 | Vyriausybės skaičiavimu |
| Paramai tinkamas plotas | 108 308 ha | Nacionalinė mokėjimo agentūra patikrino |
| Pareiškėjai, gausiantys paramą | 3 309 | Paramą gaus šie pareiškėjai |
Aptariant tolesnius veiksmus
Ministerija dar svarstys, kaip įgyvendinti paramos skyrimą, greičiausiai dėl kompensacijos ūkininkai turės užpildyti paraišką. Pasak viceministro, ūkininkai paramos gali sulaukti dar iki rudens. „Šiuo metu biudžete tai nenumatyta, metams einant žiūrėsime, galbūt biudžeto vykdymas leistų - bet čia spekuliacija. (…) Rimtai dirbame su krizių valdymo fondu, planuojame sausio-vasario mėnesiais pradėti intensyvias konsultacijas su socialiniais partneriais. Pateiksime keletą modeliavimo variantų, nes kalbama ir apie ūkininkų prisidėjimą formuojant fondą“, - sakė viceministras.
Valstybės parama ir draudimo mechanizmai: „Bet kokiu atveju, pagalbos niekada nebus per daug. Iš kitos pusės, valstybė padeda tiek, kiek gali ir tam ir yra draudimo mechanizmai, draudimo institutas, kuris padeda valstybei susitvarkyti, kai tokios nelaimės atsiranda“, - pabrėžia K. Navickas.
tags: #kompensacija #nuo #liuciu #nukentejusiems #ukininkams #zemes