Ligos išmoka yra viena iš pagrindinių socialinio draudimo garantijų, užtikrinančių finansinį stabilumą tuo metu, kai darbuotojas dėl ligos ar traumos negali dirbti. Jos pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad laikinai nedarbingas asmuo neprarastų pajamų, būtinas kasdieniams poreikiams ir gydymo išlaidoms padengti.
Kada ir kam skiriama ligos išmoka?
Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Norint gauti ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Pagrindas ligos išmokos skyrimui ir mokėjimui yra nedarbingumo pažymėjimas („biuletenis“), kurį išduoda gydytojas. Nedarbingumo pažymėjimas galioja tol, kol darbuotojas pasveiksta arba kol įvertinama, kad sveikata nebeatstatoma ir reikalinga invalidumo arba ilgalaikio nedarbingumo nustatymo procedūra.
Ligos išmokos mokėjimo tvarka
Per pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, ligos išmoką moka darbdavys. Ši darbdavio mokama dalis paprastai sudaro ne mažiau kaip 62,06 % ir ne daugiau kaip 100 % vidutinio darbo užmokesčio, priklausomai nuo darbdavio vidinių taisyklių arba kolektyvinės sutarties.
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Išmokos dydis sudaro 62,06 % nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Išmoka skaičiuojama pagal darbuotojo vidutines draudžiamąsias pajamas per paskutinius 3 mėnesius iki ligos pradžios.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Ypač svarbu paminėti, kad asmenims, kurie nedarbingumu serga dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, ligos išmoka yra didesnė - 77,58 % nuo draudžiamųjų pajamų. Be to, ši išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 %.
Ligos išmokų trukmė ir specialiosios situacijos
Ligos išmoka mokama iki darbuotojo darbingumo atgavimo, tačiau tik už darbo dienas. Jeigu ligos periodas viršija 122 kalendorines dienas nepertraukiamai arba 153 dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėnesių, darbuotojas siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK). Ši komisija sprendžia dėl tolesnio gydymo galimybės ir laikino nedarbingumo tęstinumo.
Yra išimčių: vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis, pavyzdžiui leukemija, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui gali būti suteiktas 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas, pradėtas skaičiuoti nuo pirmosios slaugymo dienos.
Darbo grafiko įtaka ligos išmokos skyrimui
Ligos išmokos „Sodros“ yra mokamos už darbo dienas, laikantis penkių darbo dienų savaitės kalendoriaus. Tai reiškia, kad nesvarbu, ar asmuo dirba pirmadieniais-penktadieniais, ar tik savaitgaliais pagal individualų grafiką, ligos išmoka bus skirta ir mokama už darbo dienas pagal šią savaitės schemą.
Jei gydytojas nustato ligos laikotarpį nuo penktadienio iki kito penktadienio, išmoka bus mokama už 6 darbo dienas nepriklausomai nuo faktinių asmens darbo dienų, pavyzdžiui, ar jis dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, ar šeštadienį-trečiadienį.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Tuo tarpu, jeigu darbuotojas dirba tik tam tikras dienas per savaitę, pavyzdžiui, tik savaitgaliais, kai kuriems neįprastiems darbo grafikams taikoma tvarka gali būti mažiau palanki. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas nedarbingas visos savaitės laikotarpiu, bet jo darbo dienos yra tik savaitgaliais, nuo trečios ligos dienos ligos išmoka gali būti nemokama, nes „Sodra“ moka tik už darbo dienas pagal penkių dienų savaitės schemą.
Kas atsitinka nemokamų atostogų metu?
Nemokamų atostogų laikotarpiu ligos išmoka paprastai nemokama, nes per šį laiką nėra mokamos ligos socialinio draudimo įmokos.
Individualią veiklą vykdantys asmenys ir kitos išmokos
Ne tik samdomi darbuotojai, bet ir individualią veiklą vykdantys asmenys gali gauti ligos pašalpą, jei jie yra draudžiami ligos socialiniu draudimu ir yra sumokėję įmokas nuo deklaruotų pajamų. Taip pat yra numatytos specialios išmokos žmonėms su negalia.
Pranešimo ir sprendimo dėl ligos išmokos skyrimo tvarka
Sodra sprendimą dėl ligos išmokos skyrimo priima per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikalingais dokumentais ir (ar) duomenimis pateikimo. Ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo priimto sprendimo dienos.
Darbdavio atsakomybė ir sodros informacijos sistema
- Darbdavys privalo tinkamai apskaityti darbuotojo nedarbingumo laikotarpį.
- Darbdavys pateikia informaciją „Sodrai“ apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią, pabaigą, draudžiamąsias pajamas ir nedraudiminius laikotarpius.
- Darbdavys per nustatytą laiką sumoka darbdavio dalį ligos išmokos už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas.
- Darbdavys negali reikalauti darbuotojo dirbti nedarbingumo metu ar dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai pats darbuotojas pageidauja ir gydytojas neprieštarauja.
Ligos išmokos skyrimas ir mokėjimas yra grindžiamas Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registru, kuriam duomenis teikia darbdaviai. Taip pat verta savarankiškai pasitikrinti informaciją „Sodros“ informacinėje sistemoje, kur galima gauti duomenis apie draudimo laikotarpius, taikomus tarifus ir pateiktus dokumentus.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Maksimalūs ligos laikino nedarbingumo terminai
| Sveikatos būklė | Nedarbingumo maksimalus laikotarpis |
|---|---|
| Nepertraukiamas nedarbingumas | Iki 122 kalendorinių dienų |
| Nedarbingumas su pertrūkiais per 12 mėnesių | Iki 153 kalendorinių dienų |
| Vaiko sunki liga (pvz. leukemija) | Iki 364 kalendorinių dienų slaugai |
Pagalba žmonėms su negalia
Asmenys su negalia, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba 55 % ir mažesnis darbingumo lygis, gali gauti valstybės paramą. Dvi pagrindinės piniginės išmokos yra:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama tiems, kurie negauna kitų didesnių pašalpų.
- Socialinio draudimo negalios pensija - skiriama tiems, kurių darbingumo lygis yra ne didesnis kaip 55 %, ir kurie negali dirbti visą darbo dieną.
Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA), vertinanti asmens sveikatos būklę.
tags: #kompensacija #ligos #atveju