Civilinėje teisėje galiojantis visiško žalos atlyginimo principas suprantamas kaip žalą padariusio ar už ją atsakingo asmens pareiga sukurti situaciją, kiek įmanoma prilygstančią tai, kurią nukentėjęs asmuo būtų turėjęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta. Tačiau visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi jos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, teismui individualiai įvertinus visus kriterijus bei pažeistos vertybės (konstitucinę) svarbą.
Teisinis pagrindas ir principai
Svarbu žinoti, kad tam, jog nukentėjusiam asmeniui atsirastų teisė į neturtinės žalos atlyginimą, privalo būti įstatyminis pagrindas. Jis reglamentuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, taip pat CK 6.250 straipsnyje. Konstitucinis žalos atlyginimo principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo - įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas.
Kada atlyginama neturtinė žala
6.250 straipsnis. 1. 2. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens sveikatos sužalojimo.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei atšauktas skrydis? Kompensacija ir teisės
Neturtinė žala atlygintina ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo: nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis turi teisę reikalauti kompensacijos iš prekeivių žmonėmis dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Nukentėjusieji gali reikalauti kompensacijos iš prekeivių žmonėmis dėl patirtos žalos ir moralinių kančių.
Teismo vaidmuo ir kriterijai neturtinės žalos dydžiui nustatyti
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos pasireiškimo atvejai pagal CK pateiktą nebaigtinį sąrašą yra: fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ar sukrėtimai, nepatogumai, emocinė depresija, asmens pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma. Taip pat konstatuojama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama.
Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, todėl įvertinti neturtinę žalą palikta teismui (tai yra fakto klausimas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną.
Praktiniai pavyzdžiai iš kasacinės praktikos
Naujausioje kasacinio teismo praktikoje priteistos neturtinės žalos dydžiai sveikatos sutrikdymo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinio susirgimo atvejais yra tokie: 25 000 Eur priteista ieškovui, patyrusiam sunkų sveikatos sužalojimą, dėl kurio jis visam gyvenimui tapo neįgalus, prarado 45 proc. darbingumo, jam buvo atlikta pirštų ir dalinė plaštakos amputacija; 11 000 Eur priteista ieškovei, dėl profesinės ligos netekusiai 60 proc.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Neturtinę žalą atlygina atsakingas asmuo, kurio kaltės atskirais atvejais įrodyti nereikia. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Draudimas ir neturtinės žalos kompensavimas
Už neturtinę žalą atsakingo asmens civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką yra sutartinė ir atsiranda civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Civilinės atsakomybės draudimo santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Vienas iš jų - Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo taikymo praktika dėl išmokos, kuri kompensuoja neturtinę žalą, priteisimo, buvo formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2004 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2004, 2005 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005 ir kitose. Ne visuomet ji buvo vienoda. Diskusijos tuo klausimu buvo užbaigtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-115/2006.
Joje suformuota 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo taikymo praktikos taisyklė, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojama atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje ir nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą - turtinę ir neturtinę.
Procesiniai aspektai: baudžiamasis ir civilinis procesai
Prašymas dėl žalos atlyginimo gali būti pateiktas baudžiamojo proceso metu policijai, prokurorui arba teismui, priklausomai nuo baudžiamojo proceso stadijos. Prašyme turi būti nurodyta prašomos moralinės (neturtinės žalos) kompensacijos suma. Sprendimą dėl priteistos kompensacijos dydžio priima teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltininko baudžiamosios atsakomybės.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Jeigu teismas visiškai ar iš dalies atmeta ieškinį, teismo sprendimas gali būti skundžiamas apygardos teismui, o vėliau - Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Jeigu ieškinys dėl žalos atlyginimo nebuvo pareikštas ar nagrinėtas baudžiamojo proceso metu, civilinis ieškinys gali būti reiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Ieškinys gali būti pareikštas teisme ir jeigu toks ieškinys buvo atmestas baudžiamojo proceso metu arba priteista suma nepadengė visos patirtos žalos. Norint pareikšti civilinį ieškinį, nebūtina pradėti baudžiamojo proceso. Galite prašyti teismo priteisti jums kompensaciją už jums padarytą žalą ir moralinę kompensaciją.
Žalos sumą turėsite įrodyti (pavyzdžiui, kvitais iš gydymo įstaigų), tačiau kadangi prekyba žmonėmis yra nusikaltimas žmogaus laisvei, garbei ir orumui, daroma prielaida, kad nusikaltimu buvo padaryta moralinė žala, todėl nereikia to įrodinėti.
Įrodinėjimas ir prejudiciniai faktai
Žalos faktą ir dydį turi įrodyti kreditorius. Neturtinės žalos faktą ir dydį taip pat tenka įrodinėti kreditoriui. Jis, atsižvelgdamas į šių nuostolių specifiką (kad tai bendrieji nuostoliai, kurių konkreti suma nustatoma teismo pagal tam tikrus kriterijus), privalo įrodyti neturtinės žalos faktą patvirtinančius ir neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbius kriterijus.
Civilinio proceso įstatymų nustatyta, kad dalis faktinių bylos aplinkybių negali būti iš naujo įrodinėjamos, nes teismo jos jau buvo nustatytos. Jeigu neturtinė žala, kuri padaryta nusikalstamais veiksmais, buvo teismo nustatyta ir priteista nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nagrinėjant nukentėjusiojo asmens ieškinį teisiamajam - žalą padariusiajam asmeniui,- tai neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas jau yra išspręstas teismo ir negali būti svarstomas civilinėje byloje, kurią nukentėjusysis iškėlė nuteistojo asmens draudikui, apdraudusiajam pastarojo civilinę atsakomybę.
Civilinės bylos užvedimas draudikui nėra pagrindas persvarstyti teismo baudžiamojo proceso tvarka nustatytą neturtinės žalos faktą ir dydį. Tai gali būti persvarstyta tik baudžiamojo proceso tvarka peržiūrint nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
Teoriniai ir lyginamojo teisinio reguliavimo aspektai
LTMonografijoje analizuojami neturtinės žalos atlyginimo teisinio reguliavimo ir taikymo ypatumai ir šio instituto taikymo ribos, įvertinamas esamo teisinio reguliavimo efektyvumas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Atskleidžiami teisiniai neturtinės žalos atlyginimo taikymo pagrindai ir neturtinės žalos, kaip faktinio neturtinės žalos atlyginimo pagrindo, reikšmė.
Autorė įvertina įstatymų leidybos ir jurisprudencijos suformuotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pagrindžia lanksčios, nediskriminuojančios ir prognozuojamos neturtinės žalos atlyginimo sistemos sukūrimo būtinybę. Nagrinėjami klausimai analizuojami ne tik teoriniu aspektu, bet ir remiantis gausia Lietuvos bei kitų Europos šalių (Vokietijos, Austrijos, Italijos, Prancūzijos, Olandijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Latvijos ir kt.) teismų praktika, padedančia geriau pažinti neturtinės žalos atlyginimo teisinio reguliavimo specifiką ir šio instituto taikymo problematiką.
Neturtinės žalos objektas ir adresatai
Nagrinėjami neturtinės žalos objekto turinys bei jo įtaka žalos taikymo apimčiai, nukentėjusiojo asmens artimųjų ir juridinių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ribos. Žalos atlyginimo funkcijos pažeidus fizinio asmens neturtines teises aptariamos kaip viena iš svarbių instituto taikymo sričių.
Praktinis pavyzdys: civinė byla dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovą pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis, vairuojamas trečiojo asmens. Eismo įvykio metu ieškovas buvo sunkiai sužalotas. Trečiojo asmens vairuojamas automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje (atsakovas yra šio asmens teisių perėmėjas). Pagal draudimo sutartį draudikas įsipareigojo esant draudiminiam įvykiui atlyginti žalą asmeniui ir turtui.
Ieškinys draudikui civilinėje byloje buvo pareikštas po to, kai ieškinys nusikaltimą padariusiajam asmeniui baudžiamojoje byloje buvo išnagrinėtas. Ieškovas remiasi tuo pačiu faktu - neturtinės žalos padarymu.
Problemos ir pasiūlymai
Žalos atlyginimo principo objektyviai taikyti yra beveik neįmanoma, todėl sprendimą dėl jos dydžio priima teismas, nustatydamas teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.
Autorių darbai bei mokslinė literatūra pabrėžia lanksčios, nediskriminuojančios ir prognozuojamos neturtinės žalos atlyginimo sistemos sukūrimo būtinybę. Nagrinėjami klausimai leidžia nustatyti galimus trūkumus dabartiniame reguliavime ir pateikti pasiūlymus jų šalinimui.
Laikykitės ten, PAGIRIOS VALDŽIOJE III D. | SINKEVIČIUS ir JO VYRIAUSYBĖ | ŽEMAITAITIS | CELOFANAS
Santrauka apie sprendimų nustatymą
Teismo praktika aiškiai rodo, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas remiamas individualiais bylos duomenimis ir teismo vertinimu pagal nustatytus kriterijus. Teismui palikta teisė įvertinti neturtinę žalą pagal protingo žmogaus etaloną, atsižvelgiant į pažeistos vertybės pobūdį ir intensyvumą.
| Aspektas | Taikymas / pasekmė |
|---|---|
| Teisinis pagrindas | Konstitucijos 30 str. 1 d., CK 6.250 str. |
| Neturtinės žalos pavyzdžiai | fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, reputacijos pavojus ir kt. |
| Kaltė | atsakomybė gali būti be kaltės įrodymo priklausomai nuo bylos |
| Draudimas | civilinės atsakomybės draudimas gali padengti neturtinę žalą |
| Procedūra | ieškinys gali būti keliami baudžiamajame arba civiliniame procese |
Visada verta atsižvelgti, ar padaryta žala atitinka neturtinės žalos sampratą, bendrąsias sąlygas, kriterijus bei sritis, ir rengti bylas atsižvelgiant į tai, kokie procesiniai keliai (baudžiamasis ar civilinis) duos efektyviausią rezultatą.
tags: #kompensacija #civilinis #kodeksas