Socialinio draudimo senatvės pensija - svarbiausia socialinės apsaugos priemonė sulaukus senatvės. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apskaičiuojamas pensijos dydis Lietuvoje, turint 32 metų darbo stažą.
Pensijų sistemos pokyčiai
Pensijų sistemos pokyčiai vyksta visus ateinančius metus. Sausį „Sodra“ apskaičiuos ir išmokės indeksuotas pensijas senjorams. Vasarį ir kovą į apskaitos vienetus (taškus) turėtų būti perskaičiuotos visų dirbančių gyventojų pajamos - šią informaciją jie galės rasti „Sodros“ asmeninėje paskyroje gyventojui.
Nuo gegužės, gavus visą informaciją apie 2017 m. draudžiamąsias pajamas (iki šio mėnesio pabaigos deklaracijas turi pateikti visi dirbantys savarankiškai), bus pradedamos perskaičiuoti visų senjorų pensijos, kurios taip pat bus perskaičiuojamos į taškus ir daugeliui padidės. Įstatyme numatyta, kad visiems pensininkams pensijos bus perskaičiuotos iki rugsėjo.
Visi jie apie tai bus informuojami laiškais, o kartu su pirma dėl perskaičiavimo į taškus padidinta pensija gaus ir nuo metų pradžios priskaičiuotą nepriemoką, mat perskaičiuota pensija galios nuo 2018 metų pradžios. Pensijų indeksavimui „Sodros“ kitų metų biudžete numatyta 170 mln. eurų, o perskaičiuotoms pensijoms - dar 59 mln. eurų.
Pensijos sandara ir apskaičiavimas
Iki šiol apskaičiuojant senatvės pensijas buvo sudedamos trys dalys - pagrindinė, papildoma ir priedas už stažą. Nuo kitų metų pradžios sistema bus paprastesnė, ją sudarys bendroji dalis, kuri bus apskaičiuojama atsižvelgus į bazinės pensijos rodiklį ir įgyto bei būtinojo stažo santykį. Individualioji dalis bus apskaičiuojama pagal sukauptų apskaitos vienetų (taškų) sumą.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui, galės matyti, kiek stažo ir kiek taškų sukaupė. Taško pirminę vertę nustatė Vyriausybė. Nuo kitų metų pradžios, po indeksavimo, taško vertė bus 3,27 euro. Taško vertė ir bazinės pensijos rodiklis bus indeksuojami kasmet.
Pavyzdžiai
M. Sinkevičius pateikė keturis konkrečius pavyzdžius, kurie iliustruoja, kaip nuo 2018 metų keisis senatvės pensija, priklausomai nuo pasiruošusiojo išeiti į pensiją asmens darbo stažo ir surinktų taškų. Pirmasis kalbėtojo minėtas žmogus - Jonas, jo darbo stažas 32 metai, taškų skaičius 60, taigi bendroji jo senatvės pensijos dalis sieks 160,44 euro, individualioji - 196,20 euro. Iš viso Jonas gaus 356,46 eurų senatvės pensiją.
32 metų darbo stažą turinti Marytė surinko perpus mažiau taškų - 30. Bendroji jos pensijos dalis bus tokia pat, 160,44 euro, o individualioji - 98,10 euro. Iš viso Marytė gaus 258,56 euro pensiją.
Pensinio amžiaus sulaukusio Petro darbo stažas 20 metų, surinktų taškų skaičius toks pat, kaip Marytės - 20. Bendroji jo pensijos dalis sudarys 100,28 euro, individualioji - 98,10 euro, taigi pensija sieks 198,38 euro.
Paskutinis „Sodros“ vadovo minėtas pavyzdys - 40 metų darbo stažą turinti Angelė, surinkusi 30 taškų. Bendroji jos senatvės pensijos dalis sieks 200,55 euro, individualioji dalis 98,10 euro, iš viso Angelė gaus 298,65 euro pensiją.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Taškai yra susieti su šalies vidutinio darbo užmokesčio verte. Uždirbus dvylika vidutinių darbo užmokesčių per metus, bus įgytas vienas taškas. Uždirbus mažiau, bus įgyta proporcingai mažesnė taško dalis. O daugiau uždirbus ir sumokėjus daugiau socialinio draudimo įmokų bus įgyta daugiau taškų, tačiau nustatyta didžiausia riba - 5 taškai per metus.
Iki šiol gyventojų sukauptas stažas liks, o sumokėtos socialinio draudimo įmokos senatvės pensijai bus perskaičiuotos į taškus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad nuo kitų metų pradžios į pensijų skaičiavimą nebebus įtraukiamos pajamos, turėtos iki 1994 metų, o tik įgytas stažas.
„Taškų sistema bus gerokai aiškesnė - žmonės žinos, kiek taškų turi sukaupę, ir jiems bus paprasčiau suprasti bei įvertinti, kokio dydžio pensijos, priklausomai nuo savo pajamų, jie galės tikėtis. Tikimės, kad tai irgi paskatins gyventojus atsakingiau įvertinti savo pajamų pakankamumą bei pensijos perspektyvas“, - sakė „Sodros“ direktorius.
Kaip pabrėžė M. Sinkevičius, nuo kitų metų pradžios bus indeksuotos ne tik senatvės, bet ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, našlaičių, našlių pensijos. „Pensijos bus ne tik indeksuojamos, bet ir perskaičiuojamos daugiau nei 30 metų stažą turintiems pensininkams. Dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai padidės 21 euru, o dėl perskaičiavimo - sukaupusiems ilgą draudimo stažą vidutiniškai 9 eurais“, - pabrėžė „Sodros“ vadovas.
Didinamas pensinis amžius. 2026 metais jis visiems bus vienodas ir pasieks 65 metus, kaip daugelyje Europos šalių. Kaip skelbė ELTA, nuo 2018 metų ilginamas ir būtinasis stažas senatvės pensijai. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Minimalus stažas pensijai - 15 metų, kaip ir dabar.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Nuo šiol papildomą stažą senatvės pensijai įgyti ir kartu pasididinti pensiją lengviau galės ir dirbantys senjorai. Jiems nebereikės kreiptis į „Sodrą“, stažas bus atnaujinamas bei didesnė pensija pradedama mokėti automatiškai.
Pensijų draudimo stažas - tai laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos nustatytos privalomos pensijų socialinio draudimo įmokos. 2023 metais būtinojo stažo reikalavimas yra 33 metai.
„Indeksuotų pensijų vidurkiui apskaičiuoti bus naudojami 2014-2020 metų rodikliai arba jų prognozės“, - spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Svarbu! Jei pasirenkama gauti išankstinę pensiją, senatvės pensijos dydis mažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną gautos išankstinės senatvės pensijos mėnesį. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir skiriant išankstinę senatvės pensiją 2022 m. jam buvo įskaitytas ne mažesnis kaip 40 metų ir 6 mėnesių stažas. Šis stažo reikalavimas naujai skiriamoms senatvės pensijoms kasmet didinamas po 3 mėnesius, kol 2031 m. pasieks 43 metus.
Bazinė pensija
Bazinė pensija - tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokias kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Šis dydis yra svarbus skaičiuojant pagrindinę pensijos dalį, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo.
2026 m. bazinis pensijos dydis Lietuvoje (tiksliau, bazinis socialinio draudimo pensijų dydis ir vienišo asmens išmokos dydis) augs iki 46,46 euro, o tai yra 9,9% daugiau nei 2025 m., o tai reikšmingai didins pensijas, vidutinei senatvės pensijai pakylant apie 80-90 eurų, iki maždaug 750-810 eurų.
Kas yra bazinė pensija ir kuo ji skiriasi nuo kitų pensijų formų?
Bazinė pensija nėra atskira pensijos rūšis. Tai tik sudedamoji dalis, pagal kurią skaičiuojamos įvairios socialinio draudimo išmokos.
- Bazinė pensija:
- Yra fiksuotas dydis, nepriklausomas nuo atlyginimo.
- Apskaičiuojant pensiją, bazinė pensija dauginama iš asmens sukaupto socialinio draudimo stažo koeficiento.
- Užtikrina minimalų pensijos lygį asmenims, turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą.
- Papildoma (individualioji) pensijos dalis:
- Priklauso nuo asmens uždarbio atlyginimo dydžio ir mokėtų įmokų.
- Kuo didesnis atlyginimas ir daugiau sumokėta įmokų - tuo didesnė individualioji pensijos dalis.
- Antros pakopos (kaupiamoji) pensija:
- Kaupiama privačiuose pensijų fonduose.
- Jos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio, investavimo rezultatų ir fondo valdymo efektyvumo.
- Ši pensija nepriklauso valstybės valdomam „Sodros“ fondui.
- Trečios pakopos pensija (savanoriškas kaupimas):
- Kaupimas vyksta visiškai savanoriškai ir individualiai pasirinktame pensijų fonde.
- Dydis priklauso nuo pačių asmenų mokamų įmokų dydžio ir investavimo rezultatų.
- Valstybė skatina tokį kaupimą taikydama mokesčių lengvatas.
Kas turi teisę ją gauti?
Teisę gauti pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją, turi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
- Senatvės pensijos gavėjai
- Sulaukę pensinio amžiaus (2026-ais metais: 65 metai vyrams ir 65 metai moterims)
- Turintys būtinąjį socialinio draudimo stažą. Turint trumpesnį stažą, pensija proporcingai mažinama.
- Netekto dalyvumo (neįgalumo) pensijos gavėjai
- Asmenys, kuriems nustatytas netektas dalyvumas (nuo 0 iki 55 proc. dalyvumo lygio).
- Turintys minimalų socialinio draudimo stažą, kurio dydis priklauso nuo asmens amžiaus.
- Našlių ir našlaičių pensijos gavėjai
- Mirusio asmens sutuoktinis, kuris sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba turi negalią, gali gauti našlių pensiją.
- Vaikai (našlaičiai) iki 18 metų (arba iki 24 metų, jei mokosi) turi teisę gauti našlaičių pensiją.
Taigi, teisę į bazinę pensiją (tiksliau - pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją) suteikia pakankamas socialinio draudimo stažas ir atitinkamos gyvenimo aplinkybės (amžius, netektas dalyvumas, našlystė ar našlaitystė).
Kur kreiptis, jei noriu sužinoti, ar man priklauso bazinė pensija?
Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso pensija (apskaičiuojama naudojant bazinę pensiją), tai galite padaryti keliais būdais:
- Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt. Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte.
- Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu.
- Jei abejojate, galite susisiekti su „Sodros“ specialistais telefonu 1883 (trumpasis numeris Lietuvoje). Galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, kur specialistai suteiks jums visą išsamią informaciją.
- Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių. Prašymą galite pateikti ir internetu prisijungę prie „Sodros“ portalo.
Duomenys, kuriuos jums reikės pateikti:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (atvykstant į artimiausią skyrių).
- Informacija apie sukauptą stažą ir pajamas (dažniausiai „Sodra“ turi šiuos duomenis, bet verta juos žinoti ir patiems).
Naudingos nuorodos:
- Prisijungimas prie „Sodros“ paskyros
- Pensijų skaičiuoklė
Kitos išmokos
Sulaukus senatvės galima gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba senatvės pensiją neįgaliajam, taip pat našlių pensiją arba vienišo asmens išmoką. Iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams galima gauti išankstinę senatvės pensiją, o netekus darbingumo - netekto darbingumo pensiją.
Teisę į vienišo asmens išmoką turi vieniši asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių. Nuo 2023 m. sausio 1 d. vienišo asmens išmoka - 32,00 Eur.
Gauti priemoką prie socialinio draudimo senatvės pensijos turi teisę asmenys, kurių gaunamos pensijos (gaunamų pensijų) suma per mėnesį yra mažesnė, negu minimalus vartojimo poreikių dydis - 354 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d. Nuo kitų metų pradžios mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 euro priemoką prie pensijos. Priemokos prie pensijos kiekvienam gavėjui skiriasi.
Pensijų priemokos mokamos už praėjusį mėnesį. Priemokos, atsižvelgiant į naują 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, bus pradėtos mokėti vasario mėnesį.
Kai kurie asmenys gali gauti papildomas garantijas - iš valstybės biudžeto mokamas papildomas valstybines pensijas. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kurios dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 68,29 euro.
Valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, tad pirmosios didesnio dydžio valstybinės pensijos gavėjus pasieks vasario mėnesį.
Dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti imamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y.
Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
Nuo 2023 m. Socialinio draudimo pensijas gauna 610 tūkst. senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų ir 151 tūkst. Socialinio draudimo senatvės pensijos - svarbiausia socialinės apsaugos priemonė sulaukus senatvės.
Vidutinė senatvės pensija nuo 2023 m. pradžios didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 513 iki 575 eurų, t. y. daugiau nei 12 proc.
Nuo 2023 m. sausio šalpos pensijų bazė didėja nuo 173 eurų iki 184 eurų. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Teisę gauti šalpos pensiją turi neįgalūs vaikai, senatvės pensijos amžių sukakę arba netekusiais 45 proc.
• Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo neįgalius vaikus (įvaikius).
| Rodiklis | 2023 m. | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|---|
| Šalpos pensijų bazė | 184 Eur | - | - |
| Bazinė pensija | - | - | 46,46 Eur |
| Vidutinė senatvės pensija | 542 Eur | - | 750-810 Eur |