Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami asmenims, norintiems dirbti socialinį darbą Lietuvoje, kokios yra socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo galimybės ir kaip vertinamos jų kompetencijos.
Ką reiškia socialinis darbas kaip profesija
Socialinis darbas yra profesinė socialinio darbuotojo ir socialinių darbuotojų padėjėjų veikla, nukreipta ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmenų ar jų bendruomenių prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje.
Socialinis darbas - tai pagalba žmonėms, atsidūrusiems sunkioje padėtyje.
Kvalifikaciniai reikalavimai socialiniams darbuotojams
Norint dirbti socialiniu darbuotoju, būtina atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus.
- Dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį.
- Dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją.
- Dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą.
- Dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
- Kitas aukštasis ne socialinių mokslų studijų srities išsilavinimas ir gautas pažymėjimas, liudijantis, kad asmuo išklausė ir atsiskaitė ne mažiau kaip 60 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Taip pat svarbu paminėti, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. dirbti socialiniu darbuotoju turėjo teisę asmenys, įgiję aukštąjį (universitetinį ar koleginį) socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Išimtis buvo taikoma socialiniams darbuotojams, kurie studijavo ir siekė įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą, ir kuriems 2011 m. liepos 1 d. liko studijuoti mažiau nei 2,5 metų.
Reikalavimas įgyti išsilavinimą netaikomas ir tiems socialiniams darbuotojams, kuriems nuo įstatymo įsigaliojimo (2006-07-01) iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 7 metai.
Socialinio darbuotojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal socialinio darbo studijų programą. Norintiems siekti socialinio darbo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Kas yra laikomi socialiniais darbuotojais
Žinotina, kad socialiniais darbuotojais laikomi: socialinių paslaugų įstaigos vadovo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms); socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms); socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms); socialinis darbuotojas; socialinio darbo organizatorius; socialinių programų koordinatorius; socialinio darbo vadybininkas; specialistas socialiniam darbui (dirbantis seniūnijoje).
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimuose, kurie įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., atskiriama, kad socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai, ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo, yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Pereinamieji laikotarpiai ir pokyčiai
Ministerija nusprendė - turintys socialinio pedagogo išsilavinimą nebegalės būti socialiniais darbuotojais. „Jeigu tu nori toliau dirbti socialiniu darbuotoju, yra paliktas pereinamasis laikotarpis, ir per 5 metus žmonės galės įgyti socialinio darbuotojo išsilavinimą.
Asmenys, kurie neįgijo reikalaujamo išsilavinimo arba nepateko į Socialinių paslaugų įstatyme numatytas išimtis, turėjo būti atleisti pagal Darbo kodekso 129 straipsnį, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva, nesant jo kaltės, atsiradus svarbioms aplinkybėms, susijusioms su darbuotojo kvalifikacija.
Socialinio darbo krypties studijos
Socialinio darbo krypties studijos apima teorines ir praktines žinias, reikalingas sėkmingai dirbti su įvairiomis socialinėmis grupėmis ir spręsti socialines problemas. Studijų metu įgyjami įgūdžiai leidžia efektyviai bendrauti, analizuoti situacijas ir teikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia.
Socialinio darbo bakalauro kvalifikacija reikalinga norint dirbti socialinio darbuotojo darbą. Asmuo, įgijęs socialinio darbo bakalauro kvalifikaciją, turi gebėti užmegzti ir plėtoti etiškus, teisėtus ir partneriškus santykius su įvairiomis socialinės globos reikalingais žmonėmis, konsultuoti asmenis, patiriančius atskirtį, smurtą, skurdą ar jų grupes, kurti saugią emocinę bendravimo ir konsultavimo aplinką, analizuoti socialines problemas, atpažinti asmens, šeimos ar grupės poreikius, numatyti, kokios pagalbos šiems asmenims reikia, planuoti ir organizuoti pagalbos teikimą, pasitelkiant kitas organizacijas, įvertinti, atlikti veiklos analizę, numatyti, planuoti, bendradarbiauti su kitomis socialinės pagalbos įstaigomis, koordinuoti pagalbos teikimą, atlikti tyrimus, naudoti tyrimų įrodymais pagrįstas žinias, tobulinant socialinio darbo praktiką.
Socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacija
Socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacija reikalinga norint dirbti socialinio darbuotojo padėjėju. Socialinio darbuotojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa skirta parengti kvalifikuotam socialinio darbuotojo padėjėjui, kuris gebėtų savarankiškai arba vadovaudamasis socialinio darbuotojo nurodymais teikti kokybiškas socialines paslaugas įvairioms klientų grupėms.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Socialinio darbuotojo padėjėjo programos tikslas - parengti kvalifikuotą socialinio darbuotojo padėjėją, gebantį teikti socialines paslaugas klientams bei pritaikyti socialinio darbo žinias teikiant paslaugas klientui.
Praktika trunka 8 savaites. Praktinis mokymas vyksta praktinio praktinio mokymo kabinetuose, įmonėse, slaugos ligoninėse, globos namuose. Programa baigiama asmens įgytų kompetencijų vertinimu.
Įžanginius socialinio darbuotojo padėjėjo mokymus privalo išklausyti kiekvienas asmuo, kuris pradeda dirbti socialinio darbuotojo padėjėju ir kuris neturi socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo.
Profesinės kompetencijos tobulinimas
Kalbant apie socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą, svarbu atkreipti dėmesį į šio proceso principus. Darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga yra atsakinga už paslaugų kokybę.
Neneigiama asmeninė socialinio darbuotojo atsakomybė už savo kompetenciją, tačiau ir nėra perkeliama visa atsakomybė už įstaigos paslaugų kokybę.
Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus.
Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 val., tik 60 proc. turi būti surinkta pagal:
- Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
- Aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
- Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą, kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val. laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 val. bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega.
Tai atlikti rekomenduojama norint išlaikyti kiek įmanoma daugiau objektyvumo, t.y. kad socialiniai darbuotojai per daug neigiamai arba teigiamai neįvertintų savo kompetencijų ir jas patobulintų tikrai ten, kur labiausiai trūksta žinių, gebėjimų, motyvacijos, vidinių nuostatų ar pan.
Taip pat labai svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją.
Įsivertinimai turėtų būti atlikti kartą per metus.
Už profesinės kompetencijos tobulinimą yra atsakingi socialiniai darbuotojai ir organizacija, todėl yra reglamentuojama, kad socialinių paslaugų įstaigos, organizacijos biudžete privalo būti numatyta lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti.
Kompetencijų vertinimas ir atestacija
Socialinio darbuotojo profesinė kvalifikacija periodiškai vertinama socialinių darbuotojų atestacijos metu. Socialinio darbuotojo profesinė kvalifikacija periodiškai vertinama socialinių darbuotojų atestacijos metu.
Socialinių darbuotojų atestacija (toliau vadinama - atestacija) yra privaloma Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-401.
Kvalifikacinė kategorija suteikiama 5 metams.
Socialinis darbuotojas, kuris iki 2004 m. gegužės 31 d. dalyvavo socialinių darbuotojų atestavime ir įgijo socialinio darbuotojo asistento, jaunesniojo socialinio darbuotojo, socialinio darbuotojo, vyresniojo socialinio darbuotojo, vedančiojo socialinio darbuotojo arba socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, yra atestuojamas, pratęsiant jo turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiką.
Problemos ir iššūkiai sektoriuje
Socialinių darbuotojų visoje Lietuvoje yra maždaug 7 procentais mažiau nei reikėtų, o pastaraisiais metais problema gilėja.
„Didžiausias trūkumas yra socialinių darbuotojų pagalbos šeimai skyriuje. Šiuo metu trūksta 19 darbuotojų.
Socialinių darbuotojų trūkumas labai paveikia ir pačius darbus. „Mes, kaip vadovai, nebepajėgūs užtikrinti socialinių paslaugų kokybės. Kas dėl to nukenčia? Suprantama, pirmiausia nukenčia paslaugų gavėjas“, - tikina L.
„Centrą tai tikrai palies. Pirmas dalykas - apsunkės ir taip jau sudėtinga darbuotojų paieška, o antra - neaišku, ką tie darbuotojai nuspręs - ar keis jie savo kvalifikaciją“, - komentuoja Vilniaus socialinių paslaugų centro direktorė S.
Darbo specifika: patirtys ir įžvalgos
Socialiniai darbuotojai, dirbantys su įvairiomis klientų grupėmis, dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie darbo specifiką, iššūkius ir pasiekimus.
Socialinė darbuotoja Aušra Žukauskienė teigia, kad socialinis darbas yra kasdieninis iššūkis sau, randant konstruktyvias išeitis tam tikrose situacijose su klientu ar klientų grupe. Ji pabrėžia, kad tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu yra vienas iš didžiausių privalumų socialiniame darbe.
Socialinis darbuotojas Šarūnas Vainius Suchovas teigia, kad visuomenė kelia padidintus lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų, tačiau tuo pačiu nepagrįstai ir nepelnytai nuvertina pačią specialybę, jos poreikį ir specialistus.
Socialinė darbuotoja Aurika Lazdauskienė džiaugiasi, kad atrado savo vietą ir dirba mylimą darbą. Ji teigia, kad labai džiaugiasi matydama nors ir nedidelius pasikeitimus savo klientų gyvenime, kurie laikui bėgant vis labiau išryškėja.
Vedėja Neringa Žalėnė teigia, kad ją labiausiai džiugina atsinaujinantys socialinio darbo ištekliai, nauji įvairių grupių interesus atstovaujantys judėjimai, savanorystės iniciatyvos, į kurias noriai įsitraukiu, man svarbu nuolat plėsti profesinį akiratį.
Socialinė darbuotoja Alina Šukevič teigia, kad socialinis darbas tai pokyčių profesija, veikla, kuri reikalauja iš žmogaus ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo.
6 socialinio darbuotojo pokalbio klausimai ir atsakymai (kaip sėkmingai pasirodyti socialinio darbuotojo pokalbyje)
Praktiniai patarimai norintiems dirbti socialiniu darbuotoju
- Siekite įgyti socialinio darbo kvalifikaciją universitetuose, vykdančiuose studijas pagal socialinio darbo studijų programą.
- Jei jau dirbate sektoriuje be reikiamo išsilavinimo, pasinaudokite pereinamuoju laikotarpiu ir įgykite formalų išsilavinimą.
- Nuolat tobulinkite kompetencijas: dalyvaukite privalomuose 16 val. per metus mokymuose, iš jų apie 10 val. pagal patvirtintas programas ir supervizijoje.
- Po asmeninio įsivertinimo aptarkite rezultatus su vadovu arba kolega ir planuokite tobulėjimą tikslinėse srityse.
- Stebėkite atestacijos terminus ir reikalavimus kvalifikacinei kategorijai pratęsti.
Pastaba dėl teisinių procedūrų
Asmenys, kurie neįgijo reikalaujamo išsilavinimo ar nepateko į Socialinių paslaugų įstatyme numatytas išimtis, turės būti atleisti pagal Darbo kodekso 129 straipsnį, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva, nesant jo kaltės, atsiradus svarbioms aplinkybėms, susijusioms su darbuotojo kvalifikacija.
Darbdavys turi pareigą siūlyti kitą darbą nuo įspėjimo momento, todėl jau įspėjimo metu darbuotojas turi būti informuojamas, kokių yra laisvų darbo vietų ir jos turi būti siūlomos darbuotojui. Jeigu yra galimybė, socialiniam darbuotojui, netenkančiam teisės eiti socialinio darbuotojo pareigas, turi būti siūloma užimti socialinio darbuotojo padėjėjo pareigas.
tags: #koks #asmuo #gali #dirbti #socialiniu #darbuotoju