Per pastaruosius dešimtmečius pensinio amžiaus klausimas tapo viena iš kertinių viešosios politikos temų Europos šalyse. Daugelis valstybių reagavo į demografinius pokyčius - ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir mažėjantį darbingo amžiaus gyventojų skaičių - ilginant pensinį amžių arba įvedant lankstumo mechanizmus. Svarstymai apie pensinio amžiaus kaitą aktualūs ir ES institucijų darbuotojams Briuselyje, nes ES mastu formuojamos tendencijos bei rekomendacijos tiesiogiai veikia valstybių politiką, o vykstant pokyčiams narėse keičiasi ir lūkesčiai, normos bei praktikos Briuselyje dirbantiems tarptautiniams specialistams.
Danijos atvejis: pensinis amžius iki 70 metų
Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų. Šiam sprendimui pritarė šalies parlamentas, praneša „The Copenhagen Post“. 2006 m. Danija susiejo pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Iki šiol Danijos pensininkai tapdavo pensininkais sulaukę 67 metų.
Pagal naująjį įstatymą pensinis amžius bus didinamas etapais: 2030 m. - iki 68 metų, 2035 m. - iki 69 metų, o 2040 m. - iki 70 metų. Tai reiškia, kad 1971 m. gimę žmonės pirmieji išeis į pensiją sulaukę 70 metų. Pasak naujojo įstatymo autorių, pensinio amžiaus ilginimas yra būtinas atsižvelgiant į besikeičiančią demografinę situaciją, t. y. nuolat ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę, o kartu su ja didėjantį pensininkų skaičių. Profesinių sąjungų atstovai išreiškė abejones, ar visi piliečiai galės efektyviai dirbti iki 70 metų.
Pensinio amžiaus didėjimo logika ir kritika
Jų pensijoms mokėti mokesčiai ir įmokos renkami iš jaunesnių, darbingo amžiaus žmonių. O jų skaičius palaipsniui mažėja. Dėl to daugeliui valstybių ilgainiui ima stigti pinigų pakankamo dydžio pensijoms mokėti. Spręsdamos šią problemą, kai kurios šalys imasi nepopuliarių sprendimų. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimo, kuris bent iš dalies riboja pensininkų skaičiaus augimą.
„Pensinio amžiaus vėlinimas yra viena iš dažniausiai naudojamų priemonių pensijų išlaidoms balansuoti“, - atsiųstame komentare aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ja remdamasi, ministerija primena, kad susieti pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme buvo mėginta 2015-2016 m., kartu su socialinio modelio įgyvendinimu.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Tačiau argumentuodama tuo, kad iki 2026 m. „Kalbant apie darbinio gyvenimo ir laiko, praleidžiamo pensijoje, santykį, Lietuva yra tarp valstybių, kur žmonės dirba ilgiausiai ir nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena trumpiausiai“, - pastebi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji skaičiuoja, kad Lietuvoje žmonės dirba 42,3 metų, o nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena vidutiniškai 17,9 metų. Tuo metu europiečiai dirba vidutiniškai 41,3 metų, o pensijoje praleidžia kiek daugiau kaip 21 metus.
Lietuvos kontekstas: dabartinė padėtis ir pokyčiai
Daugelį metų pensinis amžius Lietuvoje taip pat nuosekliai ilginamas, kol kitąmet pasieks 65 metus. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus. Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. „Sodra“ skaičiuoja, kad dabar Lietuvoje yra 627,7 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Per visus praėjusius metus buvo paskirta daugiau kaip 34 tūkst. naujų senatvės pensijų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje yra 667 eurai, o vidutinis darbo užmokestis - 1424 eurai. Taigi, vidutinę pensija sudaro maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo.
Tarptautiniai palyginimai: Europa ir pasaulis
Kitose Europos šalyse pensinis amžius taip pat ilginamas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jis ilgainiui padidės iki 68 metų, o Norvegijoje jis ir dabar siekia 67 metus. Kita vertus, Prancūzijoje pensinis amžius neseniai pailgintas „tik“ iki 64 metų.
Vieną efektyviausių pensijų sistemų turinčioje Danijoje, pensinis amžius jau 2022 m. kils iki 67 metų, tą patį 2024 m. padarys ir geriausia šalimi pensininkams tituluojami Nyderlandai. Šiuo metu Danijoje pensinis amžius siekia 65 m., Nyderlanduose - 66 m. 4 mėn. Jungtinėje Karalystėje pensinio amžiaus kartelė užkelta iki 66 m., nuo 2028 m. ji padidės iki 67 metų, o 2037 m. sieks 68 m. Už šešerių metų pensinio amžiaus slenkstis 67 m. sieks ir Vokietijoje bei Ispanijoje. Abiejose valstybėse šiandien senatvės pensiją gauna asmenys, sulaukę kiek daugiau nei 65 m. Didžiausią pensinį amžių visoje Europoje šiuo metu turi Islandija - jis 67 m. siekia jau šiandien. Įdomu tai, kad šioje šalyje daroma išimtis jūreiviams, kurie į pensiją gali išeiti sulaukę šešiasdešimties.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Už Europos ribų yra ir žemiau nuleistų pensinio amžiaus slenksčių. Pavyzdžiui, mažiausias pasaulyje pensinis amžius yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur jis siekia vos 49 m. Visgi šis amžius taikomas tik pačioje valstybėje gyvenantiems piliečiams - emigrantai, norintys gauti pensiją, privalo sulaukti 60 m. Kiek mažesnį pensinį amžių galima sutikti ir daugelyje Azijos bei Afrikos šalių. Egipte, Kamerūne, Indijoje, Šri Lankoje jis siekia 60 m., o, pavyzdžiui, Irane, Vietname moterų pensiniam amžiui kartelė yra dar žemesnė ir siekia 55 m. JAV pensijų sistema panaši į Norvegijos - šioje valstybėje taip pat galima gauti tam tikras išmokas nuo 62 m., tačiau į pilną pensiją pretenduoja tik daugiau nei 66 m. sulaukę amerikiečiai.
Viešoji nuomonė ir kultūriniai veiksniai
EST atskleidžia gana didelius vertinimų apie tinkamiausią amžių visam laikui išeiti į pensiją įvairiose Europos šalyse skirtumus. Vidutinio amžiaus rodikliai tarp šalių svyruoja net 8 metų intervale. Anksčiausią vidutinį pensinį idealų amžių nurodė Juodkalnijos gyventojai (58,5 m.), o vėlyviausią amžių nurodo islandai 66,2 m. Galima įvertinti bendrą tendenciją, kad Šiaurės šalys, Airija ir Nyderlandai gerokai vėliau gyvenime vertina pensinį amžių nei bendras Europos gyventojų vidurkis, kuris yra 61,3 m.
Vertinant pasitraukimo iš aktyvios darbo rinkos vėliausią terminą, idealaus pensinio amžiaus ir seno asmens amžiaus vertinimus pastebimos dar kelios tendencijos. Daugumoje Europos šalių gyventojų linkę sutikti, kad dar galima dirbti nei idealus pensinis amžius. Kyla klausimas, kaip galima paaiškinti minėtą požiūrių į darbingo asmens, pensinio amžiaus ir seno asmens apsibrėžimus tarp Europos šalių ir pačiose šalyse? Paaiškinimų gali būti įvairių: demografiniai senėjančios visuomenės procesai, gerovės valstybės įsipareigojimai, pensijų sistemos tradicija, stabilumas, politiniai debatai ir kultūrinės vertybės.
Asmens įsitikinimai apie vėlesnį gyvenimo tarpsnį gali būti įvairūs ir juos gali lemti visi paminėti veiksniai. Vertybės, kaip saugumas ar asmeniniai pasiekimai, koreliuoja su visuomenės požiūriu į idealų pensinį amžių. Ten, kur saugumas labiau vertinamas, gyventojai linkę paankstinti idealią pensinio amžiaus ribą; ten, kur svarbiau saviraiška ar asmeniniai pasiekimai, ideali pensinio amžiaus riba dažniau atitolinama.
4 išėjimo į pensiją etapai | Dr. Riley Moynes | TEDxSurrey
Pensijų sistemos iššūkiai Briuselyje dirbantiems ES institucijų darbuotojams
ES institucijų darbuotojai dažnai turi tarptautinę karjerą, kuri apima darbą keliuose jurisdikcijose arba perkėlimus tarp valstybių narių. ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
ES institucijų darbuotojams svarbu suprasti, kaip tarptautinė karjera veikia jų sukauptas teises: Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Ką reiškia rekomendacijos ir politiniai siūlymai ES lygmeniu?
Praėjo daugiau kaip metai, kai Europos Komisija rekomendavo iki 2040 m. prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m. Ši rekomendacija buvo plačiai aptarinėjama tiek darbovietėse, tiek žiniasklaidoje, tiek politinėje arenoje. Vieni ekonomistai rodo skaičiavimus, kaip pensinio amžiaus neilginimas paveiks ateities kartas ir kokia tai būtų valstybės įsipareigojimų kaina. Kiti ekonomistai pateikia, kaip skurdo ir nepritekliaus rodikliai yra susiję su pensijų kaip pagrindiniu pajamų šaltiniu.
ES institucijų darbuotojams tokios rekomendacijos reiškia tiek potencialius pokyčius atlyginimų, išmokų ir paslaugų sistemoje, tiek diskusijas dėl darbo sąlygų, karjeros trajektorijų ir socialinių garantijų. Briuselio ekspertų ir institucijų kontekste svarbu sekti tiek nacionalinių šalių priemones, tiek bendras ES rekomendacijas, kad būtų užtikrintos teisės ir aiškumas ilgalaikėje karjeroje.
Lentelė: pensinio amžiaus tendencijos kai kuriose Europos šalyse
| Šalis | Vyrų pensinis amžius | Moterų pensinis amžius | Metai / pastabos |
|---|---|---|---|
| Austrija | 65 | 60 | 2018; iki 2033 m. |
| Bulgarija | 64 (ir 7 mėn.) | 62 (ir 2 mėn.) | 2024; iki 2037 m. |
| Danija | 67 | 67 | 2022; palaipsniui didinamas |
| Estija | 63 (ir 9 mėn.) | 63 (ir 9 mėn.) | 2019; iki 2026 m. iki 65 m. |
| Vokietija | 65 (ir 7 mėn.) | 65 (ir 7 mėn.) | 2015; iki 2029 m. iki 67 m. |
| Nyderlandai | 66 (ir 4 mėn.) | 66 (ir 4 mėn.) | 2019; pensinis amžius gali kisti |
| Ispanija | 65 (ir 3 mėn.) | 65 (ir 3 mėn.) | 2015; iki 2027 m. |
| Jungtinė Karalystė | 66 | 66 | 2021; iki 2028 m. iki 67 m., 2037 - 68 m. |
Praktiniai patarimai ES institucijų darbuotojams ir karjeros planavimas
Tarptautiniame aplinkoje, tokioje kaip ES institucijos Briuselyje, darbuotojams svarbu aktyviai planuoti savo karjerą ir pensijų kaupimą: asmeninė taupymo strategija, antros pakopos pensijų fondai ir papildomi kaupimo mechanizmai gali padėti užtikrinti gyvenimo lygį pasitraukus iš darbo rinkos. „Norint išėjus į pensiją jaustis patogiai ir pernelyg nekeisti kasdienių įpročių, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70-80 proc. iki tol buvusių pajamų. Valstybės senatvės pensija užtikrina tik apie 30-40 proc. dabartinio žmogaus atlygio. Kaupiant antros pakopos pensijų fonde, ši suma paauga iki 40-50 proc. atlyginimo. Likusią dalį turėtų užtikrinti taupymas trečioje pakopoje. Visgi kaupiant pensijų fonduose visada reikia atsižvelgti į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi“, - teigia A. Paliukaitė.
Be to, specifinėms profesijoms ir darbuotojams ES institucijose gali būti taikomos specialios sąlygos, todėl rekomenduojama iš anksto konsultuotis su personalo skyriumi, tarptautinių tarnybų socialinio draudimo specialistais ir finansų patarėjais.
Kas toliau: klausimai ir diskusijos
- Ar pensinio amžiaus ilginimas turi būti universalus, ar reikalingi diferencijuoti sprendimai pagal profesijas ir sveikatos būklę?
- Kaip užtikrinti teisingą perėjimą į vėlesnį pensinį amžių tiems darbuotojams, kurių fizinis darbas yra sunkesnis?
- Kaip integruoti kultūrinius ir vertybinius skirtumus ES institucijų politikoje dėl darbamumo trukmės?
Diskusijos apie pensinį amžių ES lygmeniu ir tarp valstybių narių tęsis. ES institucijų darbuotojams Briuselyje svarbu sekti tiek nacionalines reformas, tiek bendras ES rekomendacijas, analizuoti asmenines finansines galimybes ir prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų bei demografinių realijų.
tags: #koks #amzius #privalomas #dirbant #briuselyje #pensijai