Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
Kas turi teisę gauti senatvės pensiją
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžiųTuri minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Pensinis amžius
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Nuo 2026 m. Lietuvoje ir vyrai, ir moterys senatvės pensiją gali gauti sulaukę 65 metų. Jei žmogus nedirba ir neturi pajamų, likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, jam gali būti skiriama išankstinė senatvės pensija. Tačiau ji mažinama po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki pensinio amžiaus.
2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.Moterų pensinis amžius: 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Pensijos stažas ir minimalūs reikalavimai
Pensijos stažas 2026 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus. Būtinasis stažas pensijai gauti 2026 m. yra 34,5 metai, o nuo 2027 m. - 35 metai. Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų.
Jei žmogus nėra sukaupęs minimalaus stažo, jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija. 2026 m. jos dydis yra 261 euras per mėnesį.
Kaip apskaičiuojama senatvės pensija
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys: Bazinė pensijos dalis (fiksuota) Individualioji pensijos dalis (kintama).
1️⃣ Bazinė pensijos dalisTai yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą. Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio. ✅ Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite visą. ❗ Jei stažas mažesnis - ši dalis bus proporcingai mažesnė.
2026 metais Lietuvoje reikės 34,5 metų būtinojo pensijų stažo, norint gauti senatvės pensiją, nes stažas kasmet pamažu didinamas (2025 m. buvo 34 m., o 2027 m. Kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote. Kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“. Sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus.
Taip pat skaitykite: Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo to, kiek dirbote ir kokio dydžio įmokas mokėjote „Sodrai“. Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.
Kaip apskaičiuojama senatvės pensija Lietuvoje? Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Indeksavimas, vidutinės pensijos dydis ir papildomi priedai
📌 2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės apie 80 eurų, arba 12 procentų, ir pasieks maždaug 750 eurų. Tuo metu gyventojams, sukaupusiems būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR.
💡 Papildomai: Gali būti priedai už papildomą stažą virš būtinojo, neįgalumą ar vaikus. Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai. Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai.
Atidėta pensija didinama 8 proc. už kiekvienus jos atidėjimo metus. Sulaukus pensinio amžiaus, žmogui nebūtina išeiti į pensiją. Jis gali kreiptis dėl atidėtos pensijos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Minimali pensija ir priemokos
Minimali pensija Lietuvoje: Lietuvoje nėra nustatyta minimali pensija taip, kaip, pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga. Gaunantiems pačias mažiausias pensijas gali būti mokamos pensijų priemokos. Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2026 m. yra 468 eurai.
Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo. Pvz., jei pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 38 eurų, kad suma būtų 468 eurai (1 MVPD). Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2026 m. yra 327,91 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro. Jei žmogus nesukaupė net minimalaus stažo, tada jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija, kuri 2026 m. yra 261 euras.
Pensijos išmokos persikėlus į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Kitų rūšių pensijos ir išmokos
„Sodra“ moka ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijas. Be to, kai kuriems gyventojams priklauso valstybinės pensijos, mokamos ne iš „Sodros“, bet valstybės biudžeto. Yra ir daugiau pensinių išmokų. Tai gali būti anuitetai ar kitokios išmokos iš II ar III pakopos privačių pensijų fondų, pensijos dirbus užsienyje ir kt.
Negalios (netekto darbingumo) pensija gali būti skiriama nesulaukus pensinio amžiaus.
Kaip susitvarkyti pensiją ir reikalingi dokumentai
Svarbu žinoti, kad pensija skiriama ir mokam tik tuo atveju, jeigu žmogus dėl jos pateikia prašymą „Sodrai“. Tą galima padaryti internetu arba užsukus į „Sodros“ skyrių. Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau.
Jei kreipėtės vėliau, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos. Paprastai kalbant, jei kreipsitės praėjus metams ir 1 mėnesiui po to, kai suėjo pensinis amžius, prarasite 1 mėnesio pensiją.
Dokumentai dėl pensijos, kuriuos reikia pateikti „Sodrai“: Prašymas skirti senatvės pensiją. Pasas arba asmens tapatybės kortelė (arba leidimas gyventi Lietuvoje); Jei anksčiau nesate pateikę, tai: dokumentai, įrodantys stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, stažo pažymėjimai, išduoti buvusių darboviečių ar archyvų ir kt.); karinis liudijimas (jei atlikote karinę tarnybą iki 1994-12-31); santuokos ar ištuokos liudijimas (jeigu buvo pakeista pavardė, o stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė).
Pensija paskiriama ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir (ar) visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo.
Kaip padidinti savo pensiją
Ar mano papildomos įmokos turės įtakos išmokos dydžiui? Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį.
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Tavo pensija - tavo įmokų atspindys. Planuok atsakingai, skaičiuok iš anksto ir užsitikrink finansinę ramybę ateityje.
Papildomas kaupimas: II ir III pakopos reikšmė
Kaip pastebi „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis, Lietuvoje egzistuoja trijų pakopų pensijų sistema, o dalyvavimas kiekvienoje pakopoje ir gali padėti pasiekti pakankamą pajamų lygį ateityje. „Valstybė yra sukūrusi sistemą, kuri leidžia orias pajamas senatvėje užsitikrinti praktiškai kiekvienam dirbančiajam. Tam reikia pradėti ruoštis nuo savo profesinės karjeros pradžios ir reguliariai nukreipti dalį lėšų nuo savo atlyginimo į II ir III pakopos fondus bent tris dešimtmečius.
Nuo 2025 m. keičiantis iki šiol galiojusioms GPM lengvatos kaupimui III pakopoje sąlygoms, ypač aktualus tampa darbdavio prisidėjimas. „Pastaruosius keletą metų valstybė gali didinti pensijas dėl spartaus atlyginimų augimo ir vis dar augančio užimtų gyventojų skaičiaus. Vis dėlto spartus atlyginimų augimas lemia ir tai, kad vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis išlieka panašus.
„Šiandieniniais skaičiavimais, „Sodros“ pensija ir II pakopoje sukauptas turtas ateityje užtikrins pajamas, kurios sudarys apie 35-55 proc. buvusio atlyginimo, todėl trūkstamą dalį reikėtų sukaupti III pakopos fonduose arba investuojant papildomai“, - pastebi T. Gudaitis.
Ką rodo tarptautiniai palyginimai ir pensijų atotrūkis tarp lyčių
Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą Lietuvoje 2024 m. rugsėjo mėn. siekė apie 640 eurų. Ji sudarė maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“. Norint išlaikyti panašų gyvenimo lygį į tą, kurį žmogus turėjo prieš išeidamas į pensiją, reikalingos bent 70 proc. ankstesnių pajamų atitinkančios išmokos, kas šiandien sudarytų apie 950 eurų.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra gerai žinomas reiškinys visoje Europos Sąjungoje (ES). „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. ES moterys uždirbo 12 proc. mažiau nei vyrai, tai reiškia, kad moterys uždirbo tik 88 eurus už kiekvienus 100 eurų, kuriuos uždirbo vyrai. Nepaisant to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad ES skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijų dydžių yra dar didesnis nei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai.
Taigi kaip atrodo pensijų atotrūkis ES? Lietuva - tarp labiausiai pažengusių ES? Tiesa, Lietuva šiame sąraše taip pat patenka tarp šalių, kurios fiksuoja vienus mažiausių pensijų dydžių skirtumų tarp lyčių ES. Lietuvoje vyrų pensijos vidutiniškai 12 proc. didesnės nei moterų. „Sodros“ duomenimis, 2025 m. kovą vyrų, turinčių būtinąjį stažą senatvės pensija siekė 793 eurus, moterų - 675 eurus. Tai reiškia, kad pensijų skirtumas tarp lyčių tuo metu siekė apie 15 proc.
Viena iš pagrindinių priežasčių - motinystė. J. Butkevičienė pastebi, kad šį skirtumą daugiausia lemia pertraukos darbo karjeroje ir mažesnės viso gyvenimo pajamos. „Dabartinės pensijų sistemos ir sutuoktinių finansiniai sprendimai dažnai neatsižvelgia į vaikų priežiūros pareigas, kurias daugiausia prisiima moterys, todėl šios atsakomybės dar labiau gilina ekonominę nelygybę. Ji pastebėjo, kad sukūrę šeimą daugelis moterų sumažina darbo valandas, kad galėtų rūpintis vaikais, o tai paprastai lemia mažesnį darbo užmokestį, o vėliau - ir pensiją.
Profesorius paaiškino, daugelyje Europos šalių, ypač Pietų ir Rytų Europoje, moterų dalyvavimas darbo rinkoje istoriškai atsiliko nuo vyrų ir dažnai vyko neoficialiuose sektoriuose, kur nebuvo mokami pensijų įmokos. Tokios veiklos kaip namų ūkio paslaugos išlieka daugiausia neoficialios ir jose vyrauja moterys, o tai reiškia, kad per maži darbo metai gali nesuteikti teisės į pensiją.
Šiuolaikiniai pokyčiai Lietuvoje 2026 metais
Šiemet Lietuvoje pensijos didėja. 2026 m. pensijos Lietuvoje didėja apie 10-12 proc. Vidutinė senatvės pensija turėtų kilti 80 eurų iki 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - apie 90 eurų iki 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis šiemet yra 46,46 euro (pernai - 42,29 euro). Nuo 2026 m. valstybinės pensijos didėja nuo 73,62 euro iki 74,28 euro.
Šiemet padidėjo ir baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka siekia 74 eurus vietoje 70 eurų, šalpos pensijų bazė - 261 eurą vietoje 248 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - 219 eurų vietoj 208 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis - 233 eurus vietoje 221 euro. Dėl to, pvz., vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 m. padidėjo iki 814 eurų (buvo 770 eurų), vaiko pinigai - iki 129,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui - iki 205,7 euro.
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.? Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų.
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst. Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Ar „Sodros“ pakanka ir kaip užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
Pasak T. Gudaičio, kartais dar galima išgirsti klausimų dėl papildomo kaupimo reikalingumo, nes visi gausime „Sodros“ pensiją, kuri pastaruosius kelerius metus sparčiai didėjo ir galbūt ateityje priartės prie rekomenduojamos pakeitimo normos. „Pastaruosius keletą metų valstybė gali didinti pensijas dėl spartaus atlyginimų augimo ir vis dar augančio užimtų gyventojų skaičiaus. Vis dėlto spartus atlyginimų augimas lemia ir tai, kad vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis išlieka panašus.
„Nuo nepriklausomybės pradžios, t. y. per praėjusius 34 m. vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo „į rankas“ santykis buvo pakankamai stabilus ir sudarydavo 40-45 proc. Žiūrint į ateitį prognozės dar niūresnės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija praėjusių metų pabaigoje paskelbė ataskaitą, pagal kurią dabartiniams dvidešimtmečiams sulaukus pensinio amžiaus prognozuojama tik apie 30 proc. ankstesnių pajamų siekianti pensija.
„Šiandieniniais skaičiavimais, „Sodros“ pensija ir II pakopoje sukauptas turtas ateityje užtikrins pajamas, kurios sudarys apie 35-55 proc. buvusio atlyginimo, todėl trūkstamą dalį reikėtų sukaupti III pakopos fonduose arba investuojant papildomai“, - pastebi T. Gudaitis.
Драпатий вийшов з СТРАШНИМ ЗІЗНАННЯМ про УДАР балістикою по ПОЛІГОНУ під КИЄВОМ! Правда просто ШОКУЄ
Trumpa lentelė: pagrindinės pensijų rūšys ir sąlygos (santrauka)
| Pensijos rūšis | Pagrindinės sąlygos | 2026 m. svarbios reikšmės |
|---|---|---|
| Senatvės pensija | Sukakus pensiniam amžiui ir turint bent minimalų stažą | Pensinis amžius 65 m.; būtinasis stažas 34,5 m.; minimalus stažas 15 m. |
| Šalpos senatvės pensija | Neturint minimaliojo stažo | 261 EUR/mėn. |
| Bazinė pensija | Visiems su būtinuoju stažu | Bazinė dalis 2026 m. apie 327,91 EUR (naudojama bazė) |
| Priemokos | Priemoka iki MVPD, jei pensija su būtinu stažu mažesnė | MVPD 468 EUR (2026 m.) |