Valstybinis socialinis draudimas (VSD) yra pagrindinė Lietuvos socialinės apsaugos sistemos dalis, kuri suteikia apsaugą ir kompensuoja prarastas arba negautas pajamas dėl įvairių draudžiamųjų įvykių. Ši sistema grindžiama įmokomis, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) ir draudėjai (darbdaviai). Lietuvoje socialinę apsaugą sudaro socialinis draudimas ir socialinė parama, o pagrindinę teisę į socialinę apsaugą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Valstybinio socialinio draudimo sistema ir jos istorinė raida
Socialinis draudimas Lietuvoje atsirado dar 1926 metais, nors iki Antrojo pasaulinio karo nebuvo sukurta gyventojų daugumą aprėpianti socialinės apsaugos sistema. Tais laikais buvo apdraustieji tik pramonės darbuotojai, kariuomenės nariai, valstybės tarnautojai bei pasižymėję asmenys.
Per sovietinį laikotarpį socialinė apsauga Lietuvoje buvo integruota į Sovietų Sąjungos sistemą. Šiuo metu plėtojosi industrializacija, buvo pertvarkyta pensijų sistema, įvedamas pensinis amžius, siekiant apsaugoti darbuotojus. Sovietiniais metais buvo taikoma gana griežta centralizuota sistema, kurioje valstybė ir įmonės dalyvavo socialinės paramos teikime.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 metais socialinio draudimo funkcijos buvo perduotos valstybei, įkurtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra). Nuo tada sistema buvo modernizuojama ir pritaikyta prie rinkos ekonomikos sąlygų. Buvo priimti nauji socialinio draudimo įstatymai, sukurta privačių pensijų kaupimo sistema.
Valstybinio socialinio draudimo rūšys
Valstybinis socialinis draudimas apima kelias pagrindines rūšis, leidžiančias kompensuoti tam tikras socialines rizikas ir suteikti tam tikras socialines garantijas:
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
- Pensijų socialinis draudimas: suteikia teisę į senatvės, netekto darbingumo ir našlių pensijas; pensija susideda iš bendrosios ir individualios dalies;
- Ligos socialinis draudimas: kompensuoja pajamas dėl nedarbingumo ligos atveju;
- Motinystės socialinis draudimas: suteikia teises į motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas bei atostogas;
- Privalomasis sveikatos draudimas: apima gydymo ir medicinos paslaugų finansavimą;
- Nedarbo socialinis draudimas: garantuoja pajamas nedarbo atveju;
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas: suteikia apsaugą ir kompensacijas dėl darbo metu įvykusių nelaimingų atsitikimų arba susirgimų profesinėmis ligomis.
Dirbantiesiems pagal darbo sutartį VSD įmokų tarifas yra 21,27 % nuo atlyginimo. Ši suma apima darbuotojo sumokamą pensijų socialinį draudimą, ligos ir motinystės draudimą bei privalomąjį sveikatos draudimą. Asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, moka 12,52 % įmokas nuo 90 % pajamų.
Kompleksinės socialinio draudimo rūšių ištakos ir teisinė bazė
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2000, nauja redakcija 2017) nustato teisę į ligos, motinystės ir tėvystės išmokas bei jų apmokėjimo tvarką. Nedarbo socialinio draudimo įstatymas (2003, redakcija 2017) apibrėžia apsaugą nedarbo situacijose. 1999 metais pradėjo veikti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas. Taip pat svarbi sveikatos draudimo funkcijų atskyrimo reforma įvykdyta 1997 metais, kai jos buvo perduotos ligonių kasoms.
Socialinio draudimo finansavimas ir įmokų mokėjimas
Socialinio draudimo finansavimas Lietuvoje vyksta iš apdraustųjų ir darbdavių įmokų, kurios mokamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Iki 2000 metų darbdavių įmokos siekdavo 30 % nuo darbuotojo atlyginimo, o nuo 2000 metų jos buvo padidintos iki 31 %. Nuo 2006 metų įmokos darbdaviams skirstomos į grupes priklausomai nuo darbo saugos situacijos įmonėje, o nelaimingų atsitikimų draudimo įmokos svyruoja nuo 0,14 % iki 1,4 %.
Darbuotojų socialinio draudimo įmokos nuo 2019 metų sudaro 8,72 % pensijų socialiniam draudimui, 2,09 % ligos draudimui, 1,71 % motinystės draudimui ir 6,98 % privalomajam sveikatos draudimui. Darbdaviai, be įmokų į valstybinį socialinį draudimą, moka ir nedarbo socialinio draudimo įmokas: 1,31 % nuo darbo užmokesčio arba 2,03 % sudarant terminuotą darbo sutartį.
Įmokų dydžiai yra fiksuojami ir reguliariai atnaujinami Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje, remiantis kuriomis apskaičiuojamos draudimo išmokos. Socialinio draudimo sistema taip pat administruoja Užimtumo fondas ir Privalomojo valstybinio sveikatos draudimo fondas.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Socialinio draudimo išmokos
Pagal socialinio draudimo duomenis mokamos įvairios išmokos, viena svarbiausių yra senatvės pensija, kuri susideda iš dviejų dalių: bendrosios, lygiavertės valstybinės socialinės draudimo bazinei pensijai, ir individualios, susietos su asmens buvusiu atlyginimu ir sukauptu stažu.
Netekto darbingumo pensija mokama asmenims, pripažintiems neįgaliesiems ir nepriklausomai nuo to, ar jie turi teisę į senatvės pensiją. Socialinio draudimo pensijos mokamos ir našlių bei našlaičių grupėms, jei mirę tėvai ar sutuoktiniai turėjo teisę į pensiją.
Papildomos pensijų kaupimo galimybės - II pensijų pakopa
Be pagrindinių socialinio draudimo rūšių, Lietuvoje veikia ir privati, II pensijų pakopa, suteikianti galimybę papildomai kaupti pensijai. Įmokos į šią pakopą sudaro 3 % nuo darbuotojo darbo užmokesčio, o valstybė skiria papildomą 1,5 % įmoką, paskaičiuotą nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
II pakopoje kaupiami pinigai investuojami pagal gyvenimo ciklo fondo principus, o vidutinė prognozuojama metinė grąža yra apie 3 % obligacijų ir 7 % akcijų. Šiuo metu nuo 2026 metų yra įvesta galimybė kartą per visą kaupimo laikotarpį atsiimti iki 25 % sukauptos sumos be jokių papildomų mokesčių, tačiau ne daugiau, nei asmens įmokėtos lėšos.
Šis modelis suteikia lankstumo ir leidžia asmeniui tinkamai planuoti savo pensiją, atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir situaciją darbo rinkoje. Taip pat svarbu žinoti, kad nutraukus kaupimą anksčiau laiko, gali būti taikomi mokesčiai, o valstybės įmokos gali būti perkeliamos į Valstybinį socialinio draudimo fondą.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
Socialinės apsaugos pagrindai ir ateities iššūkiai
Lietuvos socialinės apsaugos sistema glaudžiai susijusi su darbo rinka ir ekonomine situacija šalyje. Pavyzdžiui, pastaraisiais dešimtmečiais darbo jėgos sumažėjimas Lietuvoje viršijo 250 000 dirbančiųjų, o socialinės apsaugos išlaidos sudaro tam tikrą dalį bendrojo vidaus produkto.
Svarbu paminėti, kad socialinės apsaugos sistema Lietuvoje grindžiama nuopelnų darbo rinkoje principu, kai teisė į socialinę apsaugą yra susijusi su darbo stažu. Tačiau egzistuoja ir socialiai neapsaugotų žmonių grupės, todėl socialinio draudimo sistema turi prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių iššūkių, įskaitant nedarbą, skurdą ir kitus rizikos veiksnius.
tags: #kokios #yra #valstybinio #socialinio #draudimo #rusys