Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių kiekvienam šeimai nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų („į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai.
Ką reiškia VRP ir kaip jis taikomas skaičiavime
Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur. Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
Praktiniai skaičiavimo pavyzdžiai
Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: ((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: 644 Eur - 528 Eur (3 VRP*) = 116 Eur. 116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur. Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
Kas laikoma pajamomis skaičiavime
Lietuvoje pajamos apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, kurios pripažįstamos asmens turtu ar turto padidėjimu. Tai gali būti finansinis ar turtinis naudos gavimas, dažniausiai apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus. Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
- su darbo santykiais susijusios pajamos;
- autorinis atlyginimas;
- pensijos;
- dividendai;
- palūkanos;
- individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
- pajamos iš žemės ūkio veiklos;
- išmokos žemės ūkio veiklai;
- piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
- stipendijos;
- socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams ir kt.
Į pajamas neįskaitomos: vaiko pinigai (universali išmoka vaikui); vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos; socialinė pašalpa; kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį; parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis; parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.
Kaip apskaičiuoti vidutines pajamas
Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus; į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.
3 Pavyzdys: Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas: Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn. Pensija: 400 Eur/mėn. Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn. Šeima sudaryta iš 3 asmenų. Vaiko pinigai neįtraukiami, todėl ...
Kompensacijų rūšys ir kam jos teikiamos
Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos. Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą.
Būsto šildymo ir vandens kompensacijos skaičioklė: Norint sužinoti ar jums priklauso kompensacija, pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas: Nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną: Paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama. Atitinkamai galite užpildyti prašymą kompensacijai gauti.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Dokumentai ir kur kreiptis
Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus: asmens dokumentą; prašymą socialinei paramai gauti; pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius. Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos. Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti. Spauskite Toliau ir Pildyti prašymą. Prašymas nebus pradedamas pildyti, jei kontaktiniai duomenys ir banko sąskaita nėra nurodyta ar patikslinta.
Praktiniai aspektai: laiko tarpai ir duomenų perdavimas
Sprendimas dėl teisės į kompensaciją priimamas per vieną mėnesį nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais pateikimo. Priėmus sprendimą, duomenys perduodami kompensacijas skaičiuojančioms įstaigoms (šilumos tiekėjams). Pavyzdžiui, jei prašymą pateikėte gruodžio 28-ąją kompensacijai nuo spalio 1 d. gauti, o prašymas ir sprendimas teikti kompensacijas priimtas sausio 3 d., tai duomenys Vilniaus šilumos tinklams perduoti sausio 7 d. Informaciją apie pritaikytą kompensaciją gyventojas gaus vasarį. Taigi kompensacija nuo spalio 1 d. ...
Nustačius teisę į šildymo kompensaciją, duomenis apie Jūsų pajamas perduos šilumos tiekėjui. Vilniaus šilumos tinklai apskaičiuos kompensaciją, kuri bus nurodyta Jūsų sąskaitoje. Kodėl turiu apmokėti visą sąskaitą, o tada kelis mėnesius laukti kompensacijos? Sprendimas dėl teisės į kompensaciją priimamas per vieną mėnesį nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais pateikimo. Priėmus sprendimą, duomenys perduodami kompensacijas skaičiuojančioms įstaigoms (šilumos tiekėjams).
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Kiti svarbūs aspektai ir statistika
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.). Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai gali kreiptis kompensacijos dėl būsto ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Jas skiria Vilniaus miesto administracijos Socialinių išmokų skyrius.
Per 2024-2025 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų, t. y. apie 5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2023-2024 metų šildymo sezonu, gavėjų skaičius sumažėjo apie 8,4 proc. (nuo 176 iki 161,2 tūkst. asmenų). 2024-2025 metų šildymo sezoną kompensacijoms teikti išleista 56,5 mln. eurų, palyginti su 2023-2024 m. šildymo sezonu, išlaidos sumažėjo penktadaliu (nuo 70,5 iki 56,5 mln. eurų). Prognozuojama, kad ateinantį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 190 tūkst., o 2025-2026 metų šildymo sezoną išlaidos kompensacijoms teikti sudarys apie 100 mln.
Galima papildoma parama ir automatizavimas
Galima kreiptis ir dėl kitos finansinės paramos. Kiekvienu atveju įvertinama individuali situacija. SADM iniciatyva Valstybės duomenų agentūros sukurtas duomenų apibendrinimo įrankis padeda automatizuoti būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo tvarką.
| Rodiklis | Vertė / paaiškinimas |
|---|---|
| VRP (2024-01-01) | 176 Eur |
| 2 VRP | 352 Eur (bendrai gyvenantiems asmenims) |
| 3 VRP | 528 Eur (vienam gyvenančiam asmeniui) |
| Riba kompensacijai | Būsto šildymo išlaidos viršijančios 10% skirtumo tarp pajamų ir 2 VRP/3 VRP |