Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Taigi, socialinio darbuotojo klientai yra tik tos šeimos, kurioms nepavyksta savarankiškai susidoroti su iškylančiais sunkumais.
Socialinės rizikos šeimos samprata
Socialinės rizikos šeima - kurioje narių tarpusavio ryšiai ir emocinis bendradarbiavimas yra sutrikęs, kurios neigiama aplinka neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Dažniausiai šeimos patiria socialinę riziką, kai negeba efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų, kai bendravimas šeimų viduje ir su aplinka sutrikęs.
Mokslininkai išskiria įvairius veiksnius, dėl kurių šeimos tampa problemiškomis ir pačios nepajėgia įveikti iškylančių sunkumų. Tai ir priklausomybės, ir smurtas artimoje aplinkoje, ir materialiniai sunkumai, ir tėvų žinių ar įgūdžių stoka. Socialinės rizikos šeimos patiria socializacijos visuomenėje sunkumų, jos yra tarsi „nurašomos“, todėl tampa svarbu kalbėti apie socialinę nelygybę.
Sunkumus patiriančios šeimos neretai būna nemotyvuotos spręsti savo problemas, galvoja, kad atvirai kalbėti apie tai yra nepriimtina, ir / ar yra pripratusios prie sau įprasto gyvenimo būdo ir nemato prasmės jį keisti (L. Milkinaitė, D. Marcinkevičienė, 2013). Socialinę riziką patiriančios šeimos neretai neigia savo problemas, jie nemano, kad turi socialinių sunkumų. Jos prisitaiko prie tokių aplinkybių, todėl bet kokia intervencija yra vertinama priešiškai: priešiškumo sulaukia svetimo asmens bandymai keisti neretai kelių kartų suformuotą gyvenimo būdą.
Prevencinis darbas su šeimomis, kurios patiria sunkumų, dažnai buvo minimas seminaruose, kurie buvo organizuojami remiantis knyga apie šeimas, kurios yra rizikoje. Vis dažniau kildavo klausimas, ar nebūtų naudingiau šeimoms teikti pagalbą be juridinio sprendimo. Buvo diskutuojama, jog dažnai komunikacija su tėvais užsiblokuoja, kai šeima yra įrašoma į socialinės rizikos šeimų apskaitą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų apskaitą yra ilgas žingsnis. Šis įrašymas lengvai išprovokuoja pyktį tiek šeimos, tiek aplinkinių, visuomenės. Tėvai ir kiti giminaičiai jaučiasi kontroliuojami ir neigiamai vertinami aplinkinių. Ir tai sukuria pasipriešinimą, tėvai negali dalintis savo tikraisiais sunkumais, abejonėmis. To pasekmė yra ta, jog pagalbos/palaikymo procesas tampa neįmanomas.
Problemų prigimtis ir kliūtys pagalbai
Socialiniai darbuotojai susiduria ir su šeimų nesupratimu, kas yra socialinis darbuotojas, kokie yra socialinės pagalbos tikslai, kokia teikiamų paslaugų nauda, ir dėl tokio informacijos trūkumo nepasitiki specialistais (B. Songailienė (2010), R. Stremauskienė ir G. Žibėnienė (2014), G. Konikovaitė (2015). Toks nepasitikėjimas ir priešiškumas trukdo socialiniams darbuotojams užmegzti kokybiškus santykius su šeimų nariais ir teikti jiems būtinas paslaugas.
R. Stremauskienės ir G. Žibėnienės (2014) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad net trys ketvirtadaliai socialinių darbuotojų kaip didžiausią pagalbos teikimo sunkumą išskyrė šeimų motyvacijos stoką ir pabrėžė, kad paskatinti klientus kažką keisti yra labai sunku. Socialinių paslaugų teikimo šeimoms tyrimai taip pat atskleidžia, kad socialiniai darbuotojai neretai susiduria su klientų pasipriešinimu, atstūmimu, šeimos dažnai nenori priimti pagalbos (B. Songailienė (2010), G. Konikovaitė (2015).
Dažnai susiduriama su šeimos narių abejingumu, nepasitikėjimu, uždarumu, nusivylimu, neišvengiamas ir kai kurių klientų agresyvumas. Po kurio laiko visas neigiamas emocijas atperka atsirandantis pasitikėjimas, atvirumas, noras keistis, vaikų šypsenos, džiaugsmas atėjus socialiniam darbuotojui.
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir intervencija
Mokslinėje literatūroje išskiriama, kad socialiniai darbuotojai yra pagrindiniai pagalbos teikėjai sunkumus patiriančioms šeimoms. Bendradarbiaudami su kitais specialistais jie padeda šeimoms spręsti iškylančias problemas, organizuoja ir teikia būtiną pagalbą, vykdo intervenciją. Intervencija suprantama kaip tikslingas socialinio darbuotojo elgesys, kai siekiama teigiamų pokyčių šeimos gyvenime.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Svarbu, kad intervencija leistų užtikrinti efektyvų šeimos funkcionavimą. Tai nereiškia, kad specialistas turi kontroliuoti visas šeimoje vykstančias situacijas, tai reiškia veikimą kartu, stengiantis išspręsti problemas. Teikdami pagalbą šeimai specialistai turėtų prisiminti, kad bet kokie pokyčiai šeimoje sukelia krizę, net jei tie pokyčiai teigiami, šeimai tenka iš naujo prisitaikyti ir atrasti tinkamą funkcionavimo ir bendravimo taktiką (V. Ivanauskienė, L. Varžinskienė (2007), J. Kavaliauskienė (2014)).
E. Januškevičienės (2017) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialiniai darbuotojai siekdami sužadinti kliento pokyčius bando pagrįsti jiems paslaugų reikalingumą, stengiasi užmegzti draugiškus tarpusavio santykius, kaupia su klientu susijusią informaciją, kad galėtų įsijausti į sunkumus patiriančių šeimų situaciją. L. Bartulienė (2006) taip pat išskiria, kad teikiant paslaugas šeimoms tikrai svarbu užmegzti su klientu pasitikėjimu grindžiamus santykius.
Norėdami to pasiekti, specialistai turi būti lankstūs, sąžiningi, nuoširdūs, paaiškinti šeimai galimas pasekmes, jei nepavyks dirbti kartu. Reikėtų bendrauti pasitelkiant nesmerkiantį požiūrį ir empatiją. Apibendrinant galima teigti, kad socialinių paslaugų spektras šeimoms, kurios susiduria su įvairiais sunkumais, yra ganėtinai platus.
Dienos centro vaidmuo dirbant su vaikais iš socialinės rizikos šeimų
Darbo tikslas: išanalizuoti socialinio darbuotojo vaidmenį dirbant su socialinės rizikos šeimomis ir su vaikais iš šių šeimų remiantis dienos centro pavyzdžiu. Siekiant nustatyti socialinio darbuotojo vaidmenį dirbant su socialinės rizikos šeimomis ir su vaikais iš šių šeimų remiantis dienos centro pavyzdžiu pirmiausia išanalizuota mokslinė, metodinė literatūra.
Socialinio darbuotojo pagalba dienos centruose vaikams augantiems socialinės rizikos šeimose. Socialinio darbuotojo paslaugos dienos centruose yra šios: socialinių, tėvystės, vaiko auklėjimo įgūdžių ugdymas (32 proc.); konsultavimas (socialinis, psichologinis, teisinis) (27 proc.); integracinės paslaugos vaikams ir jų tėvams (konsultavimas, tarpininkavimas, laisvalaikio organizavimas) (24 proc.); informavimas (16 proc.).
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Pagal gautus rezultatus sužinome jog pagrindinė darbuotojo veikla yra konsultavimas (socialinis, psichologinis, pedagoginis) (19 proc.), kitos svarbios veiklos yra socialinių, mokymosi, buities, higienos įgūdžių ugdymas (16 proc.), užimtumo organizavimas (sportas, rankdarbiai, meniniai užsiėmimai, žaidimai) ir atstovavimas (šeimoje; mokykloje; policijoje; medicinos įstaigoje) (13 proc.). Mažiausiai žinomos socialinio darbuotojo veiklos yra maitinimo organizavimas ir informavimas (11 proc.); tarpininkavimas (10 proc.) bei mokymas (8 proc.).
Dienos centro veikla: socialinių, tėvystės, vaiko auklėjimo įgūdžių ugdymas, konsultavimas ir integracinės paslaugos vaikams ir jų tėvams. Atsakymai į apklausos klausimus gali padėti išsiaiškinti, ar studentai žino apie socialinio darbuotojo veiklą ir ar ši veikla socialinės rizikos šeimų vaikams, patekus į dienos centrą, yra naudinga.
Prevencija ir bendruomeninė pagalba
Prevencija, ar kitaip tariant: informacija, priemonės, kurios padeda šeimoms nebūti įtrauktoms į socialinės rizikos šeimų apskaitą, pavyzdžiui vaikų užimtumo paslaugos po pamokų; informacija apie socialines pašalpas; seminarai šeimoms apie vaikų auginimą, priežiūrą, kaip planuoti finansus; socialinių įgūdžių gerinimas; paslaugos, užimtumas kaimynystėje; informacija apie sveikatos problemas.
Prevencinis darbas gali būti naudingesnis nei oficialus įrašymas į apskaitą, nes kai šeima jaučiasi kontroliuojama ir neigiamai vertinama, komunikacija su tėvais užsiblokuoja. Prevenciniai renginiai ir paslaugos, veikla padeda tėvams auginti vaikus, o vaikams ir jaunuoliams augti. Profesionali pagalba šeimoms, kurioms reikia pagalbos ir kurios negali susitvarkyti pačios, nenaudojant oficialių priemonių.
Pagalba bendruomenėje: žmogus esantis problemoje dažnai ir lengvai gali tapti izoliuotas. Rasti pagalbos būdą visuomenėje, atrasti kaip gali žmogus prisidėti prie bendruomenės gali sudaryti galimybes pakelti asmens savivertę. Prisiėmimas ir aktyvaus vaidmens visuomenėje suteikimas gali žmogui suteikti naują požiūrį bei įgalinti surasti/atrasti daugiau galimybių. Tai gali būti puiki proga išmokti ir užkirsti kelią naujų problemų atsiradimui.
Bendradarbiavimas ir paslaugų įvairovė
Bendradarbiaudami su kitais specialistais socialiniai darbuotojai padeda šeimoms spręsti iškylančias problemas, organizuoja ir teikia būtiną pagalbą, vykdo intervenciją. Siekiant teigiamų pokyčių socialinės rizikos šeimose, labai svarbus darbas su nevyriausybinėmis organizacijomis, miesto bendruomene.
Pagalbos procesui turi įtakos bendradarbiavimas, skirtingos vizijos bei lūkesčiai vieni kitiems. Vienas iš darbo aspektų ir būdų yra individualus darbuotojų požiūris, jų vizija, darbo krūvis ir pareigos. Kuo sudėtingesnės problemos, tuo įvairesnis profesionalų įsijungimas.
Nevyriausybinių organizacijų darbuotojai dažnai nesijaučia priimami rimtai savivaldybių vadovų, kadangi jie nepasinaudoja galimybe pirkti paslaugas iš nevyriausybinio sektoriaus, o bando sukurti tokias pačias, tik savo paslaugas. Signalas apie dviejų sektorių bendradarbiavimą yra svarbus aspektas.
Ilgalaikės pagalbos svarba
Tęstinė pagalba pasibaigus oficialiam pagalbos procesui arba kitaip tariant „išbraukus šeimą iš apskaitos”. Šeima ne tik nori, kad ją išbrauktų iš socialinės rizikos šeimų paskaitos, bet, kad jų padėtis iš tikrųjų pagerėtų. Toks požiūris, motyvacija padeda tėvams tapti aktyvesniais sprendžiant problemas ir jie patys gali daug ką padaryti.
Bet viską daryti patiems gali būti per sunku. Net išbraukus šeimą iš paskaitos jai gali reikėti daugiau ar mažiau pagalbos. Niekada nėra garantijos, jog kažkuri šeima nepaslys ir nebus žingsnio atgal. Kelias į šeimos pokyčius, pasitikėjimą, norą keistis yra lėtas ir sudėtingas.
Praktiniai aspektai ir rekomendacijos specialistams
- Signalai apie problemas: suvokti ligos ar negalios pasekmes; turint kontaktą su šeima surasti kartu naujas perspektyvas, išgryninti stipriąsias puses;
- Skirti laiko šeimai ir padėti jai suvokti apie jų problemas ir poreikius; surasti problemos sprendimo kryptis;
- Aiški pagalba šeimoms ir jų nariams, kaip pagerinti tarpusavio santykius ir/ arba pakeisti elgesį;
- Užmegzti pasitikėjimu grindžiamus santykius, būti lankstiems, sąžiningiems, nuoširdiems, paaiškinti šeimai galimas pasekmes, jei nepavyks dirbti kartu;
- Taikyti nesmerkiantį požiūrį ir empatiją, siekti įtraukti šeimą į sprendimų paiešką kartu su specialistu.
Ilgametė darbo patirtis rodo, jog dirbant su šeima atsiranda ryšys, kaip „auklėtojas ir auklėtinis“. Vieni sėkmingai išeina į savarankišką gyvenimą, kiti lieka tolimesniam darbui. Nėra monotonijos, standartinio sprendimo.
NEMOKAMOS PAMOKOS 😱 Vaikų ir šeimos socialinis darbuotojas | Socialinio darbuotojo pokalbiai
Tyrimų apžvalga (apibendrinimas)
J. Šiškevičiūtės (2011) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma socialinę riziką patiriančioms šeimoms teikiamų paslaugų yra reikalingos, naudingos ir tenkina didžiąją dalį respondentų. Tyrimo imtis: anketinėje elektroninėje apklausoje, atliktoje 2016 m. gruodžio viduryje, dalyvavo 13 socialinio darbo studentai.
Dauguma atsakė, jog pagrindinė problema tėvų besaikis griežtumas ar visiškas nerūpestingumas (45 proc.), 39 proc. mano jog tai raidos sutrikimas, nedaugelis (15 proc.) pažymėjo, jog neugdymas socialinių įgūdžių. Pagal gautus rezultatus sužinome jog pagrindinė darbuotojo veikla yra konsultavimas, ugdymas ir užimtumo organizavimas.
| Paslaugos dienos centruose | Procentas (apklausa) |
|---|---|
| Socialinių, tėvystės, vaiko auklėjimo įgūdžių ugdymas | 32% |
| Konsultavimas (socialinis, psichologinis, teisinis) | 27% |
| Integracinės paslaugos vaikams ir jų tėvams | 24% |
| Informavimas | 16% |
Darbo iššūkiai ir emocinis krūvis
Praktiniai aspektai, tokie kaip socialinių paslaugų trūkumas, riboti finansai taip pat yra dažnai minima tema. Darbuotojai gali susidurti su galimybėmis ir ribomis. Kiekvienas darbuotojas yra organizacijos dalis, kuri turi savo vidines taisykles ir nuostatas.
Vieni žmonės daugiau tikisi iš bausmių ir nurodymų, ką turi padaryti klientai. Kiti, kaip mūsų grupės dalyviai, ieško sprendimo būdų kartu su klientais manydami, jog vis dėl to tai - klientų gyvenimas ir jie geriausiai žino, kas jiems gali padėti. Ieškoti ir tyrinėti kartu su klientu reikalauja daug laiko.
Bendros gairės efektyviai pagalbai
- Suteikti informaciją ir prevencines paslaugas, kad šeimos nebūtų įtrauktos į apskaitą be reikalo.
- Užmegzti pasitikėjimu grindžiamus santykius, dirbti empatiškai ir nesmerkiančiai.
- Teikti tęstinę pagalbą net ir pasibaigus oficialiam įsitraukimui.
- Skatinti bendruomeninę įtrauktį ir savanorystę, kuri padeda didinti asmens savivertę.
- Bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir savivaldybėmis dėl paslaugų įvairovės ir prieinamumo.
Siekiant teigiamų pokyčių socialinės rizikos šeimose labai svarbus bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, miesto bendruomene, kad būtų užtikrinta įvairesnė ir prieinamesnė pagalba.
tags: #socialines #rizikos #seimos #sidabrave