Pensijų sistema Lietuvoje suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus.
Pagrindiniai Reikalavimai Senatvės Pensijai
Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Senatvės Pensijos Amžius
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, senatvės pensiją Lietuvoje žmogus gali gauti sulaukęs pensinio amžiaus (moterims - 63 metų, o vyrams - 65 metų) ir turintis minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Pensijos Stažas
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama pensija?
Taigi, tam, kad žmogus gautų senatvės pensiją, jam pakanka būti įgijus minimalų 15 metų darbo stažą, tačiau jeigu norima „pilnos“ pensijos, tuomet reikalingas būtinasis 32 metų stažas (jei žmogus į pensiją išeitų 2021 metais). Kiekvienais metais būtinas darbo stažas ilginamas puse metų, kol 2027 metais pasieks 35 metus.
Kaip Apskaičiuojamas Pensijos Dydis?
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Pensijos dydį lemia per visą darbingą laikotarpį sukauptas stažas, taškų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kai asmuo išeina į pensiją.
Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos dydį.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 Eur (2023 m. metais tai bazinis pensijos dydis). Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą (daugiau nei 33 metus), bendroji pensijos dalis proporcingai padidėja.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 Eur. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Oficialioje „Sodros“ interneto svetainėje pateikiama lentelė, kurioje apskaičiuoti pavyzdiniai pensijų dydžiai. Lentelėje matyti, kad, pavyzdžiui, tik 10 metų darbo stažą turintis žmogus senatvės pensijos negautų, o, tuo tarpu, 16 metų išdirbęs ir 19 taškų sukaupęs žmogus gautų 178,38 eur senatvės pensiją.
Stažas - Kaip Jis Skaičiuojamas?
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima.
Apskaitos Vienetai - Kas Tai?
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus.
2023 m. VDU siekia 1 684,90 Eur. Pavyzdžiui, per metus sumokėjus įmokas nuo 12 MMA (šiemet tai sudaro 10 080 eurų per metus arba 840 eurų per mėnesį), įgyjama 0,5 taško ir vieneri stažo pensijai metai. Kas mėnesį mokant įmokas nuo 5 000 eurų (per metus tai sudaro 60 000 eurų), per metus įgyjama 2,97 apskaitos vieneto ir vieneri stažo pensijai metai.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Minimalus ir Būtinasis Stažas - Kuo Jie Skiriasi?
Šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai, vyrų - 64 metai ir 6 mėnesiai. Senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams.
Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų. Neįgijusieji 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos. Nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažo senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri 2023 m. sudaro 246,21 Eur.
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo.
Apskaičiavimo Pavyzdžiai
Žmogus, išeinantis į pensiją 2023 metais, turi 16 metų stažo ir sukaupė 19 taškų. Bazinės pensijos dydis 2023 metais yra 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė siekia 5,70 Eur. Pensijos dydis bus apskaičiuojamas pagal šią formulę:
246,21 + 108,3 (19 x 5,70) = 354,51 Eur
Žmogaus, kuris turi sukaupęs 33 metų būtinąjį stažą ir per visą gyvenimą sukaupė 38 apskaitos taškus, pensijos dydis bus apskaičiuojamas pagal šią formulę:
246,21 + 216,6 (38 x 5,70) = 462,81 Eur
Jei žmogaus stažas daugiau nei 33 metai (didesnis už būtinąjį stažą senatvės pensijai), bazinis bendrosios pensijos dalies dydis proporcingai padidėja. Pavyzdžiui, jei 2023 metais į pensiją išeina žmogus, turintis 42 metus stažo, uždirbęs mažesnį nei vidutinį atlyginimą ir sukaupęs 38 apskaitos taškus, jo pensijos dydis bus skaičiuojamas pagal tokią formulę:
313,36 (42/33 x 246,21) + 216,6 (38 x 5,70) = 529,96 Eur
Jei žmogaus, sukaupusio 42 metus stažo, atlyginimas buvo didesnis nei vidutinis ir jis sukaupė 72 apskaitos taškus, dėl didesnio taškų skaičiaus individualioji pensijos dalis bus atitinkamai didesnė:
313,36 (42/33 x 246,21) + 410,40 (72 x 5,70) = 723,76 Eur
Pensijų Indeksavimas
Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Pensijos yra perskaičiuojamos kiekvienų metų pradžioje, jų dydis atnaujinamas automatiškai, dėl to gavėjams nereikia nieko daryti ar kreiptis.
Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai. Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2023 metais jis siekia 354 eurus. Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 354 eurai, jis gaus pensijos priemoką, kad jo gaunama suma būtų ne mažesnė nei 354 eurai.
Kaip Sužinoti Savo Būsimos Pensijos Dydį?
Šiuo metu sukauptą pensijų socialinio draudimo stažą ir įgytą apskaitos vienetų skaičių kiekvienas gyventojas gali pamatyti prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros. Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis.
Asmeninėse paskyrose gyventojai gali stebėti, kaip keičiasi jų teisės į senatvės pensiją priklausomai nuo to, kiek laiko jie dirba ir kiek socialinio draudimo įmokų sumoka nuo savo dabartinio atlyginimo.
Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie asmeninės paskyros, turi galimybę bet kuriuo metu suformuoti suvestinę apie savo sukauptą stažą ir įgytus apskaitos taškus. Tokioje suvestinėje pateikiama naujausia informacija.
Kairėje meniu pusėje reikia paspausti „Mano suvestinės“ -> „Nauja suvestinė“ -> REP.02 suvestinė „Informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“ arba REP.49 suvestinė „Informacija apie asmens įgytus apskaitos vienetus senatvės pensijai“.
Suvestinės formavimas gali užtrukti iki kelių minučių. Pradėta užklausa baigiama vykdyti bet kokiu atveju - žmogus neprivalo laukti prisijungęs. Prisijungus kitą kartą, suformuota suvestinė bus matoma skiltyje „Mano suvestinės“.
Pasitelkus „Sodros“ skaičiuoklę, galima pamatyti ateities pajamų prognozę - koks bus senatvės pensijos dydis, jei nedalyvausite antros pakopos pensijų kaupime, bei kaip šis skaičius keisis, jei pensijai kaupsite papildomai. Skaičiuoklėje matoma prognozė nereiškia, kad būtent tokio dydžio pensiją žmogus gaus ateityje, tačiau ji leidžia modeliuoti situaciją.
Pensijų Sistemos Pokyčiai ir Reformos
Vyriausybė užsimojo nuo kitų metų keisti pensijų apskaičiavimo tvarką. Jai pritarus, turintiems ar neturintiems būtinojo stažo asmenims bazinė pensija būtų mokama vienoda. Siūloma spartinti ir individualiosios dalies indeksavimą, o minimi pokyčiai jau kitąmet vidutinę pensiją su būtinuoju stažu kilstelėtų daugiau nei 40 eurų - iki 486 eurų.
Šiuo metu viso dydžio bendrąją pensijos dalį (t. y. viso dydžio bazinę pensiją) gauna tie pensijų gavėjai, kurie yra įgiję būtinąjį stažą (šiuo metu 32 metai). Turintys minimalų stažą (15 metų), bet neturintys būtinojo stažo pensijų gavėjai gauna įgytam stažui proporcingai mažesnę bendrosios pensijos dalį. Tokią tvarką siūloma keisti ir nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti vienodą viso dydžio bendrąją pensijos dalį, kuri šiuo metu siekia 198 eurus.
Antrasis ministerijos siūlymas - individualiajai pensijos daliai papildomai didinti pensijų apskaitos vieneto vertę ją sparčiau indeksuojant. Šiam tikslui įgyvendinti būtų panaudotos lėšos iš „Sodros“ biudžeto pertekliaus, kurios šiuo metu pervedamos į „Sodros“ rezervą. Planuojama, kad papildomam šios dalies indeksavimui būtų skirta 75 proc.
Skaičiuojama, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija be būtinojo stažo kitąmet kiltų nuo 413 eurų iki 461,9 euro (vietoj planuotų 447 eurų), 2023 metais - iki 498,8 euro, o 2024-aisiais - iki 534,1 euro.
Pavyzdžiui, asmeniui turint 15 metų stažą ir uždirbant minimalų darbo užmokestį, šiuo metu išėjus į pensiją būtų mokama 122,64 euro senatvės pensija. Pritarus pakeitimams jo pensija 2022 metais išaugtų dvigubai - iki 247,33 euro, o 2024 metais pasiektų 282,56 euro ribą. Didėjant stažui pensijų augimo tempas lėtės.
Pavyzdžiui, asmens, turinčio 42 metų darbo stažą ir dirbusio už minimalų darbo užmokestį, pensija šiuo metu siekia 343,38 euro. Pritarus pakeitimams jo pensija 2022 metais išaugtų iki 369,86 euro, 2023 metais - iki 397,56 euro, o 2024-aisiais - iki 423,94 euro.
Tiesa, minimi pokyčiai nebus pigūs ir iš valstybės biudžeto pareikalaus šimtų milijonų eurų. Vien bendrosios pensijos dalies formulės keitimui per 3 metus papildomai reikės skirti 220 mln. eurų, o papildomam individualiosios pensijos dalies indeksavimui - 315 mln.
Viskas ką reikia žinoti apie naują II pakopos pensijų fondų reformą
Pensijų Sistemos Kitose Šalyse
Pagal Melburno Mercerio globalų pensijų indeksą, 2020 metais geriausia pensijų sistema buvo būtent Olandijoje, tačiau nuo pastarosios Švedija atsiliko nedaug ir užėmė šeštąją vietą. Lietuvos pensijų sistemos šis indeksas neįtraukia ir nevertina.
Pensijų sistemą Olandijoje sudaro trys pakopos - bazinė pensija, vadinama nacionaline, įvairūs kolektyviniai pensijų fondai, susieti su darboviete ir individualus kaupimas, perkant pensijų produktus, kuriuo dažnai naudojasi savarankiškai dirbantys arba tie žmonės, kurie dirba srityse, neturinčiose kolektyvinių pensijų fondų. Olandai skatinami atsakingai žvelgti į aprūpinimą senatvėje ir dažniausiai būna įtraukti į pensijų fondus.
Bazinę senatvės pensiją Olandijoje gauna kiekvienas, sulaukęs pensinio amžiaus, kuris 2021 metais siekia 66 metus ir 4 mėnesius, gyvenantis / gyvenęs ir / ar dirbantis Olandijoje. Kiekvienais metais žmogus gyvenantis ar dirbantis Olandijoje automatiškai yra apdraudžiamas ir įgyja teisę į 2 proc. bazinės pensijos. Jei šis draudimas trunka 50 metų - įgyjama teisė į pilną bazinę pensiją. Jos dydis priklauso nuo to, ar žmogus gyvena vienas, ar kartu su kitu suaugusiu asmeniu. Vienas gyvenantis senjoras, sukaupęs pilną bazinę pensiją, gautų 1 218,19 eur, o gyvenantis su kitu suaugusiuoju ar vedęs - 832,86 eurus.
Tik išimtiniais atvejais žmogus, gyvenantis ar dirbantis Olandijoje, neturi teisės į bazinę pensiją. Dažniausiai prie tokių atvejų priskiriami kitose ne Europos Sąjungai priklausančiose šalyse dirbantys asmenys, taip pat laikinai atvažiavę studijuoti ir Olandijoje nedirbantys asmenys ir kt. 1950 metų balandžio 1 dieną ar vėliau gimę asmenys Olandijoje turi būti išgyvenę arba dirbę bent metus, kad gautų bazinę olandišką pensiją.
Švedijoje pensijų sistemą taip pat sudaro kelios pakopos, bet bazinę pensiją gali gauti beveik visi, dirbę ar gyvenę Švedijoje. Tam, kad būtų surinkta visa bazinė pensija, žmogus turi būti gyvenęs ar dirbęs Švedijoje bent 40 metų, būdamas nuo 16 iki 64 metų amžiaus. Teisė į dalį bazinės pensijos, kuri yra uždirbta, įgyjama tada, kai žmogus bent tris metus gyveno ar dirbo Švedijoje arba bent metus gyveno ar dirbo Švedijoje, o visą kitą laiką gyveno ar dirbo kurioje nors Europos ekonominės erdvės šalyje arba Šveicarijoje.
Senatvės Pensija Persikėlus Į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.