Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Kas yra minimali socialinio draudimo pensija ir kada ji skiriama
Reikalavimai senatvės pensijai gauti: Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių; Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Minimalusis stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų, būtinasis stažas - 35 metai.
Senatvės pensija neturint stažo: Būtinasis stažas pensijai gauti 2026 m. yra 34,5 metai, o nuo 2027 m. - 35 metai. Kad būtų skirta senatvės pensija, žmogui užtenka minimalaus stažo. Jei žmogus nėra sukaupęs minimalaus stažo, jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija. 2026 m. jos dydis yra 261 euras per mėnesį.
Minimali pensija Lietuvoje ir jos apsauga
Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2026 m. yra 468 eurai. Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo. Pvz., jei pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 38 eurų, kad suma būtų 468 eurai (1 MVPD).
Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2026 m. yra 327,91 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro. Jei žmogus nesukaupė net minimalaus stažo, tada jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija, kuri 2026 m. yra 261 euras. Bet kokiu atveju tik „Sodra“ gali pasakyti, kokia mažiausia pensija ir priemoka prie jos priklauso žmogui. Ji turi visus duomenis apie jo stažą ir įmokas. Į ją galima kreiptis telefonu arba internetu.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Pensijos dydis ir jo kintamumas Lietuvoje
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. „Sodros“ duomenimis, trijų didžiausių pensijų Lietuvoje vidurkis - 3300 eurų. Vis dėlto „Sodros“ duomenys rodo, kad Lietuvoje gaunančiųjų dideles - per 2000-čius eurų siekiančias pensijas - daugėja.
Atidėjus pensiją už vienerius metus jos dydis pakyla 8 procentais. Atidėti galima daugiausiai 5 metams. Visgi sociologė atkreipia dėmesį - išaugęs solidžias pensijas gaunančiųjų skaičius nerodo, kad pensininkų gyvenimas gerėja. „Apie 30 procentų sako, kad negali gyventi pakankamai šiltame būste, apie 17 procentų - kad negali leisti sau valgyti mėsos. Pas mus didžiulė problema, kad išėję užtarnauto poilsio patiria labai didelį pajamų nuokrytį“, - konstatuoja Vilniaus universiteto profesorė dr. D.
Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna 627,7 tūkst. asmenų. Vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 667 eurai. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 717 eurų, o jo neturint - 423 eurai. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Valstybinės pensijos ir papildomos išmokos
Valstybinės pensijos. Šios gyventojams skiriamos papildomos sumos yra iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos, kurias gyventojai gauna atsižvelgiant į jų buvusias profesijas ir socialines grupes. Valstybines pensijas gauna donorai, čempionai, daugiavaikiai tėvai, pareigūnai, teisėjai, mokslininkai, nukentėję asmenys ir pan.
„Sodra“ atstovė Jonaistė Jusionytė atkreipė dėmesį, kad valstybinės pensijos nėra skiriamos automatiškai - visais atvejais būsimi gavėjai turi pateikti prašymą. Naujienų portalui tv3.lt ji įvardijo, kas, kokio dydžio ir kokias valstybines pensijas gali gauti ir taip pasididinti savo pajamas senatvėje.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Pavyzdžiai valstybinių pensijų: Teisėjų valstybinė pensija: Jos dydis siekia 10-45 proc. jų paskutinių 5 darbo metų algos vidurkį. Šiuo metu vidutiniškai ši pensija siekia 1324,71 euro. Prezidento sutuoktinio pensija: Siekia 16,66 VPB - apie 1 227 eurus. Nukentėjusių asmenų pensija: Gali siekti nuo 110,43 euro (1,5 VPB) iki 1 177,92 euro (16 VPB). Mokslininkų valstybinė pensija: Vidutinis išmokamos pensijos dydis siekia 205,20 euro. I-ojo laipsnio valstybinė pensija: Dydis siekia 4 VPB - 294,48 euro. II-ojo laipsnio valstybinė pensija: Dydis siekia 2 VPB, kas 2025 m. yra 147,24 euro. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija: Šiuo metu vidutinė pensija siekia 407,01 euro.
Pensijos persikėlus į Lietuvą ir tarptautiniai susitarimai
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Kaip susitvarkyti pensiją ir reikalingi dokumentai
Svarbu žinoti, kad pensija skiriama ir mokam tik tuo atveju, jeigu žmogus dėl jos pateikia prašymą „Sodrai“. Tą galima padaryti internetu arba užsukus į „Sodros“ skyrių. Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau. Jei kreipėtės vėliau, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos. Paprastai kalbant, jei kreipsitės praėjus metams ir 1 mėnesiui po to, kai suėjo pensinis amžius, prarasite 1 mėnesio pensiją.
Dokumentai dėl pensijos, kuriuos reikia pateikti „Sodrai“: Prašymas skirti senatvės pensiją; Pasas arba asmens tapatybės kortelė (arba leidimas gyventi Lietuvoje); Jei anksčiau nesate pateikę, tai: dokumentai, įrodantys stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, stažo pažymėjimai, išduoti buvusių darboviečių ar archyvų ir kt.); karinis liudijimas (jei atlikote karinę tarnybą iki 1994-12-31); santuokos ar ištuokos liudijimas (jeigu buvo pakeista pavardė, o stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė).
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Pensija paskiriama ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir (ar) visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo. Informacija šiame puslapyje atnaujinta 2026-05-21.
Išmokos, kompensacijos ir pensijos: tikslinės kompensacijos
Minimali socialinio draudimo pensija JAV: pagrindiniai rodikliai
JAV gyvena daugiau nei 325 mln. žmonių, iš kurių pensiją gauna daugiau nei 42 mln., t.y., 13 proc. šalies gyventojų. Pensinis amžius svyruoja nuo 65 iki 67 metų, priklausomai nuo gimimo metų. Į pensiją galima išeiti ir anksčiau laiko - 62 metų, bet tada išmoka bus nepilna ir tokia liks iki gyvenimo pabaigos.
Amerikos vyrai į pensiją išeina sulaukę vidutiniškai 67 metų, moterys - 65 metų amžiaus. Vidutinė gyvenimo trukmė JAV: vyrų - 77 metai, moterų - 81,5 metų, todėl vidutinis amerikietis, išėjęs į pensiją, gali mėgautis gyvenimu be rūpesčių dar 10-15 metų. Gali pasirodyti, kad amerikietiškos pensijos, kuri vidutiniškai yra šiek tiek didesnė kaip 1400 dolerių (1165 Eur), gali nepakakti, kad galėtum gyventi be rūpečių. Tačiau JAV yra daugybė įvairiausių socialinių programų. Tai plačiai taikomos nuolaidos parduotuvėse ir viešbučiuose, išmokų priedai atskirų valstijų ir federalinės vyriausybės lygmenyje.
Apibendrinant: minimali socialinio draudimo pensija JAV skiriasi nuo federalinių Social Security išmokų vidurkio, priklauso nuo to, ar asmuo turi pakankamai uždirbtų Social Security kreditų (paprastai 10 darbo metų), nuo pasirinkto išėjimo laiko (ankstinis arba laiku) ir nuo papildomų valstijos ar vietos programų. Lietuvoje minimali socialinio draudimo pensija yra reglamentuojama kitaip: nėra vienos fiksuotos minimalios pensijos, kaip minimalios mėnesinės algos, tačiau prie mažų pensijų taikomos priemokos, susietos su MVPD.
Pasaulinis palyginimas: pensijų dydžių ir gyvenimo trukmės sąsaja
Pensijų dydis įvairiose šalyse labai skiriasi ir priklauso nuo ekonomikos, demografijos bei socialinės apsaugos sistemos konstrukcijos. Vidutinė senatvės pensija per metus ES svyruoja nuo 3 611 eurų Bulgarijoje (301 euras per mėnesį) iki 31 385 eurų Liuksemburge (2 653 eurai per mėnesį). Įtraukus ELPA šalis, intervalas padidėja - nuo 1 648 eurų per metus Albanijoje (137 eurai per mėnesį) iki 35 959 eurų Islandijoje (2 997 eurai per mėnesį).
Vidutinė senatvės pensija per metus vienam gavėjui Norvegijoje ir Danijoje taip pat viršijo 30 tūkst. eurų. Už ES vidurkį ji taip pat buvo gerokai didesnė Švedijoje (22 436 eurai per metus arba 1870 eurų per mėnesį) ir Suomijoje (21 085 eurai per metus arba 1757 eurai per mėnesį).
Pensijų dydis Europoje gali skirtis net 10 kartų. Pavyzdžiui, Bulgarijoje senjorai vidutiniškai gauna 226 eurų išmokas, o Islandijoje vidutinė mėnesinė pensija siekia apie 2762 eurus. Skaičiuojant nominaliai, pensijų skirtumai tarp šalių atrodo labai dideli, realiai - atsižvelgiant į pragyvenimo kainas - jie gerokai mažesni. Pavyzdžiui, ES didžiausios ir mažiausios vidutinės pensijos skirtumas nominaliai siekia net 8,8 karto, tačiau vertinant perkamosios galios standartais, skirtumas sumažėja iki 3,5 karto.
Pensijų pokyčiai ir adekvatumo iššūkiai
Remiantis Europos Komisijos (EK) ir Socialinės apsaugos komiteto parengta 2024 m. pensijų adekvatumo ataskaita, nors ES šalys stengiasi užtikrinti tinkamas pensijas, ateityje tai ir toliau išliks dideliu iššūkiu. Prognozuojama, kad per artimiausius 40 metų pensijos, palyginus su buvusiomis pajamomis dirbant, mažės. Jau dabar daugeliui senjorų pensija yra gerokai mažesnė nei jų ankstesnis atlyginimas, todėl tampa sunku išlaikyti tokį pat gyvenimo lygį.
Nuo 2019 metų vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių patenka į skurdo ar socialinės atskirties riziką. 2022 m. tokių žmonių ES buvo daugiau nei 18 mln. - tai daugiau nei kas penktas 65 metų ir vyresnis gyventojas. ES moterys gauna vidutiniškai 26,1 proc. mažesnes pensijas nei vyrai, o 5,3 proc. moterų negauna jokios pensijos. Šių skirtumų priežastis - darbo užmokesčio skirtumai tarp lyčių, trumpesnė arba nutrūkusi karjera ir dažnesnis moterų darbas ne visą darbo dieną.
Praktiniai patarimai norint užsitikrinti pakankamą pensiją
- Kaupti stažą ir mokėti įmokas: kad teisę į pilną pensiją turėtumėte, svarbu kaupti būtinąjį stažą; Lietuvoje tai reiškia 34,5-35 metų būtinojo stažo reikalavimą artimiausiais metais.
- Apsvarstyti pensijos atidėjimą: atidėjus pensiją už vienerius metus jos dydis pakyla 8 procentais; atidėti galima daugiausiai 5 metams.
- Patikrinti tarptautinius socialinio draudimo susitarimus: jei dirbote užsienyje - svarbu žinoti, ar taikomos susitarimų nuostatos (ES/EEA, Kanada, Ukraina, Moldova, Baltarusija ir kt.).
- Kreiptis į „Sodrą“ laiku: dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau.
Santrauka (veiksmams)
Minimali socialinio draudimo pensija JAV skiriasi nuo Lietuvos tvarkos, tačiau esminis principas - teisė į pensiją priklauso nuo įmokų, stažo ir nustatyto amžiaus - yra bendras. Lietuvoje nėra griežtai nustatytos „minimalios pensijos“ analogiškai minimaliam atlyginimui, bet yra priemokos ir socialinės apsaugos mechanizmai, leidžiantys apsaugoti pačius pažeidžiamiausius pensininkus.