Susirgęs žmogus tampa ne tik medikų pacientu, bet ir „Sodros“ klientu. Norėdamas gauti ligos pašalpą, „Sodros“ pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriui jis turi pristatyti reikiamus dokumentus. Ypač tai aktualu susirgusiems pirmą kartą, nes retas kuris tiksliai žino, kokie reikalingi dokumentai. Atsakome į dažniausiai „Sodros“ specialistams pateikiamus klausimus. Nedarbingumo pažymėjimas, arba „biuletenis“, yra svarbi socialinės apsaugos dalis, leidžianti darbuotojui gauti finansinę paramą ligos ar kitų nurodytų atvejų metu.
Ką reikia žinoti apie nedarbingumo pažymėjimą
Nedarbingumo pažymėjimą išduoda gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir nustatęs laikinojo nedarbingumo faktą. Efektyviai Lietuvoje veikia Elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS): visi nedarbingumo pažymėjimai yra išduodami tik elektronine forma. Tai reiškia, kad popierinio „biuletenio“ gauti nebereikia. Gydytojas įveda duomenis į ESPBI IS, o informacija automatiškai perduodama „Sodrai“. Darbdavys gaus informaciją per „Sodros“ EDAS sistemą.
Pagrindinės sąvokos ir jų kontekstas
- Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tik apdraustiesiems valstybiniu socialiniu draudimu asmenims.
- Elektroninis pažymėjimas reiškia, kad niekam nebėra reikalo nešiotis popierinį dokumentą.
- Formos pvz., NP-SD pranešimas - būtinas darbdaviui, kai nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei 2 dienas, kad „Sodra“ galėtų apskaičiuoti ligos išmoką.
Kokie dokumentai ir kaip juos pateikti
Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti ligos pašalpą?
- Prašymo-prašymo forma - ją galima gauti „Sodroje“ arba atsinešti užpildytą formą. Yra kompiuteriu pildomos prašymo formos. Kompiuteriu pildomos formos galima rasti „Sodros“ interneto svetainėje - www.sodra.lt.
- Darbdaviui pateikto prašymo dėl NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo) patvirtinta kopija (tik tuo atveju, kai ligos pašalpa išmokama už visą kalendorinį mėnesį iš socialinio draudimo lėšų, arba atleidžiant darbuotoją iš darbo).
Tiksliau: tuo atveju, kai darbdavys moka pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, o „Sodra“ turi visus duomenis, prašymo teikti nereikia. Tačiau kai reikia papildomų duomenų (pvz., keičiasi asmeniniai duomenys, banko sąskaita), gali būti reikalinga pateikti prašymą per EGAS arba tiesioginę „Sodros“ įstaigą.
Laiko terminai ir išmokos
Kiek laiko mokama ligos pašalpa?
Ligos pašalpa iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos. Pirmosios dvi dienos yra apmokamos darbdavio lėšomis. Ligos pašalpa mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas. Jei asmuo gauna invalidumo pensiją ir tapęs laikinai nedarbingas, ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Koks yra ligos pašalpos dydis?
Už pirmąsias dvi kalendorines dienas, kurias apmoka darbdavys, ligos pašalpa negali būti mažesnė kaip 80 proc. ir didesnė nei 100 proc. gavėjo vidutinio uždarbio. Nuo trečiosios kalendorinės dienos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Pašalpos dydis priklauso nuo vidutinio draudžiamųjų pajamų ir nustatytų ribų (minimumo ir maksimumo).
Kada ir per kiek laiko turi būti išmokama pašalpa?
Sprendimą dėl ligos pašalpos skyrimo „Sodros“ teritorinis skyrius turi priimti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Nusprendus pašalpą skirti, ji turi būti išmokėta per 5 darbo dienas.
Specialūs atvejai: slauga, darbo pobūdžio niuansai
Specialūs atvejai: vaikų ir kitų šeimos narių slauga. Vaiko slauga arba kito sergančio šeimos nario slauga gali būti apmokama nuo pirmos slaugos dienos. Išmokos dydis - 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio. Skirti ir mokėti galima trumpiau laikotarpiu arba iki 14-120 kalendorinių dienų priklausomai nuo situacijos.
Darbdavio pareigos darbuotojui susirgus apima šiuos veiksmus: teisingai žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, sumokėti už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, ir NP-SD pranešimą „Sodrai“ pateikti ne vėliau kaip pirmąją dieną po dviejų darbdavio apmokamų dienų pabaigos, tačiau ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.
Kokių klaidų reikia vengti
- Netrumpinant laikotarpio įsipareigojimų laikymosi gydymo režimo - „Sodra“ tikrina, ar laikomasi gydytojo nurodymų; pažeidus gali būti nutrauktos išmokos.
- Pranešimų vėlavimai dėl NP-SD - svarbu, kad darbdavys per EDAS pateiktų pranešimą laiku, o „Sodra“ gautų visą informaciją.
- Neteisingi duomenys - patikrinkite EGAS paskyroje stažą ir banko sąskaitą, įsitikinkite, kad informacija yra teisinga.
Dažniausios problemos ir patarimai: vėluojanti išmoka dažnai kyla dėl neteisingo NP-SD pranešimo ar netikslų duomenų Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Taip pat svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir neperžengti ribų dėl leidžiamų ligos išmokų dienų skaičiaus.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Kokios yra pareigos ir teises
Darbuotojui svarbu laiku informuoti darbdavį apie nedarbingumą ir laikytis gydytojo nurodymų. Darbdaviui svarbu teisingai žymėti laiką, sumokėti pirmąsias dvi dienas ir laiku pateikti NP-SD pranešimą „Sodrai“.
Geriausios praktikos gairės darbuotojams
- Informuokite darbdavį apie nedarbingumą pirmąją nedarbingumo dieną.
- Patikrinkite savo EGAS paskyrą dėl stažo, banko sąskaitos ir gaunamų pranešimų.
- Jei nedarbingumas tęsiasi daugiau nei dvi dienas, įsitikinkite, kad NP-SD pranešimas buvo pateiktas „Sodrai“.
- Laikykitės gydytojo nurodymų ir informuokite darbdavį apie bet kokius pokyčius.
Apžvalga: kas įtraukiama į duomenų komplektą
Į „Sodros“ duomenų rinkinį įtraukiami: nedarbingumo pažymėjimo duomenys, NP-SD pranešimas, darbdavio informacija, vidutinis darbo užmokestis, įmokų istorija ir kt. Tai užtikrina teisingą pašalpos skyrimą ir išmokėjimą.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
tags: #kokia #forma #pildoma #del #darbuotojo #nedarbingumo