Pasak I. Skuodienės, ši apklausa rodo, kad mes, kaip visuomenė, augame, tvirtėjame ir ieškome galimybių pasirūpinti vaikais, kuriems reikia mūsų apkabinimo ir šilto žodžio. „Globa dažnai prasideda nuo žvilgsnio, kuris toliau kuria ryšį ir bendrą ateitį šeimoje. Tikiuosi, kad vis daugiau žmonių ryšis atverti savo širdį ir namų duris be tėvų globos likusiam vaikui“, - sako I. Skuodienė. Artėjant didžiausioms metų šventėms, globos centrus visoje Lietuvoje vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba grįžta su visuomenės dėmesio sulaukusia socialine kampanija „Mano akims reikia tavo akių“, kurios metu globėjai dalinsis savo patirtimi ir paneigs vis dar egzistuojančius stereotipus.
Naujausiais duomenimis, globos institucijoje (šeiminiuose namuose) gyvena apie 1000 vaikų, kurie neteko tėvų globos. Spalio-Spaudos laikotarpiu teikiami duomenys rodo, kad šalyje išlieka daugiau nei 6 tūkst. įvairaus amžiaus globojamų vaikų. Dėka siekį globoti išreiškusių žmonių, daugiau nei pusė - 4,6 tūkst. - tėvų globos netekusių vaikų šiandien yra globojami globėjų ar įtėvių namuose.
Stiprų visuomenės palaikymą globėjams ir tėvų globos netekusiems vaikams rodo naujausios apklausos duomenys: „globa vertinama labai teigiamai arba teigiamai“ 75 proc. iš 3000 apklaustųjų. Rugilė Ladauskienė, „Vaikai yra vaikai“ vadovė, teigia, kad žmonės pradeda suprasti, jog tapti globėju yra įveikiamas iššūkis: „Pasitikima specialistais, žmonės žino, kad neliks vieni ir sulauks reikiamos pagalbos.“
Norintiems globoti ar užduoti klausimus kviečiami į susitikimus: lapkričio 29 d. Vilniaus Rotušėje vyksiančią Kalėdų mugę ir gruodžio 6 d. „Akropoliuose“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kur dalyvių laukia arbata, sausainiai ir pokalbiai su „Vaikai yra vaikai“ komanda. Tokie renginiai yra dalis plataus visuomenės įtraukti į globos temą darbų plano.
Globėjai dažniausiai tampa vyresni žmonės, turintys pedagoginį išsilavinimą; Telšių rajone globėjais dažniausiai tampa penkiasdešimtmečiai ar vyresni, o iniciatyvą dažnai rodo moterys. Vis dėlto Lietuvoje galimų globėjų yra, bet jų trūksta: apie 1,5 tūkst. įvairaus amžiaus vaikų kasmet lieka globos institucijų priežiūroje. Tačiau didėja įsipareigojimas ir žmonių nusiteikimas globoti ar įsivaikinti, todėl vis daugiau šeimų pradeda keliauti šia kryptimi.
Taip pat skaitykite: Skaitymo rekomendacijos paaugliams
Emocinis ryšys su globojamais vaikais gali būti kuriamas visose situacijose. Nutylėjimai apie globos sėkmę ar nesėkmes atsiranda dėl baimių ir stereotipų apie svetingumą ir priėmimą. Pasak Rugilės Ladauskienės, svarbu įvertinti, kad vaikai yra įtraukti į aplinką ir kad ryšio kūrimui reikia laiko, kantrybės ir atjautos. Žmonės pradeda suprasti, kad būtina suteikti vaikams šilumą ir nuolatinį palaikymą, kad jie jaustųsi saugūs ir mylimi.
Apie globą ir įvaikinimą kalbama plačiau: mitai apie nuosavą būstą, dideles pajamas ir santuoką yra tik dalis mitologijos. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje pasiruošimo globai ar įvaikinimui procesas yra vienas trumpiausių ir trunka iki 6 mėnesių, tačiau žmonės neretai baiminasi, kad įtėvių ar globėjų kelias gali būti ilgas. Pasak specialistų, svarbiausia - įvertinti savo tikslus ir pasirengimą, o ne pasiduoti stereotipams. Taip pat valstybė teikia finansinę paramą: 24 mėnesių vaiko auginimo atostogos ir išmokos, o įtėviams - nemokamos globos koordinatoriaus, psichologo bei kitų paslaugų pagalba.
Knyga „Man 50. Ir aš dar gyva“ tampa pavyzdžiu, kaip asmeniniai iššūkiai ir globos patirtis virsta gilaus įsitraukimo į šeimą pasakojimu. Virginija Rimkuvienė dalijasi savo patirtimi ir sako, kad jos knyga „Jis vadina mane mama“ siūlo atvirą, kartais sunkią, bet visada nuoširdžią vaizdą apie santykius tarp globėjos ir globojamojo. Kitaip tariant, literatūra apie globą gali būti ne tik informacinė, bet ir žmogiškai įkvepianti, skatinanti domėtis ir prisidėti prie vaikų globos namų bendruomenių.
Globa dažnai ima laiką ir iššūkius, tačiau teikia galimybes sukurti realų, šiltą ryšį - kaip teigia globos ir įvaikinimo ekspertai, vaiko širdis gali prisirišti ir prie globėjų, ir prie biologinių tėvų, kai tėvai priima ir apima jų gyvenimą su empatija ir pasirengimu bendradarbiauti. Gali būti, kad kartais geriausias sprendimas - laikina ar nuolatinė globa pagal vaiko poreikius, o kartais - įvaikinimas. Svarbiausia - atvirumas, nuodugnios konsultacijos su globos centrais ir pagalba iš specialistų.
Ši kampanija ir literatūra skatina visuomenę įtraukti be tėvų globos likusius vaikus į šilumos ir dėmesio tinklą, kuris augina pasitikėjimą savimi ir ateitį. Lietuvoje pradėta ir tęsiama iniciatyva „Į vaikų globos namus - su knyga!“, kurios tikslas - ne tik materialinė parama, bet ir dėmesys, pokalbis ir skaitymo įpročiai vaikams globos įstaigose. Tarptautiniai renginiai, pasakojimai ir susitikimai su globėjais skatina sukurti palankią aplinką visiems vaikams, kurių gyvenimas susiklostys jų pačių pasirinkimais ir palaikymu.
Taip pat skaitykite: Knygos apie lošimų priklausomybę: ką verta skaityti?
| Globos forma | Savybės | Trukmė |
|---|---|---|
| Laikinoji globa | Trumpalaikė priežiūra, galimybė grįžti į šeimą | iki 1 metų |
| Nuolatinė globa | Namai ir meilė iki pilnametystės | iki pilnametystės ir ilgiau |
| Įvaikinimas | Teisiškai įteisintas ryšys su vaiku | pasirinktinai |
Norint prisidėti prie globos iniciatyvų galite kreiptis į savo gyvenamąją vietą veikiantį globos centrą per adresą www.globoscentrai.lt ir susisiekti su jų specialistais. Šalia to kviečiame skaityti kai kurias šio teksto mintis kaip įkvėpimą pradėti pokalbius apie globą su artimaisiais ir bendruomene.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti saldumynų potraukį?
tags: #knygos #apie #ivaikinima