Socialiniai sluoksniai yra esminė visuomenės struktūros dalis, lemianti individų ir grupių padėtį visuomenėje. Šiame straipsnyje nagrinėsime socialinių sluoksnių sąvoką, apibrėžimą ir teorijas, atsižvelgiant į įvairius sociologinius požiūrius. Socialinė aplinka daro itin stiprią įtaką beveik visiems mūsų sprendimams - nuo to, ką valgome pusryčiams, iki to, kaip leidžiame laisvalaikį ar formuojame savo nuomonę.
Socialinė aplinka - tai visuma žmonių, institucijų, normų ir vertybių, supančių kiekvieną individą. Ji apima šeimą, draugus, bendradarbius, mokyklą, žiniasklaidą, socialinius tinklus ir platesnę visuomenę. Socialinė aplinka nėra statiška. Ji kinta kartu su visuomenės normomis, ekonominiais pokyčiais ir kultūrinėmis tendencijomis.
Socialinė stratifikacija ir jos pagrindai
Socialinė stratifikacija - tai visuomenės socialinės hierarchijos susiklostymas pagal įvairių socialinių grupių tam tikrus požymius (valdžios, nuosavybės, socialinio įvertinimo, psichologinio pasitenkinimo laipsnį ir kita). Toks visuomenės susisluoksniavimas pagal socialinį statusą grindžiamas esama socialine atskirtimi ir visuomenės poliarizacija (skirstymu į priešingas grupes). Būtent statusiniai visuomenės narių skirtumai nulemia visuomenės socialinę stratifikaciją, „gyventojų diferenciaciją pagal hierarchiškai išsidėsčiusius sluoksnius, nes nestratifikuotos grupės ar visuomenės niekada nebuvo ir būti negali“.
Vakarų visuomenėse, kurias labiausiai paveikė kapitalizmas, pinigai tapo pagrindine siekiamybe. Prekių gausėjimas ir perkamoji galia laikoma žmogaus gyvenimo gerovės ir visuomeninės pažangos svarbiausiais rodikliais. Vartotojiška visuomenė, visuomenė, kuriai būdinga vartotojiška vertybinė orientacija (vartotojiškumas), vis didesnis materialinių gėrybių ir paslaugų vartojimas.
Vartotojiška visuomenė ir stratifikacija
Vartotojiška visuomenė ėmė sparčiai formuotis po pramoninės revoliucijos. Tam poveikio turėjo kylantis gyvenimo lygis ir socialinis mobilumas. 19 a. suklestėjęs kapitalizmas lėmė kapitalo (žaliavų, produkcijos, infrastruktūros) reikšmės padidėjimą. Mažinant gamybos sąnaudas ilgainiui susiformavo masinė gamyba, kuri leido pagaminti daug prekių už mažą kainą. Pasiūla ėmė augti labai sparčiai, o didėjantys atlyginimai didino žmonių perkamąją galią. Apsipirkimas tapo viena laisvalaikio ir bendravimo formų.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Vartotojiškos visuomenės kritikai teigia, kad žmonės perka daug jiems visai nereikalingų daiktų prisidėdami prie socialinės atskirties didinimo, gamtos niokojimo, žmonių išnaudojimo, korporacijų klestėjimo. Dažnai pabrėžiamas didesnio vartojimo neigiamas socialinis poveikis: žmonės tampa vis labiau individualistai ir konkuruoja siekdami materialinės gerovės, dažnai pamina bendruomeniškumą, dvasingumą, draugiškumą. Vartotojiškos visuomenės terminas išpopuliarėjo 20 a. 8 dešimtmetyje.
Pitirim Sorokin ir socialinio mobilumo teorija
Žymaus rusų kilmės amerikiečių sociologo P. Sorokin’o darbai išsiskiria analitiniu mąstymu, erudicija ir plačiu analizuojamų problemų spektru. Jo knygos, tame tarpe ir „Socialinis mobilumas“ (1927). Socialinis mobilumas yra natūrali ir normali visuomenės būsena. Remdamasis empirine medžiaga, P.Sorokin’as daro išvadą, kad „bet kurioje visuomenėje individų socialinis judėjimas ir jų paskirstymas vyksta ne atsitiktinai, bet turi privalomą ir griežtai įvairių institutų kontroliuojamą pobūdį“.
Socialinio mobilumo tipai
- Horizontalus mobilumas: individo perėjimas iš vienos socialinės grupės į kitą tame pačiame visuomenės stratifikacijos lygyje (pvz., darbo vietos pakeitimas), arba socialinių vertybių perėjimas tos pačios socialinės stratos ribose (pvz., pakeitęs įsitikinimus (vertybinius prioritetus) arba manydamas, turėsiąs geresnes vertikalaus mobilumo galimybes, individas pereina iš vienos partijos į kitą).
- Vertikalus mobilumas: tai individo judėjimas iš vieno sluoksnio į kitą (pvz.: tėvas darbininkas, o vaikas - baigęs mokslus, užima vadovaujančias pareigas). Priklausomai nuo judėjimo krypties, galima išskirti du judėjimo tipus: socialinį kilimą arba socialinį smukimą.
Socialinio mobilumo kanalai ir „filtrai“
P.Sorokin’as teigia, kad stratifikuotose visuomenėse pagrindine kliūtimi socialiniam mobilumui vykti yra specifiniai „filtrai“, kurių pagalba vieniems individams suteikiama galimybė „persikelti aukštyn“, o kitų judėjimą stabdo. Šie „filtrai“ sudaro individų socialinio testavimo, atrankos ir paskirstymo visuomenės stratose mechanizmą. „Filtrai“ (mokykla, kariuomenė, bažnyčia, profesinės, ekonominės, politinės organizacijos) dažniausia sutampa su pagrindiniais vertikalaus mobilumo kanalais.
Socialinė aplinka kaip struktūros komponentas
Šeima - pirmoji ir dažniausiai stipriausia socialinė grupė, kuriai priklausome nuo gimimo. Ji daro tiesioginę įtaką mūsų vertybėms, bendravimo įgūdžiams ir sprendimų priėmimui. Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai išaugo skaitmeninės socialinės aplinkos reikšmė. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Potemės: šeima, giminės, draugai, bendruomenės nariai, santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, bendra veikla ir pan. Kitas kaip svetimas.
Taip pat skaitykite: Visuomenės sveikatos problema – smurtas
Normos, vertybės ir elgsenos motyvai
Kas paskatina einant gatve duoti prašančiam išmaldą? […] Ar išmaldos davimas yra užuojauta, įsijautimas į Kito situaciją, ar noras pačiam sau atrodyti geram? Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Socialinės politikos ir darnaus vystymosi dimensija
Socialine ekonomine plėtra yra siekiama kartu skatinti ekonominį augimą ir gerinti visuomenės gyvenimo kokybę. Pasaulis be skurdo ir bado - tikslas, kad visi žmonės turėtų galimybę tenkinti savo pagrindinius poreikius: maisto, vandens, būsto, švietimo, sveikatos priežiūros. Skurdo ir bado mažinimas apima įvairius veiksmus ir programas, pavyzdžiui, maisto saugumo užtikrinimą, švietimo ir sveikatos prieinamumo gerinimą, darbo vietų kūrimą, socialinių pašalpų teikimą ir kt. Ši veikla apima tiek skurdo ir bado mažinimą besivystančiose šalyse, tiek socialines programas ir paramą pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir skurdžioms šeimoms turtingesnėse šalyse.
F2.3. Įvardija darnaus vystymosi priemones, užtikrinančias žmonių gerovę dabar ir ateityje. F2.3. Apibūdina darnaus vystymosi priemones, užtikrinančias žmonių gerovę dabar ir ateityje. F2.3. Įvardija darnaus vystymosi priemones, užtikrinančias žmonių gerovę dabar ir ateityje.
Atsakingas vartojimas ir bendruomeniškumas
Atsakingas vartojimas. Savanorystė. Gailestingumo tarnystė. Ar gailestingumo darbams pakviesti tik šventieji? (Gailestingumo darbai artimui, pasirinktinai: Šv. Motina Teresė, Šv. Vincentas Paulietis). Ar krikščionis visada turi padėti? (Bažnyčios tarnavimo misija, diakonija, artimo meilė).
Bažnyčios universalumas ir visuotinumas. [...] Ar Bažnyčiai rūpi pasaulio reikalai? (Bažnyčios universalumas ir visuotinumas, rūpestis žmogumi ir jam aktualiais klausimais, Bažnyčios balsas kritinėse istorijos situacijose, socialiniuose iššūkiuose: lygybė, bedarbystė, vyrų ir moterų teisės, skurdas, mokslo prieinamumas ir t. t.). Pagrindiniai socialinio Bažnyčios mokymo principai.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų profesijos prestižas
Institucijos, viešoji erdvė ir suinteresuota visuomenė
Suinteresuota visuomenė - visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti. Prioritetinės plėtros teritorijos - savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuotos ir (ar) urbanizuojamos teritorijos (jų dalys), kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą. Teritorijos naudojimo tipas - teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis.
Urbanizuojamos teritorijos - savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Kvartalas - gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai - žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.
Švietimas ir komunikacija socialinėje struktūroje
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Viešasis kalbėjimas.
Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.).
Kultūra ir identitetas: menai bei socialinės temos
A3. Pagrįstai, nuosekliai įvertina meno kūrinio sprendimą, jo komponentus, idėjos ir raiškos harmoniją, apibūdina ir paaiškina meno epochų ir jos ryškiausių kūrinių bei artefaktų susiformavimo priežastis. Postmodernizmas. Pristatomas, analizuojamas ir komentuojamas postmodernizmo daugiastilistiškumas, ribų tarp meno ir populiariosios kultūros nykimas, pesimizmo, ciniškumo ir būties kvestionavimo priežastys.
B3.3. Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. C1.3. Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. [...]. Nagrinėja aktualių socialinių ir pilietinių temų (pvz., protesto, lygių teisių, diskriminacijos, propagandos, ekologijos ar kt.) bei menų sintezės (pvz., šokis ir architektūra, šokis ir ekrano menas) raišką šokio mene.
Socialinės struktūros, sveikatos ir ekologijos sąsajos
Ekologinės problemos. Įvardijamos žmogaus poveikio aplinkai problemos: [...] dirvožemio tarša; tyrinėjant mokomasi susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nurodyti jų priežastis, poveikį organizmams ir sprendimo būdus. Aplinkosauga. Ekosistema. [...] Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, ribojančius žmonių populiacijos augimą.
Mityba ir virškinimas. [...] Mokomasi apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo. Biotechnologijos. Mokomasi apibūdinti biotechnologijų kaip biologinių sistemų (virusų, ląstelių, jų dalių) pritaikymą kurti įvairius žmogui aktualius žemės ūkio (augalai ir gyvūnai), medicinos (vakcinos, insulinas) produktus.
Lentelė: pagrindiniai socialinės struktūros komponentai ir sąveikos
| Komponentas | Apibrėžimas / funkcija | Sąryšiai |
|---|---|---|
| Socialinė stratifikacija | Visuomenės socialinės hierarchijos susiklostymas pagal įvairių socialinių grupių požymius | Poliarizacija, atskirtis, statuso skirtumai |
| Socialinis mobilumas | Socialinis judėjimas tarp sluoksnių (horizontalus, vertikalus) | „Filtrai“ ir kanalai: mokykla, kariuomenė, bažnyčia, organizacijos |
| Socialinė aplinka | Žmonių, institucijų, normų ir vertybių visuma | Šeima, draugai, mokykla, žiniasklaida, skaitmena |
| Vartotojiška visuomenė | Vartojimo orientacija, masinė gamyba, perkamoji galia | Individualizmas, atskirtis, ekologinės pasekmės |
| Viešoji politika | Darnaus vystymosi priemonės, socialinės programos | Skurdo mažinimas, paslaugų prieinamumas |
Pavyzdinė Sorokino mobilumo schema
Sorokin model of social mobility
Socialinio Mobilumo Tipai Horizontalus mobilumas: individo perėjimas iš vienos socialinės grupės į kitą tame pačiame visuomenės stratifikacijos lygyje (pvz., darbo vietos pakeitimas), arba socialinių vertybių perėjimas tos pačios socialinės stratos ribose (pvz., pakeitęs įsitikinimus (vertybinius prioritetus) arba manydamas, turėsiąs geresnes vertikalaus mobilumo galimybes, individas pereina iš vienos partijos į kitą). Vertikalus mobilumas: tai individo judėjimas iš vieno sluoksnio į kitą (pvz.: tėvas darbininkas, o vaikas - baigęs mokslus, užima vadovaujančias pareigas). Priklausomai nuo judėjimo krypties, galima išskirti du judėjimo tipus: socialinį kilimą arba socialinį smukimą.
Trumpi pavyzdžiai ir klausimai apmąstymui
- Ar išmaldos davimas yra užuojauta, įsijautimas į Kito situaciją, ar noras pačiam sau atrodyti geram?
- Ar Bažnyčiai rūpi pasaulio reikalai? (lygybė, bedarbystė, vyrų ir moterų teisės, skurdas, mokslo prieinamumas ir t. t.)
- Ar gailestingumo darbams pakviesti tik šventieji?
- Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės.
Vakarų visuomenėse, kurias labiausiai paveikė kapitalizmas, pinigai tapo pagrindine siekiamybe. Pasiūla ėmė augti labai sparčiai, o didėjantys atlyginimai didino žmonių perkamąją galią. Socialinė aplinka nėra statiška. Ji kinta kartu su visuomenės normomis, ekonominiais pokyčiais ir kultūrinėmis tendencijomis.
Susijusios sąvokos ir terminai
Specialusis teritorijų planavimas - teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai - teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės. Suinteresuota visuomenė - visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti.
Teritorijos naudojimo tipas - teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Kompaktiškai užstatyta teritorija - didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų.
Vartotojiška visuomenė, visuomenė, kuriai būdinga vartotojiška vertybinė orientacija (vartotojiškumas), vis didesnis materialinių gėrybių ir paslaugų vartojimas. Vartotojiškos visuomenės kritikai teigia, kad žmonės perka daug jiems visai nereikalingų daiktų prisidėdami prie socialinės atskirties didinimo, gamtos niokojimo, žmonių išnaudojimo, korporacijų klestėjimo.
Vakarų visuomenėse, kurias labiausiai paveikė kapitalizmas, pinigai tapo pagrindine siekiamybe. Pavyzdžiui, 20 a. pabaigos tyrimai parodė, kad dauguma studentų rinkosi tam tikras specialybes dėl galimybės užsidirbti daugiau pinigų, o ne norėdami tapti tos srities specialistais ir padėti bendruomenei.
tags: #visuomenes #socialine #struktura