Kaupimo antrojoje pakopoje pensijai tema Lietuvoje visada buvo jautri - kupina nepasitikėjimo, nusivylimo ir prieštaringų vertinimų. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje iš esmės keičiasi antrosios pensijų pakopos kaupimo tvarka - dalyvavimas tampa neprivalomas, o sukauptas lėšas galima išsiimti. Ką daryti su savo pinigais - likti antrojoje pakopoje, perkelti juos į trečiąją ar pasinaudoti iš karto?
Dilema dėl II pakopos pensijų fondų kyla todėl, kad pasirinkimas nėra vien tik matematinis - „likti ar pasitraukti“ turi ir finansinių, ir emocinių, ir net ideologinių niuansų. Iš esmės klausimas tampa ne tik apie skaičius, bet ir apie pasitikėjimą sistema bei savo finansiniais gebėjimais.
Viena pusė argumentuoja, kad likti apsimoka dėl ilgalaikės grąžos, kaupimo drausmės ir valstybės paskatinimo. Kita pusė sako, jog sistema brangi, priklausoma nuo politinių sprendimų, o pinigus geriau valdyti pačiam.
II Pensijų Pakopa | Ar Verta Likti Po 2026 Reformos?
Antroji Pensijų Pakopa: Ar Verta Likti?
Ekonomisto doc. A. Bartkaus teigimu, atotrūkis tarp pažadų ir realybės tapo viena pagrindinių nepasitenkinimo priežasčių. „Per dvidešimt metų ši sistema taip ir neatitiko pažadų, kuriuos žmonės išgirdo jos kūrimo pradžioje.
„Antroji pakopa Lietuvoje startavo 2004 m., tačiau jos logika tada buvo visiškai kitokia nei dabar - į fondus buvo nukreipiama dalis „Sodros“ įmokų, o ne asmeninės pajamos. Tai kūrė iliuziją, kad papildomas kaupimas nieko nekainuoja.
Taip pat skaitykite: Lietuvos skaitymo skatinimo iniciatyvos
Tačiau jis pabrėžia, kad dabartinė antrosios pakopos sistema iš esmės skiriasi nuo ankstesnės. Nuo 2019 m. žmogus perveda 3 proc. savo pajamų, o valstybė prideda paskatą - 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tai ypač reikšminga mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
„Tie, kurie gauna mažiau nei vidutinį darbo užmokestį, yra tie, kurie senatvėje turės silpniausias vartojimo galimybes“, - sako doc. A. Bartkus. Pasak ekonomisto, sprendžiant dėl dalyvavimo antrojoje pakopoje, būtina atsiriboti nuo trumpalaikių emocijų ir žiūrėti į ilgąją perspektyvą. Jis akcentuoja, kad kaupimo pensijai sistema nėra tik individualus finansinis pasirinkimas - tai priemonė, padedanti amortizuoti visuomenės senėjimo padarinius.
Todėl antrosios pakopos klausimas yra ne tik apie šiandienos sprendimus ar galimybę atsiimti sukauptas lėšas, bet ir apie tai, ar gebame mąstyti strategiškai.
Diskusijose apie antrąją pensijų pakopą dažnai kartojamas argumentas, kad fondų grąža esą per maža. Ekonomistas doc. A. Bartkus nesiginčija ir sako, kad kai kuriais laikotarpiais ji iš tiesų buvo prastesnė nei „Sodros“ rezultatai.
Tačiau net ir remiantis atsargiomis prielaidomis, kaupimo nauda, pasak VU eksperto, tampa akivaizdi išanalizavus konkrečius atvejus. Minimalios algos gavėjo atveju skirtumas - ypač ryškus.
Taip pat skaitykite: Knyga apie vidaus ligas ir slaugą
„Jeigu jis nedalyvauja kaupime, jo pakeitimo norma būtų apie 67 procentus, o jeigu dalyvautų - apie 88 procentus buvusio darbo užmokesčio“, - skaičiuoja ekspertas. Toks efektas, pasak jo, atsiranda dėl valstybės paskatos, kuri skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio, o ne nuo realių žmogaus pajamų. Net jei fondų grąža būtų mažesnė nei darbo užmokesčio fondo augimas, rezultatas vis tiek išliktų teigiamas.
„Galbūt tai būtų ne 88 procentai, bet vis tiek daugiau nei 66 procentai“, - sako doc. A. Vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus situacija - panaši. Nedalyvaujant kaupime, senatvės pajamos sudarytų apie 47 procentus buvusio atlyginimo - tai, pasak ekonomisto, ir atitinka dabartinę Lietuvos realybę. „Jeigu jis dalyvauja kaupime, jo pakeitimo norma siekia apie 65 procentus.
VU ekspertas pabrėžia, kad dabartinė sistema nekenkia ir pačiai „Sodrai“, nes kaupimas nebėra finansuojamas jos sąskaita, kaip buvo iki 2013 metų. Taigi, grįžtant prie esminio klausimo - ką iš tiesų duoda antroji pakopa? Pašnekovo teigimu, ji atlieka paprastą, bet strategiškai svarbią funkciją: dalį šiandienos išteklių ji perkelia į ateitį. Tai - mechanizmas, leidžiantis šiandien, kai ekonominė situacija dar palanki, kaupti rezervus ateičiai ir mažinti riziką, kad senatvėje visuomenė susidurs su masiniu nepritekliumi.
Skaičiuojama, kad nemaža dalis žmonių greičiausiai iš pensijų kaupimo fondo pasitrauks. Viešojoje erdvėje dominuoja dvi tokių žmonių grupės, tai yra tie, kuriems pinigų reikia „čia ir dabar“, ir tie, kurie uždirba labai daug bei turi kitų investavimo būdų.
„Man, kaip ekonomistui, trūksta vieno pagrindinio vertinimo kriterijaus - naudingumo“, - sako jis ir priduria, kad klausimas, ar žmogui verta likti antrojoje pakopoje, turi būti vertinamas būtent per šią prizmę. Turėtume klausti: kada pasitraukimas iš kaupimo individui yra naudingas?
Taip pat skaitykite: Knygos apžvalga apie regos negalią
Ekonomistas pabrėžia, kad pasitraukimas iš kaupimo senatvei fondų gali būti pateisinamas tik labai išimtiniais atvejais, kai asmuo įsigyja tokią prekę, kurios dabar teikiama nauda viršys tą naudą, kurią jis gautų senatvėje iš didesnės pensijos. Tačiau tokių prekių yra labai mažai, pavyzdžiui, vėžinė terapija.
„Jeigu žmogus, susidūręs su onkologine diagnoze ir negavęs savalaikio gydymo valstybinėje sistemoje, panaudotų antrosios pakopos lėšas privačiam gydymui ir tai išgelbėtų jo gyvybę, sprendimas būtų racionalus. Tokiu atveju, būdamas šešiasdešimt aštuonerių, jis pasakytų: kas, kad mano pensija šiek tiek mažesnė, bet aš esu čia.
„Dabar man labai didelę naudą suteiks tam tikros prekės vartojimas, todėl aš antrosios pakopos pinigus išleisiu jai“, - taip doc. A. Bartkus apibūdina tipinį mąstymo modelį. Tačiau, jo teigimu, kai ateina senatvė, situacija apsiverčia.
„Kai jūs išeisite į pensiją, būsite netgi pamiršę tą prekę, kurią kadaise nusipirkote. Net ir sprendimas už atsiimtus pinigus įsigyti būstą būtų neracionalus. Nes čia, pasak doc. A. Bartkaus, slypi dar ir kita rimta makroekonominė problema. „Kai mes leidžiame taip žongliruoti antrosios pakopos pinigais, tai trukdo nekilnojamojo turto kainoms kristi arba bent jau neleidžia joms kilti lėčiau“, - aiškina jis.
Trečioji Pensijų Pakopa ir Anuitetai
Kol vieni žmonės svarsto apie pasitraukimą iš antrosios pakopos, kiti galvoja lėšas iš jos perkelti į trečiąją pakopą. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad tokia logika susiduria su rizika: anuitetas - tai tarsi draudimas nuo ilgaamžiškumo rizikos. Vienintelis anuiteto trūkumas - jis nėra indeksuojamas, tad laikui bėgant išmokų perkamoji galia mažėja.
Ekonomistas siūlo sprendimą: „Galima panaudoti, pavyzdžiui, trečdalį sukauptų lėšų pradiniam anuitetui, o likusius du trečdalius investuoti ir naudoti lanksčiai pagal poreikį. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių iš viso pasitraukę iš pensijų fondų, planuoja laikyti pinigus banke ar investuoti į saugesnes priemones, nes nėra užtikrinti, kaip pensijų sistema keisis ateityje, nepasitiki ja.
„Tačiau kol egzistuoja kaupimo senatvei sistema ir gaunama pusantro procento paskata iš valstybės biudžeto, racionalu tuo pasinaudoti“, - sako doc. A. Jis pabrėžia, kad investavimas reikalauja specifinių įgūdžių, todėl daugeliui geriau pasitikėti profesionaliais fondais: „Valdžios uždavinys - sukurti tinkamą sistemos dizainą, kad žmonės galėtų racionaliai spręsti savo finansinę ateitį“.
Europos Komisijos Iniciatyvos
Europos Komisija, rengianti pensijų baltąją knygą, pažadėjo atsižvelgti į Lietuvos privačių pensijų fondų valdytojų pateiktus pasiūlymus, skirtus užkirsti kelią dalies valstybių politikų siekiams griauti privačias pensijų kaupimo sistemas.
„Kaip žinote, pensijų sistemų modeliai didžiąja dalimi yra valstybinės kompetencijos klausimas ir Europos Sąjungos galimybės kištis į šią sritį yra ribotos. Europos Komisija (EK), šią vasarą išleidusi pensijų žaliąją knygą, siekė plačiai konsultuotis, kaip ES lygmeniu būtų galima paremti valstybes nares užtikrinant adekvačias, tvarias ir saugias pensijas piliečiams.
Lietuvos privačių pensijų fondų valdytojų gruodį Europos komisijai nusiųstame laiške buvo siūloma įvesti bendras ES šalims narėms nuostatas, kurios reglamentuotų nacionalinių pensijų sistemų veiklos sąlygas ir užtikrintų pensijų sistemų tvarumą bei dalyvių teisėtų lūkesčių įgyvendinimą. Taip pat valdytojai siūlė Europos Komisijai numatyti visoms šalims narėms reglamentavimo modelį, užtikrinantį, kad esminės pensijų kaupimo sąlygos nesikeistų arba nesikeistų staiga.
Pavyzdžiui, gyventojų įmokų į privačius pensijų fondus dydis neturėtų būti staiga mažinamas vien todėl, kas valstybinė socialinė sistema turi skolų, kaip tai buvo padaryta Lietuvoje 2009 sausio 1 d. ir 2009 m. liepos 1d., ir šis sumažinimas galioja neapibrėžtą laikotarpį - dėl to Lietuvos pensijų fondų dalyviai neteko jau daugiau nei 1 mlrd.
„Be abejonės, EK labai atidžiai ir su susirūpinimu seka pokyčius valstybės finansuojamose pensijų schemose dalyje valstybių narių. Mūsų tęsiamo darbo kontekste, po konsultacijų ties žaliąja knyga ir rengiant baltąją knygą, mes svarstysime visus pasiūlymus, tokius, kokių pateikėte ir jūs“, - teigia R. Žaliąja knyga pavadintas 2010 m. liepos 12 d. EK priimtas svarbus visoms Europos Sąjungos narėms valstybėms dokumentas „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“ - jis buvo skirtas išsamioms konsultacijoms, kuriomis bus siekiama nustatyti didžiausias pensijų sistemų problemas Europos Sąjungos valstybėse, ir būdus, kaip ES galėtų paremti valstybių narių pastangas sukurti adekvačias ir tvarias pensijų sistemas.
Be minėtų pasiūlymų, Lietuvos pensijų fondų valdytojai EK siųstame laiške siūlė aiškiai apibrėžti, kokia pensija yra adekvati - adekvačios pensijos lygis galėtų būti išreiškiamas kaip santykis nuo vidutinio šalies atlyginimo lygmens, kaip minimalaus pragyvenimo lygmens daugiklis ar kitais rodikliais. Nubrėžus adekvačios pensijos lygmenį ES valstybės narės būtų suinteresuotos užsibrėžtą tikslą pasiekti, tuomet didesnį spaudimą spręsti problemas Vyriausybėms keltų ir visuomenė.
Pensijų fondai buvo sukurti tam, kad pirmosios pakopos einamojo finansavimo sistema galėtų sėkmingai susidoroti su nuolat senėjančios visuomenės padariniais, o dabartinė dirbančiųjų karta sukauptų bent dalį pensijos patys. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad per didelė priklausomybė nuo valstybinės pensijos veda prie didžiulių biudžetų deficitų - valstybinės socialinio draudimo sistemos, prastėjant demografinei padėčiai, nepajėgios iš surenkamų lėšų įvykdyti įsipareigojimų pensininkams.
Žaliojoje knygoje akcentuojama, kad pensijų sistemoms skiriama vienos didžiausių viešųjų finansų dalių, todėl būtina apie jų tvarumą kalbėti turint omeny ir visų viešųjų finansų tvarumo užtikrinimą. Pagrindinis visų valstybių narių pensijų sistemų uždavinys - demografinis spaudimas, kuomet jau nuo 2012 metų ims sparčiai mažėti darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Tuo tarpu pensinio amžiaus sulaukę asmenys gyvens vis ilgiau, tai savo ruožtu lems vis didėjančias išlaidas pensijoms, tenkančias vis mažesnei darbingo amžiaus asmenų daliai.
- stengiamasi pašalinti vyrų ir moterų pensijų dydžių skirtumus, pavyzdžiui, pripažįstant moterims, su vaikų priežiūra susijusius laikotarpius, kaip įmokinius, skiriant pensiją. Kitas svarbus iššūkis pensijų sistemoms - ekonominės ir finansinės krizės įtaka. Ji dar labiau išryškino visuomenės senėjimo keliamas problemas. Žaliojoje knygoje pažymima, jog būtina kuo skubiau imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamas valstybės finansų tvarumas, daugiau dėmesio skiriama išėjimo į pensiją amžiaus vėlinimui, tolygesniam išmokų skaičiavimui atsižvelgiant į įmokas bei pensijų kaupimo sistemų reglamentavimui. Žaliojoje knygoje iškelti pagrindiniai pensijų politikos modernizavimo prioritetai.
Pagrindinės temos pradedantiesiems investuotojams:
- Kodėl verta investuoti?
- Priimtinos rizikos nusistatymas.
- Investicijų planavimas.
- Investicinio portfelio išskaidymas.
- Ką reikia žinoti einant investuoti.
- Ką turi žinoti investuotojas pagal MiFiDą.
- Kas yra investiciniai fondai.
- Investicinių fondų klasės, specifika.
- Pensijų sistema Lietuvoje.
- Sodra.
- II pakopos pensijų fondai.
- III pakopos pensijų fondai.
- Anuitetai.
- Pensijų fondų ir valdytojų keitimas.
- Investicinis gyvybės draudimas - jo tikslas, mokestinės lengvatos.
- Investicinio gyvybės draudimo krypčių keitimas.
- Kaip skaityti fondų duomenis: Fondo mokesčiai. Valiutų rizika. Šarpo rodiklis. Standartinis nuokrypis.