Klausa - vienas pagrindinių mūsų pojūčių, kurių dėka pažįstame pasaulį. Klausa suteikia mums galimybę girdėti, pilnavertiškai bendrauti, reaguoti į mus supantį pasaulį. Tačiau, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net kas dešimtas žmogus turi tam tikro laipsnio klausos sutrikimą. Ši problema ypač aktuali vyresniame amžiuje - ji vargina kas trečią 65 metų ir kas antrą 75 metų sulaukusį žmogų.
Vienas iš nemalonių senatvinių sutrikimų - senatvinis kurtumas. Tai dažniausias vyresnio amžiaus žmonių klausos sutrikimas - beveik trečdalio 65-74 metų amžiaus žmonių ir net pusės vyresnių nei 85 m. Esant šiam sutrikimui, žmogus girdi kalbą, tačiau neišskiria atskirų žodžių. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad negydomas klausos sutrikimas gali stiprėti, taip pat atsirasti komplikacijų. Tokie žmonės gali pradėti skųstis depresija, vengti žmonių draugijų, bijodami pasijusti nejaukiai, nesuprasdami visų pašnekesių, taip pat - tapti įtarūs, manydami, kad šeimos nariai ar draugai tyčia kalba neaiškiai.
Pasak gydytojos otorinolaringologės, klausos praradimą gali nulemti triukšmas, genetinės ar persirgtos ligos, medikamentai, turintys nepageidaujamą ototoksinį poveikį, amžiniai pakitimai. Klausos praradimo tipas priklauso nuo to, kuri ausies dalis buvo pažeista.
Nedideli klausos sutrikimai dažniausiai gydomi konservatyviai - vaistais, gerinančiais galvos smegenų kraujotaką, B grupės vitaminais, įvairiomis mankštomis, aktyvinančiomis kraujotaką. Jei klausos sutrikimas labai sunkus, pacientui parenkamas klausos aparatas - mažas prietaisėlis, įdedamas į ausį ir sustiprinantis aplinkos garsus. Šiuo metu yra įvairių klausos aparatų, besiskiriančių tiek kaina, tiek techninėmis savybėmis, tiek išvaizda (uždedamas ant ausies, dedamas į ausies landą ir beveik nematomas). Kiekvienam pacientui parenkamas individualus, netgi pacientai, kurių vienoda ausies audiograma, negali naudotis tokiu pačiu aparatu. Kai kurie klausos aparatai yra kompensuojami, perkant kitus kartais reikia primokėti.
Klausos aparatai: mitai ir realybė
Pasak klausos protezavimo specialistės J. Samsanavičienės, nors reabilitacija klausos aparatais neinvazinis, neskausmingas ir labai efektyvus klausos atkūrimo metodas, mūsų šalyje jis vis dar apipintas įvairiausiais mitais. Daugelį atgraso mintis nešioti klausos aparatą, nes nenorima parodyti savo negalios. Klausos aparatų vengiama ir baiminantis nepatrauklios jų išvaizdos.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija akliesiems ir kurtiesiems
„Sunkiau dirbti su vyresniais žmonėmis, nes jie labiau kompleksuoja. Dažnam klausos aparatas siejasi su senatve, o juk niekas nenori atrodyti senas. Tačiau žmonės nuoširdžiai nustemba, pamatę, kaip gražiai ir stilingai gali atrodyti klausos aparatai. Šiuolaikiniai prietaisai daug patrauklesni už savo pirmtakus, jų yra įvairiausių spalvų, dydžių - nuo didesnių iki visiškai nepastebimų, su įvairiausiomis šiuolaikinėmis funkcijomis. Dabartinė laisvų rankų įranga atrodo ne taip patraukliai, kaip klausos aparatai“, - pasakoja J.
Specialistė sako, jog neretai tenka išgirsti kalbant, kad klausos aparatai silpnina klausą, todėl, pradėjus juos nešioti, galima visiškai apkursti. „Visada klausos aparatus palyginu su akiniais - juk jeigu užsidėsite per stiprius, jums nepritaikytus akinius, regėjimas prastės. Tas pats ir su klausa - norint, kad aparatai būtų naudingi, jie turi būti sureguliuoti konkretaus paciento konkrečiai ausiai. Taip pat svarbu klausyti specialisto patarimų. Kai kurie žmonės mėgsta nusistatyti didelį garsą, nes įsivaizduoja, kad kuo garsiau girdi, tuo geriau. Tačiau iš tiesų ne garsumas, o aparato sugebėjimas atskirti svarbiausius garsus, pritaikyti juos prie individualių asmens klausos poreikių ir į ausies landą perduoti aiškius, ausiai malonius garsus bei žmogaus gebėjimas tuos garsus suprasti lemia, kaip jam seksis gyventi su klausos aparatu.
Jurgita Samsanavičienė pasakoja, kad beveik du dešimtmečius klausos aparatai jai pačiai yra būtina pilnavertiško ir komfortiško gyvenimo sąlyga. „Aš savęs neįsivaizduoju be klausos aparatų, nes išsiimi juos ir viskas - atsiduri tarsi burbule - su niekuo negali bendrauti ir nieko daryti. Nešioju klausos aparatus nuo tada, kai baigiau mokyklą, per gyvenimą juos pakeičiau keturis ar penkis kartus. Dabartiniai klausos aparatai džiugina ne tik puikiu garso atkūrimu, bet ir papildomomis galimybėmis: jie atlieka belaidžių ausinių, telefono laisvų rankų įrangos funkcijas. Jie puikiai prisitaiko prie bet kokios veiklos, visada išlieka stabilūs ir leidžia jaustis maksimaliai komfortiškai, kad ir ką beveikčiau“, - šiuolaikinių aparatų pranašumais džiaugiasi J. Patyrusi klausos protezavimo specialistė pasakoja, kad tinkamai parinkti ir pagal žmogaus poreikius pritaikyti klausos aparatai tampa neatskiriama jo gyvenimo dalimi.
„Žmogus atsikelia ryte, užsideda aparatus ir su jais gyvena. Yra begalė garsų, o aparatai padeda orientuotis, kontroliuoti visus savo veiksmus. Išsiimti juos reikia ruošiantis miegoti, praustis, einant į baseiną, į pirtį arba tiesiog, kai norima ramiai pailsėti. Pasak J. Samsanavičienės, parenkant klausos aparatą, pirmiausia atsižvelgiama į klausos lygį, ausies formą bei būklę, taip pat į žmogaus poreikius. Pavyzdžiui, mažesnius aparatus dėl smulkių detalių gali būti sudėtinga naudoti vyresnio amžiaus žmonėms. Uždėjus klausos aparatus, žmogus gali juos išbandyti namuose ar kitoje aplinkoje, pažiūrėti, kaip sekasi su jais „susidraugauti“, įsidėti, valdyti, kai nėra šalia specialisto, pajausti garsą, girdėjimo kokybės skirtumą. Kito vizito metu žmogus jau gali užduoti daugiau klausimų ir gauti į juos atsakymus. Svarbu žmogaus noras ir pasiryžimas juos nešioti.
Gydytoja otorinolaringologė A.Žukauskienė primena, kad visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti vaikai ir suaugusieji, kuriems diagnozuotas tam tikro lygio klausos sutrikimas, turi galimybę gauti Valstybinės ligonių kasos (VLK) kompensuojamus klausos aparatus. Norint įsigyti aukštesnės klasės klausos aparatus, galima pasinaudoti daline kompensacija. Vaikams iki 7 metų klausos aparatai abiem ausims kompensuojami kartą per 3 metus, 7-18 m. - kartą per 5 metus. Vyresniems nei 18 metų asmenims iki šiol kartą per 5 metus buvo kompensuojamas vienas klausos aparatas, tačiau nuo š. m. liepos 1 d. Valstybinė ligonių kasa jiems kompensuoja ir antrąjį klausos aparatą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą antrąjį klausos aparatą gali skirti gydytojas otorinolaringologas surdologas, dirbantis tretinio lygio ambulatorines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo nustatymas dėl klausos
Demencija ir klausos sutrikimai
Pastebėta, kad vieni ankstyviausių besivystančios demencijos požymių yra įvairūs eisenos pakitimai, šlapinimosi sutrikimai, neįprastas galvos skausmas, svaigulys ir pusiausvyros bei klausos sutrikimai. Tarkime, stiprus, iki tol niekada nepatirtas galvos skausmas gali būti ženklas, kad galvoje vyksta „nepageidaujami“ degeneraciniai ir kraujagysliniai pakitimai.
Manoma, kad demencija arba senatvine silpnaprotyste gali sirgti net kas dvyliktas vyresnis nei 60 metų žmogus, tačiau ir šie skaičiai gali būti netikslūs vien dėl to, kad vis dar gajus mitas, jog normalu senatvėje kažką užmiršti ar tam tikrą daiktą padėti į jam neįprastą vietą. Kryžiažodžių bei galvosūkių sprendimas gali iš tiesų padėti sulėtinti degeneracinius smegenų pakitimus, tačiau demencija nėra susijusi vien su degeneraciniais pakitimais, kurie būdingi Alzheimerio ligai - jie gali atsirasti ir dėl smegenų kraujotakos sutrikimų, kurie išsivysto dėl pačių įvairiausių rizikos faktorių. Tad pakalbėkime apie kraujagyslinę demenciją šiek tiek plačiau.
Kas yra kraujagyslinė demencija?
Kraujagyslinė demencija - tai pažintinių funkcijų sutrikimas, susijęs su galvos smegenų kraujagyslių ligomis ir trikdantis normalų gyvenimą bei įprastą kasdienę veiklą. Tam, kad būtų patvirtinta kraujagyslinės demencijos diagnozė, ji turi atitikti tam tikrus medicininius kriterijus.
Kokie kraujagyslinės demencijos rizikos veiksniai?
Kraujagyslinės demencijos riziką bene stipriausiai didina paciento amžius - kuo jis vyresnis, tuo demencijos išsivystymo tikimybė didesnė, o progresavimas - spartesnis. Daug įtakos turi ir kiti rizikos faktoriai, pavyzdžiui, tokios širdies ir kraujagyslių ligos ir būklės kaip arterinė hipertenzija ar išeminė širdies liga, prieširdžių virpėjimas. Daug reikšmės turi ir kitos lėtinės ligos ir sindromai, pavyzdžiui, cukrinis diabetas bei hipercholesterolemija ar žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgalaikis tam tikrų medikamentų vartojimas. Nutukusiems ir antsvorio turintiems žmonėms kraujagyslinė demencija išsivysto dažniau. Itin įdomu tai, kad nemažai reikšmės turi ir išsilavinimas - dažniau šia liga suserga žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, tuo tarpu aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės šia liga serga rečiau. Pastebėta, kad moteriška lytis ir depresija taip pat labai padidina ir kraujagyslinės, ir degeneracinės kilmės demencijos rūšių išsivystymo riziką - kai kuriuose literatūros šaltiniuose teigiama, kad senatvine silpnaprotyste moterys serga net 2-3 kartus dažniau nei vyriškosios lyties atstovai.
Kam dažniausiai išsivysto kraujagyslinės kilmės demencija?
Tie pacientai, kuriems diagnozuojama demencija, neretai prieš tai būna patyrę vieną ar keletą insultų, įvykusių arba dėl galvos smegenų kraujagyslių užsikimšimo arba dėl kraujo išsiliejimo į smegenis bei jų dangalus. Vis dėlto dažniausiai demencijos diagnozė susijusi su aterosklerozinės kilmės dauginiais smegenų pažeidimais. Be to, demencija gali vystytis ne tik dėl kraujagyslinių pakitimų, bet ir dėl įvairios kilmės smegenų struktūrų, pavyzdžiui, baltosios medžiagos, pažeidimų. Kraujagyslinės demencijos priežastys nustatomos ne visuomet, mat ja susirgti galima ir nepatyrus insultų. Vis dėlto tikimybė susirgti demencija po insulto išauga mažiausiai 9-10 kartų, o pakartotinai patirtas insultas ypatingai stipriai padidina demencijos, kuria jau sergama, eigos pablogėjimo tikimybę - gali suintensyvėti simptomai, atsirasti naujų kognityvinių ir motorinių sutrikimų ir t.t.
Taip pat skaitykite: Klausos aparatai ir kompensacijos
Kaip atpažįstama demencija?
Tokiems pacientams tampa sudėtingiau tinkamai reikšti emocijas - jie gali nei iš šio nei iš to tapti verksmingi, pikti, irzlūs, nepatiklūs, nepatenkinti ir t.t. Pasikeičia asmenybės būdo bruožai ir pažintinės funkcijos - pacientas gali tapti ne tik įkyrus ar net agresyvus, bet jis gali pradėti keistai elgtis, pradėti nesiorientuoti ne tik vietoje, bet ir laike, uždavinėti keistus klausimus, jaustis pasimetęs ir panašiai. Ypatingai būklė pasunkėja vakarais ir naktimis. Vėliau arba panašiu metu gali būti pastebimi atminties sutrikimai ir atsirandantys sunkumai, kai bandoma tiesiog elementariai pasirūpinti savimi.
Demencija vystosi po truputį, o pažinimo funkcijų sutrikimai progresuoja būdingomis pakopomis. Po truputį trinka ne tik pažintinės (kognityvinės), bet ir judėjimo (motorinės) funkcijos. Tokie simptomai paryškina paciento negalią, mažina galimybes pasirūpinti savimi, labai didina sunkių susižalojimų ir mirties tikimybę. Ateina tokia diena, kai pacientas nebegali nei savarankiškai nusiprausti po dušu, nei apsirengti, nei pats pavalgyti, nei atpažinti savo šeimos narių.
Kaip padėti sau ir artimiesiems?
Kadangi liga progresuoja, nėra vienos priežasties, kuri gali sąlygoti ligos vystymąsi, tačiau labai svarbu propaguoti sveiką gyvenimo būdą.
Jeigu nutiko taip, kad turime slaugyti artimąjį, sergantį demencija, neretai kyla klausimas, kas labiau pavargsta - sergantysis ar jį slaugantis asmuo. Deja, didesnis krūvis, emocinė įtampa užgula slaugančiojo pečius, todėl labai svarbu psichologo pagalba šeimai, slaugančiojo reabilitacija, dienos centrai sergančiajam ir užimtumo terapija.
Adekvatus gydymas padeda pagerinti gyvenimo kokybę. Viena iš daugiausiai vilčių teikiančių vaistų grupių yra nootropais vadinamos medžiagos. Jos skirtos degeneracinių arba dėl kraujagyslių patologijos susidariusių dėmesio ir atminties sutrikimų senyvame amžiuje gydymui. Nootropų grupės veikliosios medžiagos gerina atmintį ir gebėjimą mokytis. Veikdamos cholinerginius receptorius bei cholino apykaitą, šios medžiagos didina neuronų aktyvumą. Jos neslopina centrinės nervų sistemos, neveikia ir vegetacinės nervų sistemos. Tačiau tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais nustatytas vidutinio stiprumo antidepresinis poveikis.