Mikrotraumos sveikatos priežiūros sektoriuje yra aktuali problema, kelianti riziką medicinos personalo sveikatai ir saugumui. Šiame straipsnyje aptariamos mikrotraumos, patiriamos slaugytojų, jų priežastys, prevencijos būdai ir incidentų registravimo svarba.
JAV profesinės saugos ir sveikatos agentūra nustatė, kad apie 5,6 mln. šalies sveikatos priežiūros ir kitų sričių darbuotojų yra patyrę ekspoziciją kraujo patogenais. Dažniausiai sužeidimus patiria slaugytojai (37,8 proc.), kone pusė (44,1 proc.) visų susižeidimų įvyksta operacinėse.
Tyrimo tikslas ir metodika
Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti operacinės komandos narių darbo saugos priemonių naudojimą ir veiksmus patirtų mikrotraumų metu. Tyrimas buvo atliekamas 2017 metų rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Pagal pasirinktą temą buvo surinkta naujausia literatūra ir atlikta jos analizė. Išnagrinėjus literatūrą buvo sudaryta anketa, skirta išanalizuoti operacinės komandos narių darbo saugos priemonių naudojimo ypatumus ir veiksmus patirtų mikrotraumų metu. Prieš apklausą atliktas pilotinis tyrimas - atsitiktine tvarka išdalinta 10 anketų operacinės komandos nariams. Pilotinis tyrimas vyko nuo 2017 metų spalio 2 iki 9 dienos. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant anketavimo bei dokumentų analizės metodus. Imties pasirinkimo būdas netikimybinis, tikslinis.
Tyrimo rezultatai
Tyrime dalyvavę operacinės komandos nariai atsakingai laikosi darbo saugos taisyklėse išvardintų reikalavimų: daugiau nei pusė apklaustų sveikatos priežiūros specialistų (77,4 proc.) yra pasiskiepiję nuo B hepatito; po susižeidimo dauguma operacinės komandos narių atlieka dalį nustatytų standartinių veiksmų, dezinfekuoja rankas, žaizdą (80,6 proc.), pasikeičia pirštines (59,7 proc.), tačiau vengia pranešti apie incidentą atsakingam asmeniui ir nėra linkę žaizdos nusiplauti vandeniu su muilu, o vertinant operacinės personalo saugumo užtikrinimą jų darbo vietoje, sužinota, kad darbuotojai yra pakankamai aprūpinami reikiamomis asmeninėmis saugos priemonėmis.
Nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių operacinės komandos narių (62,9 proc.) bent vieną kartą per mėnesį patiria mikrotraumą savo darbinėje aplinkoje: dažniausiai patiriami paviršiniai susižeidimai injekcinėmis arba siuvimo adatomis (50,0 proc.) reguliaraus, įprastinio darbo metu; pagrindinė susižeidimo priežastis - skubėjimas (74,2 proc.).
Taip pat skaitykite: Socialinė globa namuose
JAV kasmet B hepatitu užsikrečia 12 000 medicinos darbuotojų, 1000 iš jų tampa lėtiniais viruso nešiotojais, o 200 miršta dėl hepatito komplikacijų.
Mikrotraumų paplitimas ir priežastys
Siekiant įvertinti mikrotraumų paplitimą ir priežastis tarp bendrosios praktikos slaugytojų bei mikrotraumų valdymą X sveikatos priežiūros įstaigoje, buvo atliktas kiekybinis retrospektyvusis momentinis tyrimas bei atlikta statistinių duomenų analizė, siekiant atskleisti mikrotraumų prevencijos organizavimo problemą X sveikatos priežiūros įstaigoje. Tiriamieji - X sveikatos priežiūros įstaigos chirurgijos profilio skyrių bendrosios praktikos slaugytojai. Tyrimo metodas - anketinė apklausa. Tyrimo instrumentas - klausimynas. Anoniminės anketinės apklausos metu gauti statistiniai duomenys analizuoti ir vertinti naudojantis duomenų statistinės analizės programa „IBM SPSS Statistics“. Statistinis duomenų reikšmingumas tikrinamas pagal Chi kvadrato (χ2) kriterijų ir statistinį reikšmingumą (p). Skirtumai tarp požymių laikomi statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.
Tyrimo rezultatai atskleidė:
- Beveik 50 proc. tiriamųjų yra patyrę mikrotraumą per paskutinius 12 mėnesių.
- Statistiškai reikšmingai dažniau mikrotraumą patyrė vyresnės nei 55 metų ir 46-55 metų amžiaus grupių slaugytojai.
- Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp specializacijų mikrotraumų atvejų laužant medikamentų ampulę ir atliekant medicinos prietaisų dezinfekciją.
- 74 proc. bendrosios praktikos slaugytojų patyrė mikrotraumą ampulės stiklu.
- Penktadalis operacinės slaugytojų susižeidžia atliekant medicinos prietaisų dezinfekciją.
- Identifikuotas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp specializacijos ir medicinos priemonių užteršimo.
- Sužeidimus užteršta paciento kūno skysčiais medicinos priemone patyrė 15,7 proc. bendrosios praktikos slaugytojų, 13 proc. anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų ir 32,3 proc. operacinės slaugytojų.
Net 25,8 proc. pagrindinės mikrotraumų paplitimo priežastys: netinkamas manipuliavimas aštriais medicinos instrumentais, panaudotų aštrių medicinos priemonių tvarkymas naudojant tam nepritaikytas talpas. Pusė respondentų patyrė mikrotraumą per tiriamąjį laikotarpį. Didesnė dalis slaugytojų susižeidė po vieną kartą, vykdant savo įprastines funkcijas įpusėjus dieninei pamainai. Dauguma patyrė paviršinius sužeidimus užteršta medicinos priemone atliekant injekcijas. Pagrindinės priežastys - skubėjimas, dideli darbo krūviai, nuovargis.
Visi tyrime dalyvavę X sveikatos priežiūros įstaigos slaugytojai nurodė žinantys kaip elgtis įvykus mikrotraumai, tačiau tik 45 proc. respondentų apie incidentą praneša atsakingam skyriaus darbuotojui, o registruoja mikrotraumą tik 15 proc. darbuotojų. Pagrindinės tokio elgesio priežastis - nesunkus sužeidimas. Slaugytojai retai atlieka žaizdos plovimą su vandeniu ir muilu.
Mikrotraumų registravimo svarba
Apie kiekvieną tokią mikrotraumą medikai privalo informuoti atsakingus asmenis ir įregistruoti incidentus, tačiau sveikatos apsaugos darbuotojai, kaip paaiškėjo, vengia tai daryti. Iš viso užregistruojama vos 10 proc. visų mikrotraumų.
Taip pat skaitykite: Medicininės slaugos ligoninės iššūkiai
Registruoti mikrotraumas svarbu ne tik dėl statistikos, kurią iškreipus skiriama per mažai pinigų darbo saugai sveikatos priežiūros sektoriuje užtikrinti ir situacijai gerinti. Jeigu medicinos įstaigos darbuotojas susižeidžia adata ar kitu instrumentu, būtina jį ir pacientą kuo skubiau ištirti dėl galimų infekcinių susirgimų.
Užsikrėtimo atvejai
43 anoniminės apklausos respondentams buvo ištirtas kraujas siekiant išsiaiškinti, ar po patirtų mikrotraumų darbe jie neužsikrėtė kokia nors liga. Ištyrus kraują dviems medicinos įstaigų darbuotojams nustatytas hepatito B, dar dviems - hepatito C virusas. Be to, apklausa atskleidė, kad net 19 respondentų prieš pradėdami darbą medicinos įstaigose sirgo virusinėmis ligomis: 17 hepatito B ir 2 hepatito C virusu.
Prevencinės priemonės
Sužeidimų galima išvengti naudojant naujos kartos kateterius ir švirkštus, kurių adatos, suleidus vaistus, automatiškai sulenda į švirkšto vidų, arba užsidengia specialiu apsauginiu gobtuvėliu. Deja, tokie medicinos įrankiai - brangesni. Tačiau siekiama, kad bent jau dažniausiai su aštriais instrumentais dirbantys medikai būtų jais aprūpinti.
Operacinėse dirbantiems medikams rekomenduojama dėvėti dvejas pirštines: viršutines - kūno, apatines - kitokios spalvos. Pažeidus pirmą pirštinių sluoksnį iškart pasimato kitų pirštinių spalva ir jas galima nedelsiant pakeisti. Ilgesnių operacijų metu medikai turėtų pirštines keisti dažniau.
Svarbus ir medicinos įstaigų darbuotojų švietimas, nuolatinis priminimas, kaip utilizuoti panaudotą adatą, kad nesusižeistų pagalbinis personalas. Pasitaikė, kad mikrotraumas patyrė ne tik medikai, bet ir sanitarai, pavyzdžiui įsidūrę į šiukšlių dėžę išmesto panaudoto švirkšto adata.
Taip pat skaitykite: Pacientų sauga ir slaugytojų tobulėjimas
Nepriklausomi tyrimai parodė, kad darbuotojų mokymas, saugesnės darbo procedūros, apsauginių priemonių naudojimas galėtų padėti išvengti daugiau kaip 80 procentų susižeidimų adatomis.
ES direktyva
Sveikatos priežiūros darbuotojų apsauga nuo susižeidimų aštriais instrumentais gydymo įstaigose susirūpinta visoje Europos Sąjungoje. Gegužės 11 dieną Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, įsigalioja privaloma ES tarybos direktyva dėl aštriais objektais padaromų sužeidimų ligoninėje ir sveikatos priežiūros sektoriuje. Direktyva įpareigoja kurti kuo saugesnę sveikatos priežiūros darbuotojų darbo aplinką, užkertant kelią susižaidimams, patiriamiems dėl aštrių medicininių instrumentų.
Taip pat direktyva siekiama įgyvendinti saugias aštrių instrumentų naudojimo ir infekuotų atliekų šalinimo procedūras, uždrausti ant adatų dėti gaubtuvėlius, įpareigoti medicinos darbuotojus naudoti apsaugines priemones, pavyzdžiui, pirštines, taip pat naudoti medicininės saugos prietaisus su saugos užtikrinimo mechanizmais.
Tyrimas X ligoninėje
X ligoninėje atlikta anoniminė anketinė medicinos darbuotojų, atliekančių invazines procedūras, apklausa. Buvo išdalinta 250 anketų. Gauta 201 anketa (atsako dažnis 80,4 proc.).
Tyrimo rezultatai:
- Mikrotraumas darbe per pastaruosius dvylika darbo mėnesių patyrė 36,8 proc., o atsitiktinį sąlytį su krauju ir/ar kitais kūno skysčiais - 55,7 proc. tyrime dalyvavusių respondentų.
- Dažniausiai sąlytį su krauju ir/ar kitais kūno skysčiais patyrė slaugytojai (63,5 proc.).
- Mikrotraumas dažniau patyrė chirurgijos skyrių darbuotojai (46,0 proc.) nei dirbantys terapijos skyriuose (30,9 proc.).
- Pagrindinės susižeidimo priežastys buvo didelis darbo krūvis (33,8 proc.) ir neatidumas, skubotumas (45,9 proc.).
- 90,9 proc. gydytojų, patyrusių mikrotraumą, mūvėjo viengubas pirštines, o 9,1 proc. patyrė mikrotraumą nemūvėdami pirštinių. Tuo tarpu 24,3 proc. slaugytojų paskutinės mikrotraumos metu nemūvėjo pirštinių ir 73 proc. mūvėjo viengubas pirštines.
- 57,5 proc. respondentų, patyrusių mikrotraumas ir 80 proc. - sąlytį su krauju ir/ar kitais kūno skysčiais, jų neregistravo.
- Su ,,Darbuotojų mikrotraumų ir atsitiktinio sąlyčio su biologiniais skysčiais pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo ir profilaktikos taisyklėmis“ buvo susipažinę 89,9 proc. darbuotojų, daugiau slaugytojų (96,9 proc.) negu gydytojų (78,7 proc).
- Didžioji dalis respondentų (75,9 proc.), žinojo, kaip elgtis patyrus mikrotraumą ar sąlytį su krauju ir kitais kūno skysčiais.
- Tik 22,2 proc. didžiausią mikrotraumų ir sąlyčio su krauju ir kitais kūno skysčiais riziką turinčių chirurginio profilio skyrių darbuotojų buvo paskiepyti trimis hepatito B vakcinos dozėmis.
- Net 35 proc. chirurginių skyrių ir 23,8 proc. terapinio profilio darbuotojų buvo paskiepyti daugiau nei prieš 10 metų.
Per pastaruosius dvylika darbo mėnesių mikrotraumas darbe patyrė 36,8 proc. apklaustųjų padidintos rizikos skyrių darbuotojų, o atsitiktinį sąlytį su krauju ir/ar kitais kūno skysčiais - 55,7 proc. respondentų. Dažniausiai sąlytį su krauju ir/ar kitais kūno skysčiais patyrė slaugytojai. Didžiausia tikimybė patirti mikrotraumas bei atsitiktinį sąlytį su biologiniais skysčiais nustatyta slaugytojams bei gydytojams, dirbant operacinėse ir procedūrų kabinetuose, dirbant su instrumentais, naudotais paciento gydymui. Ligoninėje mikrotraumų ir atsitiktinio sąlyčio su biologiniais skysčiais registracija vykdoma nepakankamai.
Mikrotraumų rizikos veiksniai ir prevencijos strategijos
Remiantis pateikta informacija, galima apibendrinti pagrindinius mikrotraumų rizikos veiksnius ir prevencijos strategijas:
| Rizikos veiksniai | Prevencijos strategijos |
|---|---|
| Skubėjimas, didelis darbo krūvis, nuovargis | Darbo krūvio optimizavimas, poilsio pertraukos, streso valdymas |
| Netinkamas manipuliavimas aštriais instrumentais | Darbuotojų mokymai, saugos procedūrų laikymasis |
| Panaudotų aštrių priemonių tvarkymas netinkamose talpose | Specialių talpų naudojimas, tinkamas atliekų šalinimas |
| Pirštinių nenaudojimas arba viengubų pirštinių naudojimas | Dvigubų pirštinių naudojimas, tinkamas pirštinių pasirinkimas |
| Nepakankamas skiepijimas nuo hepatito B | Reguliarus skiepijimas ir antikūnų titro patikrinimas |
Šios strategijos, įgyvendinamos kompleksiškai, gali padėti sumažinti mikrotraumų skaičių ir užtikrinti saugesnę darbo aplinką sveikatos priežiūros specialistams.
tags: #klausimynai #slaugytojoms #mikrotrauma