Pastaraisiais metais sveikatos priežiūros specialistai ir jų teikiamos paslaugos kokybė tapo vienu pagrindinių visuomenės diskusijų objektų. Lietuvoje įgyvendinamos ir plėtojamos ilgalaikės sveikatos priežiūros kokybės strategijos. Šis įgyvendinimas tampa vienu iš siektinų sveikatos priežiūros rezultatų. Šis rodiklis laikomas svarbiu ne tik vykdant, bet ir planuojant sveikatos apsaugą.
Kokybės samprata ir svarba sveikatos priežiūroje
Daugybė autorių bandė suformuluoti išsamų ir bendrai priimtiną sveikatos priežiūros kokybės (SPK) apibrėžimą. Medicinos srities atstovai iš esmės sveikatos priežiūros paslaugos kokybę (SPPK) apibūdina kaip „sugebėjimą pasiekti trokštamus rezultatus“, kur trokštami rezultatai reiškia „pasiekiamą sveikatos būklę“. Kokybė pasiekiama, kai medicinos personalas tinkamai padeda savo pacientui pasiekti norimą sveikatos lygį. Lietuvos kokybės teoretikai nurodo, kad SPK daro įtaką ne tik sveikatai, bet ir gyvenimo kokybei bei trukmei.
SPPK geriausiai apibrėžia vartotojo požiūris. Kokybės vertinimas - nustatymas, kaip teikiama SP atitinka nustatytus dabartinius reikalavimus, ir kaip tenkinami paciento poreikiai. Tradiciškai pacientas laikomas pasyviu paskirto gydymo gavėju, sveikatos priežiūros specialistai rūpinasi jo gydymo kokybe, bet nelaiko paciento vartotoju, į kurio nuomonę reikia atsižvelgti. Šis - įtikinti sveikatos priežiūros specialistus pacientą laikyti paslaugos vartotoju (Erickson, 1993).
Paciento vaidmuo slaugytojų veiklos vertinime
Paciento nuomonė gali ir privalo būti naudojama kaip priemonė medicinos įstaigos darbui vertinti. Šis tenkinimo įvertinimas leidžia sveikatos priežiūros įstaigos vadovams bei visam personalui nustatyti, kaip jų teikiamos paslaugos tenkina pacientų poreikius, leidžia išsiaiškinti dalykus, kuriais pacientai labiausiai nepatenkinti. Šio įvertinimo pagrindu tobulinama bei gerinama teikiamos paslaugos kokybė.
SPK didele dėmesį skiria tokios tarpvyriausybinės organizacijos, kaip Europos Taryba, Europos Komisija ir Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninis biuras bei įvairios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos (Europos sveikatos priežiūros kokybės draugija, Europos kokybės organizacija, Europos kokybės vadybos fondas, Europos pacientų forumas ir kt.).
Taip pat skaitykite: Socialinė įtrauktis: Lietuvos kontekstas
Slaugytojų kompetencija kaip kokybės kriterijus
Remiantis apibrėžtimi, jog kompetencija - gebėjimas veikti, sąlygotas individo žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrių, asmenybės savybių bei vertybių, straipsnyje nagrinėjama problema ar esama slaugytojo profesinė kompetencija apima tokias struktūrines dalis: kognityvines, funkcines, asmenines, etines kompetencijas - šias kompetencijas jungiant į tris stambesnes dedamasias: dalykinę, socialinę ir metodinę.
Taip pat svarbu žinoti, kaip savo profesionalumą vertina patys medikai, koks yra jų teikiamų manipuliacijų meistriškumas, kokia paslaugos skalė, techninis aprūpinimas ir kt. Tai vienas iš sveikatos priežiūros kokybės rodiklių. Pati kokybė priklauso ne vien nuo skiriamų lėšų sveikatos priežiūrai, bet ir nuo organizavimo būdo.
Empiriniai tyrimai: slaugytojų kompetencijos vertinimas
Straipsnio tikslas: remiantis teorine analize pagrįsti slaugytojų kompetencijos skalės patikimumą, vertinant slaugytojų kompetenciją. Keliami probleminiai klausimai: kaip galima išmatuoti slaugytojo kompetenciją, kokį tyrimo instrumentą taikyti? Atsakymas į juos galėtų būti - Slaugytojų kompetencijos skalė (ang. Nurse Competence Scale).
Apžvelgti straipsniai, kurie publikuoti po 2000 m. Svarbiausias tyrimo objektas - slaugytojų kompetencijos skalė, kaip vertinimo metodas. Tyrimo metodas - metaanalizė. Gauti rezultatai patvirtina, kad slaugytojų kompetencijos vertinimas yra svarbus plėtojant slaugytojų kompetencijų ribas, nes reprezentuoja individą, jo patirtį, jėgas, gebėjimus ir įgūdžius.
Tyrimo metodai ir rezultatai
Tyrimo tikslas - įvertinti slaugytojų profesinę kompetenciją. Realizuojant tyrimą buvo atlikta teorinė mokslinės literatūros analizė ir įvykdytas momentinis tyrimas, apklausiant raštu 40 slaugytojų, dirbančių antriniame sveikatos priežiūros lygmenyje. Gautiems tyrimo rezultatams pateikti naudojami statistinės analizės metodai.
Taip pat skaitykite: Socialiniai klausimai: anketų analizė
Tyrimo rezultatai parodė, kad veikla, kuri atliekama kuo dažniau - tuo aukščiau buvo įvertinta kompetencijos lygmeniu, nes svarbiausios slaugytojams veiklos yra procedūrinės ir psichoemocinės. Ryškiausios slaugytojų asmeninės savybės yra atsakomybė, darbštumas, jautrumas bei pareigingumas. Atjautą žmogui slaugytojai nurodo reikšmingiausiu savo turimu gebėjimu.
Svarbiausi poreikiai yra materialiniai; darbo sąlygų pritaikymas; kompetencijos vystymas; pagarba. Slaugytojų prioritetai darbe yra šeima, darbas/profesija, bendradarbiai. Dažniausi slaugytojų sveikatos nusiskundimai - didelis fizinis, emocinis, protinis nuovargis bei virškinimo trakto sutrikimai. 89,5 proc. apklausoje dalyvavusiųjų slaugytojų teigia, kad jų darbas reikalauja vienu metu didelio tempo ir informacijos srauto suvokimo, tačiau 65,8 proc. apklausoje dalyvavusiųjų slaugytojų nenorėtų keisti darbo.
Laiko ir veiklų analizė: ką daro slaugytojos ir gydytojai?
86,7 proc. Šeimos gydytojų ir PAASP įstaigose dirbančių slaugytojų veikloms skiriamam laikui įvertinti pasirinktas laiko ir judėjimo analizės metodas (angl. Time and motion study). Tyrimo metu buvo įvertinta 20 šeimos gydytojų ir 25 PAASP įstaigose dirbančių slaugytojų veikloms skiriamas laikas pagal įstaigos tipus.
Išanalizavus stebėtų šeimos gydytojų veikloms skiriamą laiką, nustatyta, kad pusė (50,25 proc.) savo darbo laiko šeimos gydytojai skyrė netiesioginei paciento priežiūrai, panašūs duomenys gauti, atlikus PAASPĮ slaugytojų veiklų laiko vertinimą, t.y. beveik pusę savo darbo laiko (43,41 proc.) slaugytojos skyrė taip pat netiesioginei paciento priežiūrai.
Family doctors provided on average more than a quarter (29.20 %) of their time for direct patient care, and for the observed nurses, the working time for this activity was even shorter (23.22 %). Tiesioginei paciento priežiūrai stebėti šeimos gydytojai vidutiniškai skyrė daugiau negu ketvirtadalį (29,20 proc.), o stebėtos slaugytojos šiai veiklai skyrė dar mažiau savo darbo laiko (23,22 proc.) (p<0,05).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo teorijų egzaminas
Dienos fotografijos tyrimas atskleidė, kad daugiausia savo darbo laiko stebėti šeimos gydytojai ir PAASPĮ slaugytojos skyrė netiesioginei paciento priežiūrai, t.y. dokumentacijos pildymo darbams. Darbo laiko dalis, skiriama pacientui, anamnezei, ligai diagnozuoti statistiškai mažesnė, lyginant su dokumentacijos pildymui (p<0,05) skiriamu laiku.
Pacientų požiūris į slaugytojų veiklos kokybę
Straipsnyje siekiama atskleisti svarbiausius slaugytojos veiklos kokybę pacientų požiūriu nusakančius kriterijus. Tyrimo empirinį pagrindą sudaro 30 pusiaus struktūruotų interviu su skirtingose gydymo įstaigose begydžiusiais pacientais. Tyrimo imtis sudaryta patogiosios atrankos būdu, tiriamųjų amžius svyravo nuo 22 iki 84 m.
Išryškėjo, jog pacientų lūkesčiai dėl slaugytojų veiklos kokybės yra susiję su slaugytojų bendravimu, asmeninėmis savybėmis, kvalifikacija, kompetencija, etika ir tarpusavio santykiais. Pacientų požiūriu, bendravimas tampa kokybiškas, jei jis yra malonus, nuoširdus, atviras, supratingas, ne niekinantis, pacientas yra išklausomas, atsižvelgiama į jo kultūrą, religiją ir rasę.
Etine prasme pacientas nori gauti slaugytojos pagarbą, dėmesį, atjautą, paslaugumą ir paguodą bei konfidencialumą. Asmeninės slaugytojo savybės: abejingumas, nuoširdumas, dėmesingumas, švelnumas, atsakingumas, bendravimas, rūpestingumas, tvarkingumas ir šypsena veide padeda užtikrinti kokybišką slaugytojos veiklą ir pasitikėjimą juo.
Slaugytojos kvalifikaciją ir kompetenciją atspindi jų profesionalumas, darbo patirtis, puikūs praktiniai įgūdžiai ir teorinės žinios, greita orientacija ir savarankiškumas, draugiškų komandos santykių palaikymas ir gebėjimas dirbti komandoje.
Kritiniai kokybės rodikliai ir vertinimo metodikos
Saugumas. Būtina išvengti ar turi būti sumažinti galimi pavojai ir apie juos paaiškinama vartotojui (pacientui). Kompetencija. Priežiūros teikėjų įgūdžiai ir žinios turi atitikti vartotojo poreikius. Tęstinumas. Šis asmens. Prieinamumas ir lygios galimybės. Apie kokybę, turi būti prieinama.
Racionalus išteklių panaudojimas. Jie turi būti išdėstyti racionaliausiu būdu, kad būtų minimaliai prarasta personalo laiko ir medžiagos. Efektyvumas. Tinkamumas. Teikiama priežiūra turi būti reikalinga ir tinkama. Pasitenkinimas. Šiuo teikiamos priežiūros kokybe. Vartotojas (pacientas), parenkant jam gydymą, turi taip pat dalyvauti.
Valdyti blogos kokybės atsiradimo skirtinguose gydymo etapuose galimybes riziką. Paslaugos teikimo sistemos arba vadybos (valdymo) kokybė. Pritaikius šiuos modelius asmens SPP, galima įvertinti šios paslaugos kokybiškumą. Šis sveikatos sistemos reformos procese. Apčiuopiama ir daugialypė samprata. Paslaugos kokybės vertinimas dažnai pasižymi subjektyvumu, kadangi priklauso nuo paslaugos gavėjo ir teikėjo asmenybių bei nuo jų tarpusavio santykių.
Kokybės vadybos sistemos ir jų diegimo iššūkiai
Temos problema. Lietuvoje nėra patvirtintų vieningų sveikatos priežiūros kokybės rodiklių ar reikalavimų, pagal kuriuos būtų galima vertinti paslaugų atitiktį. Todėl galima teigti, kad VšĮ Panevėžio ligoninės sveikatos priežiūros kokybės politikos sistema dar nėra pakankamai veiksminga, ji turi būti tobulinama siekiant realių uždavinių bei reikalavimų, atsižvelgiant į jų įgyvendinimo laiką ir apimtį.
Kokybės vadybos sistemos diegimas nėra lengvas ir greitas procesas. Pirmiausia tai reikalauja naujo filosofinio požiūrio ir pasiryžimo jį skleisti. Moksliniu požiūriu Lietuvoje nėra atlikta tyrimo, kuris parodytų, kiek yra ligoninių, kuriose veikia kokybės vadybos sistema, nėra analizuotas šios sistemos veiksmingumas bei naudingumas.
Tik kai kuriose ligoninėse buvo tirtas darbuotojų ir/arba pacientų požiūris į kokybės vadybos sistemos diegimą (šiuos tyrimus atliko R. Šienė, G. Burinskaitė, A. Žilys, R. Rastauskas). Lietuvos kontekste kokybės vadybos sistemos diegimui reikalingas nuoseklus planavimas ir aiškūs vertinimo kriterijai.
Vertinimo metodų apžvalga
- Slaugytojų kompetencijos skalė (Nurse Competence Scale) - naudojama slaugytojų žinioms ir įgūdžiams įvertinti.
- Laiko ir judėjimo analizės metodas (Time and motion study) - tinka vertinti, kiek laiko skiriama tiesioginei ir netiesioginei paciento priežiūrai.
- Pacientų apklausos ir struktūruoti interviu - siekiant suvokti paciento nuomonę apie slaugytojų bendravimą, etiką ir paslaugos teikimą.
- Metaanalizė ir statistinė analizė - rezultatų patikimumui ir plataus vaizdo užtikrinimui.
Lentelė: Pagrindiniai laiko paskirstymo rodikliai (pagal tyrimą)
| Veikla | Šeimos gydytojai (%) | Stebėtos slaugytojos (%) |
|---|---|---|
| Netiesioginė paciento priežiūra (dokumentacija) | 50,25 | 43,41 |
| Tiesioginė paciento priežiūra | 29,20 | 23,22 |
| Su skyriaus veikla susiję darbai | 11,05 | 22,99 |
| Asmeninė veikla | 9,49 | 11,38 |
Rekomendacijos praktikai
Jei healthcare providers understand the criteria used by patients to assess the quality of nurses‘ activities and care, measures can be taken to monitor and improve the effectiveness of these assessed characteristics and to address problems. The challenge for health organizations is to provide the high level of service that the client wants and expects during each visit.
Slaugytojų veiklos kokybės vertinimui rekomenduotina taikyti kompleksinį metodų rinkinį: pacientų apklausas ir interviu, kompetencijos skalę, laiko ir judėjimo analizę bei kokybės vadybos sistemos auditą. Reikia atkreipti dėmesį į slaugytojų darbo sąlygų gerinimą, kompetencijos plėtrą bei materialinių poreikių tenkinimą, nes tai daro tiesioginį poveikį paslaugos kokybei ir personalo motyvacijai.
Be to, būtina remtis aiškiais ir nacionaliai patvirtintais sveikatos priežiūros kokybės rodikliais, kurie leistų vieningai vertinti įstaigų darbą ir lyginti rezultatus.
tags: #klausimai #slaugytoju #veiksmu #vertinimui