Susirgęs žmogus tampa ne tik medikų pacientu, bet ir „Sodros“ klientu. Norėdamas gauti ligos pašalpą, „Sodros“ pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriui jis turi pristatyti reikiamus dokumentus. Ypač tai aktualu susirgusiems pirmą kartą, nes retas kuris tiksliai žino, kokie reikalingi dokumentai. Atsakome į dažniausiai „Sodros“ specialistams pateikiamus klausimus.
Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti ligos pašalpą?
- prašymą-prašymo formą galima gauti ir pildyti „Sodroje“ arba galima atsinešti užpildytą formą. Yra sukurtos kompiuteriu pildomos prašymo formos. Kompiuteriu pildomas formas galima rasti „Sodros“ interneto svetainėje - www.sodra.lt.
- darbdaviui pateikto prašymo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (NPD) patvirtintos kopijos (tik tuo atveju, kai ligos pašalpa išmokama už visą kalendorinį mėnesį iš socialinio draudimo lėšų, arba atleidžiant darbuotoją iš darbo). Nepateikus minėto prašymo, pašalpa bus apmokestinama 33 proc. pajamų mokesčio tarifu, neatėmus NPD.
Kiek laiko mokama ligos pašalpa?
Sprendimą dėl ligos pašalpos skyrimo „Sodros“ teritorinis skyrius turi priimti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Nusprendus pašalpą skirti, ji turi būti išmokėta per 5 darbo dienas. Jei kartais laiku negaunate pašalpos ar ji, jūsų manymu, mažesnė, kreipkitės į „Sodros“ teritorinį skyrių, kuris išmokėjo ar turėjo išmokėti pašalpą.
Kokios sąlygos dėl ligos pašalpos dydžio?
- Už pirmąsias dvi kalendorines dienas, kurias apmoka darbdavys, ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80 proc. ir didesnė negu 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio; - nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.
Ką daryti, jei pasikeičia ligos pobūdis ar žmogus netenka darbo?
Pašalpa skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu (įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną). Jeigu žmogus susirgo dirbdamas, ir liga tęsiasi po atleidimo iš darbo, tai ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo. Jeigu po atleidimo iš darbo jis suserga kita liga, ligos pašalpa nemokama.
Kada reikia pristatyti dokumentus po ligos?
Visos pašalpos skiriamos, jeigu dėl jų į „Sodrą“ buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos. Pandemijai nesiliaujant ir visai šaliai grįžtant prie griežtesnių apribojimų, dirbantys gyventojai kai kuriais atvejais turi galimybę kreiptis į asmens sveikatos įstaigą dėl laikino nedarbingumo suteikimo ir ligos išmokos mokėjimo. Tokia tvarka numatoma bendrame sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakyme dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pandemijos laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Nedarbingumo pažymėjimas dėl specifinių situacijų
Kai pasikeičia sąlygos dėl COVID-19: nuotolinis gydymo kreipimasis, izoliacija, karantinas ir pan. - nedarbingumo išdavimas gali būti sudėtingesnis, bet išlieka pagrindiniai principai: nedarbingumo pažymėjimas išduodamas nuotoliniu būdu, ligos išmoka mokama pagal naujas ar esamas taisykles. Taip pat pateikiami TLK-10-AM kodai, nurodantys ligos pobūdį (pvz., Z29.0 Izoliacija, Z20.8 Kontaktas su sergančiaisiais ir kt.).
Dažniausiai užduodami klausimai apie nedarbingumo pažymėjimą vaikams ir šeimos nariams
Nedidelės įtemptos situacijos pandemijos metu gali įtraukti papildomas nuostatas dėl nedarbingumo vaikams ar prižiūrimiems suaugusiems:
- Taikomos išimtys dėl prižiūrimo vaiko iki 14 metų ar vaiko su negalia iki 21 metų; - Ligos išmoka už vaiko priežiūrą gali būti mokama tėvams, globėjams ar dirbantiems seneliams.
- Esant infekcijų plitimą ribojančiam režimui švietimo įstaigose, tėvai ar globėjai gali gauti nedarbingumą ir ligos išmoką už vaiko priežiūrą.
- Nedarbingumo trukmė (priklausomai nuo situacijos) gali būti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o kartais ir iki karantino ar ekstremalios situacijos pabaigos, su galimais pratęsimais.
Svarbiausios nuostatos apie išmokų apskaičiavimą
- Ligos išmoka paprastai svyruoja apie 62,06%-85% nuo atlyginimo arba pagal specifinius atvejus - iki 77,58% šaltinių „ant popieriaus“ (žr. TLK kodus ir apibrėžimus).
- Profesinės ligos atveju gali būti taikoma didesnė išmoka (pavyzdžiui, U07.1 koronavirusinės ligos atveju).
- Kai sveikatos apsaugos teisės aktai keičiasi dėl pandemijų, būtina sekti naujausius įsakyme nurodymus dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir ligos išmokų mokėjimo.
Susirgus koronavirusu ar slaugant susirgusius artimuosius, įprasta tvarka taikoma laikino nedarbingumo išdavimui nuotoliniu būdu. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, ar kai yra įvedamas karantinas, gali būti taikomos specialios nuostatos dėl nedarbingumo trukmės ir išmokos dydžio. Dalis situacijų įtraukia vaiko priežiūrą arba prižiūrimą asmenį, dėl ko būtina atitinkamai tvarkyti dokumentaciją ir kreiptis į atsakingas įstaigas.
Santrauka ir svarbiausios gairės
Norint gauti ligos pašalpą, būtina pristatyti prašymą ir papildomus dokumentus „Sodrai“, o pažymoje nurodomi ligos pobūdžio kodai pagal TLK-10-AM. Pašalpa mokama laikotarpiu nuo trečiosios ligos dienos, o pirmosios dvi dienos darbdavys gali išmokėti už jus. Jei pasikeičia ligos pobūdis ar įvyksta pandemija, būtina atnaujinus kreiptis nuotoliniu būdu ir laikytis naujausių teisės aktų nuostatų.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
tags: #klasco #nedarbingumo #lapelis