Lietuvoje vis daugiau vaikų pinigų asmeninėms išlaidoms gauna ne grynaisiais, o pavedimu į banko sąskaitą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. 2025 m. 27 proc. 7-10 m. vaikų kišenpinigius gavo į sąskaitą, 11-15 m. amžiaus grupėje banko kortelėmis naudojosi 57 proc. vaikų. Dar neseniai - 2023 m. - šie skaičiai siekė, atitinkamai, 12 proc. ir 36 proc.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, skaitmeniniais finansiniais įrankiais besinaudojantys vaikai į savo sąskaitas gauna visai ne simbolines sumas. Jaunesni - 6-12 m. vaikai - per mėnesį savo išlaidoms gauna vidutiniškai 112 eurų, o išleidžia 99 eurus. Tuo metu 12-18 amžiaus vaikų išlaidos yra kone tris kartus didesnės: į sąskaitą vidutiniškai pervedami 322 eurai, o išleidžiama - 310 eurų.
Jaunesnių vaikų biudžetuose liūto dalis tenka transportui bei atsiskaitymams elektroninėse parduotuvėse, o štai vyresnėlių išlaidų krepšelį papildo tokios eilutės, kaip atsiskaitymai mobilaus ryšio operatoriams bei sporto klubų abonementai. Tokie pokyčiai atspindi jaunimo gyvenimo realijas ir jų kaitą skirtingais gyvenimo etapais, o vis kompleksiškesnė atžalų išlaidų struktūra reikalauja vis geresnių finansinių žinių ir finansų valdymo įpročių.
Skaitmeninių finansų iššūkiai
Tad čia svarbu prisiminti - nors tėvams patogu pervesti pinigus ir matyti, kaip vaikas su jais elgiasi, skaitmeniniai pinigai reiškia ir naujus iššūkius. Kai pinigai leidžiami ne savo fizine forma, vaikams tampa sunkiau pajusti, kad jie yra riboti. Atsiskaitymas telefonu ar kortele mažiau juntamas nei mokėjimas grynaisiais. Atsiranda rizika dažniau pasiduoti impulsyviems pirkiniams - programėlės, žaidimai ir vieno paspaudimo pirkimai skatina greitus sprendimus, o vaikas gali išleisti daugiau, nei supranta ar planuoja. Galiausiai, padidėja ir finansinių duomenų saugumo rizika - finansiniai sukčiai nesirenka pagal amžių, tad jų auka gali tapti bet kas.
Prieš užsakant kortelę - svarbūs pokalbiai
Tad ką turėti mintyje tėvams ir kokias skaitmeninių finansų temas su vaikais aptarti, atsižvelgiant į minėtas tendencijas ir iššūkius? Pirmiausia, svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių taisyklių, ypač kalbant apie pirkimus internete, išlaidas pramogoms ir žaidimams. Vaikams reikalinga struktūra: sutarti limitai, aiškus kišenpinigių ritmas ir supratimas, kas nutinka, kai pinigai išleidžiami anksčiau nei planuota. Tai leidžia mokytis planavimo be nuolatinio tėvų įsikišimo ir ugdo atsakomybę kasdienėse situacijose.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Antra, tėvams verta padėti vaikams suprasti pinigų ribotumą, net jei jie egzistuoja tik ekrane. Skaitmeniniai atsiskaitymai neturėtų likti „nematomi“ - naudinga kartu peržvelgti išlaidas, aptarti, kam pinigai buvo panaudoti ir kokie pasirinkimai buvo padaryti. Tokie konkretūs pokalbiai formuoja suvokimą, kad kiekvienas mokėjimas yra sprendimas, o ne automatinis veiksmas.
Galiausiai, su vaikais būtina pakalbėti apie saugumą skaitmeninėje erdvėje. Jie turėtų žinoti, kad finansiniai duomenys nėra tai, kuo gali būti dalijamasi su kitais, nepriklausomai nuo to, kas prašo ar kaip įtikinamai tai skamba. Paprasta ir aiški taisyklė, kurią galima aptarti su vaikais - kilus abejonei, pirmiausia pasitarti su suaugusiuoju. Tai padeda mažinti sukčiavimo riziką ir kuria pasitikėjimu grįstą santykį.
Finansinio raštingumo pradžia ir amžiaus gairės
Finansinio raštingumo pagrindus galima pradėti dėlioti dar pradinėse klasėse, o paauglystėje palaipsniui pereiti prie sudėtingesnių temų. Tam nebūtini sudėtingi mokymai ar brangūs kursai, daug ką galima padaryti paprastomis kasdienėmis situacijomis. Finansinis raštingumas vaikams apima žinių, supratimo ir įgūdžių rinkinį, kuris padeda jiems įgyti finansinį supratimą ir gebėjimus valdyti savo pinigus. Tai yra svarbus aspektas vaikų ugdymo, nes finansinės žinios ir įgūdžiai gali padėti jiems įgyti sveikus finansinius įpročius ir paruošti juos ateičiai.
Kalbant apie finansinį raštingumą, dažnai galvojama apie investavimą ar mokesčius, tačiau vaikams tai visų pirma yra gebėjimas suprasti, iš kur atsiranda pinigai ir kaip sąmoningai su jais elgtis. Svarbiausia ne formulės, o sveikas santykis su pinigais. Vaikams ir paaugliams aktualios keturios sritys: pinigų vertės suvokimas, planavimas ir taupymas, atsakingas vartojimas bei saugumas atsiskaitant grynaisiais ir elektroniniais būdais. Kiekvieną iš jų galima ugdyti palaipsniui, prisitaikant prie vaiko amžiaus.
Nuo ko pradėti su mažesniais vaikais
Pradinių klasių vaikams pinigai dažnai atrodo abstraktūs. Čia padeda labai konkretūs pavyzdžiai: apsipirkimas parduotuvėje, kainų palyginimas, sprendimas, ką galima nupirkti už turimą sumą. Naudinga praktika yra paprasta skirstymo taisyklė: dalis kišenpinigių skirta smulkioms išlaidoms dabar, dalis taupymui didesniam tikslui. Mažesniems vaikams tinka skaidrūs stiklainiai ar vokai, kuriuose aiškiai matyti, kaip pinigų daugėja arba mažėja.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kišenpinigiai: kiek ir kaip dažnai duoti
Kišenpinigiai yra viena pagrindinių priemonių mokytis valdyti pinigus. Svarbiau ne tiksli suma, o nuoseklumas ir aiškios taisyklės. Vaikui būtina žinoti, kada pinigus gaus ir už ką yra atsakingas pats, o ką ir toliau apmoka tėvai. Nuolatinis papildomas „gelbėjimas“ panaikinus kišenpinigius iki kitos datos silpnina mokomąją funkciją. Kur kas naudingiau ramiai aptarti, kodėl pinigų pritrūko ir ką kitą kartą būtų galima daryti kitaip. Tokiu būdu atsiranda supratimas, kad sprendimai turi pasekmes.
Kada vaikui pradėti duoti kišenpinigius ir kokio dydžio jie turėtų būti? Nėra tikslaus laiko, kada vaikus reikėtų supažindinti su pinigais. Jūs geriausiai pažįstate savo vaikus, todėl jūs turite nuspręsti, kada mažieji pasiruošę priimti šią informaciją. Kai kurie ekspertai teigia, kad vaikus supažindinti su pinigais galima mažiesiems nustojus dėti viską į burną. Kai vaikai pradeda skaičiuoti nuo 1 iki 10 jau galite vaikams paaiškinti, kad skirtingos pinigų kupiūros turi skirtingą vertę.
Finansų ekspertai pataria nevengti su vaikais diskusijų apie finansus ir aktyviai patarinėti vaikams, kaip elgtis su turimomis lėšomis. Turėdamas nuosavų pinigų, vaikas mokosi savarankiškai planuoti savo finansus, taupyti, pažinti pinigų vertę. Kišenpinigų suma neturi būti didelė. Svarbiausia taisyklė: ji neturi neigiamai paveikti bendro šeimos biudžeto. Svarbu yra apskaičiuoti, kokią sumą galėsite reguliariai išskirti savo atžalai, ir jos laikytis.
Ekspertė S. Strockytė-Varnė siūlo formulę: vaiko savaitės kišenpinigių sumą galima apskaičiuoti nuo 50 centų iki 1 euro padauginta iš vaiko amžiaus. Pvz. jei vaikui 8 metai - jo kišenpinigiai galėtų būti nuo 4 iki 8 Eur per savaitę. Jeigu pasižiūrėti pagal mūsų tyrimus, Lietuvoje duodama nuo maždaug 5 iki 25 eurų per savaitę.
Kišenpinigių skyrimo modeliai
Yra trys pagrindinės kišenpinigių skyrimo sistemos: dovanų, atlygio ir uždarbio. Dovanų sistema: vadovaujantis dovanų sistema, kišenpinigiai vaikams mokami reguliariai tiksliai nustatytu laiku. Kišenpinigių dydis yra pastovus ir nuo nieko nepriklauso. Šio metodo privalumas yra tas, kad kišenpinigiai vaikams mokami pastoviai, o jų dydis nesikeičia. Nepriklausomai nuo vaikų elgesio, jūs nekeičiate kišenpinigių dydžio. Šio metodo trūkumai yra didesni nei privalumai. Jūsų vaikas nevertins kišenpinigių, nes nereikės stengtis juos užsidirbti.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Atlygio sistema: tai yra bene populiariausia kišenpinigių mokėjimo tvarka. Tėvai nustato namų ruošos darbus, kuriuos sėkmingai vykdydami vaikai gauna kišenpinigius. Pagrindinis šios sistemos privalumas tas, kad vaikas jaučia pasekmes už blogą pareigų vykdymą. Šio metodo trūkumas yra tas, kad jūsų lūkesčiai vaiko atžvilgiu apsiriboja pinigais. Vaikai turi suprasti, kad ne už viską yra mokami pinigai, o savo pareigas jie turi atlikti neatlygintinai.
Uždarbio sistema: ši sistema veikia panašiai kaip ir realiame gyvenime. Kai iškyla neplanuotų darbų, tokių kaip automobilio plovimas, daržo ravėjimas, galite vaikui sumokėti už tokį darbą. Leiskite vaikui darbų grafike žymėti atliktus darbus. Mėnesio ar savaitės pabaigoje paimkite iš vaiko darbų grafiką, įvertinkite jį, suskaičiuokite vaikų atlygį ir sumokėkite vaikams sąžiningai uždirbtus pinigus.
Kaip kalbėti apie kainas, pasirinkimus ir biudžetą
Vaikams naudinga leisti patiems išsirinkti iš kelių realių alternatyvų, pavyzdžiui, nuspręsti, ar geriau vienas brangesnis daiktas, ar du mažesni pirkiniai. Tai padeda suprasti, kad pasirinkus viena, kitos galimybės atsisakoma. Prie kasdienių pokalbių galima įtraukti ir paprastą skaičiavimą: kiek kainuoja mėgstamas užkandis per savaitę ar mėnesį, kaip pasikeistų suma, jei jo būtų perkama rečiau. Taip finansų tema tampa ne teorinė, o susijusi su vaiko realybe.
Paaugliams vien kišenpinigių dažnai nebeužtenka, atsiranda poreikis didesnėms sumoms, pavieniams brangesniems pirkiniams, išvykoms. Tai natūrali proga supažindinti su biudžeto planavimu ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, mėnesiui. Kartu galima susidaryti paprastą sąrašą: numatomos pajamos (kišenpinigiai, papildomas darbas vasarą) ir pagrindinės išlaidos.
Saugus elgesys internete ir kortelės naudojimas
Augant vaikams, atsiranda poreikis mokėti atsiskaityti kortele ar telefonu. Elektroniniai mokėjimai yra patogūs, tačiau gali paskatinti jausmą, kad „pinigai nesibaigia“, nes jų fiziškai nematyti. Todėl pirmiausia reikėtų aptarti, kuo kortelė skiriasi nuo grynųjų. Naudinga iš anksto susitarti dėl taisyklių: kur kortele naudotis galima, o kur geriau ne, ką daryti ją pametus ar pastebėjus įtartiną operaciją. Reikėtų paaiškinti, kodėl svarbu nesidalinti kortelės duomenimis, neskelbti prisijungimų ir atidžiai vertinti nepažįstamus pasiūlymus internete.
Paaugliai vis dažniau perka internetu, todėl čia ypač svarbus sąmoningumas. Prieš įvedant duomenis verta kartu patikrinti, ar svetainė atrodo patikima, ar adresas rašomas teisingai, ar nėra grubių klaidų ir neaiškių nuorodų. Taip pat reikėtų aptarti, kuo skiriasi oficialios parduotuvės nuo skelbimų platformų, kodėl pavojinga sutikti pervesti pinigus iš anksto nepažįstam žmogui, net jei pasiūlymas atrodo patrauklus.
Saugus naudojimasis internetu
Taupymo tikslai ir ilgalaikis mąstymas
Vaikams daug lengviau taupyti, kai yra aiškus ir jiems svarbus tikslas: konkreti prekė, veikla, kelionė. Padeda vizualizacija, pavyzdžiui, užrašų lapas ar programėlė, kurioje matyti, kiek jau sutaupyta ir kiek dar trūksta. Ilgainiui galima pristatyti paprastą principą, kad dalį gaunamų pinigų visada verta atidėti ateičiai, net jei šiuo metu nėra jokio konkretaus plano. Taip formuojasi įprotis pirmiausia „sumokėti sau“, o tik tuomet galvoti apie vartojimą.
Kaip įtraukti vaikus į šeimos finansinius sprendimus
Paslaptingumas ir visiškas tylėjimas apie šeimos pinigus vaikams dažnai sukuria klaidingą vaizdą. Nebūtina atskleisti visų detalių, tačiau naudinga paaiškinti bendrus dalykus: kad dalis šeimos pajamų skiriama būstui, komunalinėms paslaugoms, maistui, ateities tikslams. Galima kartu aptarti vieną konkretų sprendimą, pavyzdžiui, kaip planuojamas atostogų biudžetas, ką reiškia akcijos ir nuolaidos, kodėl verta palaukti ir palyginti kelis pasiūlymus, o ne pirkti iš karto.
Geras būdas mokyti vaikus asmeninių finansų vadybos yra šeimos tarybos susirinkimai. Tai yra laikas, kai visa šeima susirenka kalbėtis apie savo poreikius ir norus. Tarybos posėdis turi būti linksmas ir laisvas, tačiau tuo pačiu išlikti dalykiškas ir rimtas. Šeimos taryba yra gera vaikų finansinio ugdymo priemonė. Posėdžio metu jūs galite mokyti vaikus taupyti, protingai leisti pinigus, paaiškinti kas yra palūkanos, kam skirti vaikų kišenpinigiai ir t.t.
Klaidos, kurių verta vengti mokant apie pinigus
Dažna klaida yra prieštaringa žinutė: vieną dieną sakoma, kad „pinigai nesvarbūs“, o kitą dieną viskas vertinama tik per materialinę prizmę. Vaikai labai jautriai jaučia skirtumą tarp žodžių ir realaus elgesio, todėl svarbiausia yra nuoseklumas. Kitas kraštutinumas, kai pinigai tampa nuolatiniu konflikto šaltiniu. Nuolatinis nerimas ar barimas dėl finansų gali suformuoti baimę ir kaltės jausmą.
Ko vaikas išsineš į suaugusiųjų gyvenimą
Vaikystėje ir paauglystėje įgyti įgūdžiai dažnai lemia, kaip žmogus vėliau tvarkosi su savo pajamomis, ar geba planuoti, atskirti norus nuo poreikių ir saugiai naudotis elektroniniais mokėjimais. Tai netampa garantija, kad klaidų nebebus, tačiau padeda jų išvengti dažniau. Net ir nedideli, bet nuoseklūs pokyčiai šeimos kasdienybėje gali turėti didelę reikšmę.
Praktiniai patarimai tėvams
- Pradėkite nuo paprastų kasdienių situacijų: apsipirkimas parduotuvėje, kainų palyginimas, sprendimas, ką pirkti už turimą sumą.
- Suderėkite aiškias taisykles dėl kišenpinigių, kortelės naudojimo ir internetinių pirkinių.
- Leiskite vaikui priimti sprendimus ir patirti pasekmes - neperveskite papildomų pinigų iškart, kai jų pritrūksta.
- Naudokite vizualias priemones taupymo tikslams: stiklainiai, vokai, užrašai ar programėlės.
- Skatinkite uždarbio iniciatyvas: sezoniniai darbai, paslaugos kaimynams ar smulkus verslumas.
- Įtraukkite vaikus į šeimos biudžeto aptarimus tinkamu lygiu, pvz., planuojant atostogas.
Švietimo ir kursų pasiūlymai
FinIQ teikia profesionalias, Švietimo ir mokslo ministerijos akredituotas finansinio raštingumo ir investavimo mokymų programas. Dedame itin dideles pastangas mūsų jaunajai kartai suteikti kokybišką švietimą bei suvokimą, kaip iš tiesų veikia visas itin sudėtingas ir komplikuotas finansų pasaulis. Daugiau informacijos apie mūsų švietimo programas rasite kiek žemiau. Akredituoti finansinio raštingumo mokymai KIEKVIENAM!
Svarbiausias pavyzdys - tėvų: „Svarbiausia nebijoti vaikams parodyti šitos pinigų temos, todėl, kad vaikai gali labai daug ko iš to išmokti. Tai yra ir pasitikėjimo savimi, kad jie patys geba priimti finansinius sprendimus, o eigoje, kol jie mokosi, kartu gali suprasti labai daug dalykų - nuo to, kaip valdyti pačius pinigus, kas yra skolos, kokios skolos yra geros, kokios blogos, kada yra naudinga skolintis, o kada galbūt pavojinga, toliau keliaujame prie investavimo, rizikų supratimo ir pan. Kuo anksčiau pradėsim kalbėti - tuo labiau padėsim savo vaikui“, - įsitikinusi S. Strockytė-Varnė.
Pašnekovė priduria, kad tyrimai rodo gana aiškią tendenciją - teorinių žinių lietuviai turi daug, tačiau ar pavyksta turimas žinias pritaikyti praktikoje, sukaupti finansinį rezervą, investuoti ir t.t.? Toli gražu ne visiems. Vaikus finansinio raštingumo, pašnekovės įsitikinimu, geriausia mokyti per praktiką: geriausiai vaikai mokosi, kai patys gauna pinigų ir gali su jais elgtis kaip jiems atrodo geriausia, priiminėti tam tikrus sprendimus. Tam puikiai pasitarnauja kišenpinigiai.
Perskaitę šį straipsnį sužinosite, kokio amžiaus vaikams galite pradėti aiškinti, kas yra pinigai, kaip mokyti vaikus tinkamai elgtis su pinigais, juos taupyti, užsidirbti, leisti, investuoti. Mokyti vaikus elgtis su pinigais nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tam reikia daug kantrybės ir laiko. Pinigai gali būti ir gera auklėjimo priemonė. Jie moko atsakomybės, pasitikėjimo. Pinigai yra lyg kelias į suaugusiųjų pasaulį. Didžiausią įtaką vaikų finansiniam išprusimui daro tėvai.
tags: #kisenpinigiai #vaiku #namai