Pastaraisiais metais Kinijos ekonominė galia ir įtaka pasaulio rinkose nuolat augo. Tačiau šis augimas neapsiėjo be prieštaravimų ir susirūpinimo, ypač susijusio su Kinijos vyriausybės vykdoma subsidijavimo politika. Ši politika, kuria siekiama skatinti vietos pramonę ir eksportą, dažnai kritikuojama dėl nesąžiningos konkurencijos ir neigiamo poveikio kitų šalių įmonėms. Vienas iš sektorių, kuriame Kinijos subsidijos sulaukė didžiausio dėmesio, yra elektromobilių (EV) gamyba.
ES atsakas į Kinijos subsidijas
Europos Sąjunga (ES) atidžiai stebi Kinijos prekybos praktiką ir ėmėsi veiksmų, siekdama apsaugoti savo pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos. 2023 m. spalio 4 d. Europos Komisija oficialiai inicijavo ex officio antisubsidijų tyrimą dėl importuojamų Kinijos kilmės keleivinių elektrinių transporto priemonių su baterijomis. Apie tyrimą 2023 m. rugsėjo 13 d. savo pranešime apie Europos Sąjungos padėtį (SOTEU) paskelbė Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen. Šis sprendimas buvo grindžiamas didėjančiu įrodymais pagrįstu susirūpinimu dėl pastaruoju metu sparčiai augančio pigių elektrinių transporto priemonių eksporto iš Kinijos į ES.
Praėjus devyniems mėnesiams nuo tyrimo inicijavimo, Europos Komisija nustatė laikinuosius kompensacinius muitus iš Kinijos importuojamoms elektrinėms transporto priemonėms su baterijomis. Remdamasi tyrimu Europos Komisija padarė išvadą, kad elektrinių transporto priemonių su baterijomis vertės grandinė Kinijoje gauna naudos dėl nesąžiningų subsidijų, o tai kelia ekonominės žalos grėsmę ES elektrinių transporto priemonių su baterijomis gamintojams.
Vykdomajam Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Valdžiui Dombrovskiui ir Kinijos prekybos ministrui Wang‘ui Wentao pasikeitus nuomonėmis, konsultacijos su Kinijos vyriausybe pastarąsias savaites suintensyvėjo. Toliau palaikomi ryšiai techniniu lygmeniu, siekiant rasti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles atitinkantį sprendimą, kuriuo būtų tinkamai sprendžiami Europos Sąjungos iškelti susirūpinimą keliantys klausimai.
Laikinieji muitai bus taikomi nuo 2024 m. liepos 5 d. ne ilgiau kaip keturis mėnesius. Per šį laikotarpį ES valstybių narių balsavimu turi būti priimtas galutinis sprendimas dėl galutinių muitų. Toks tyrimas turi būti baigtas per ne ilgiau kaip 13 mėnesių nuo jo inicijavimo. Galutinės priemonės turi būti nustatytos ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo laikinųjų muitų nustatymo. Po įprastos prekybos apsaugos procedūros valstybės narės ne vėliau kaip per 14 dienų nuo laikinųjų priemonių paskelbimo Oficialiajame leidinyje taikydamos rašytinę procedūrą ir paprasta balsų dauguma balsuos dėl laikinųjų priemonių.
Taip pat skaitykite: Apibrėžimas ir įgyvendinimas Kinijoje
Suinteresuotosios šalys taip pat turi galimybę prašyti, kad Europos Komisijos tarnybos jas išklausytų per 5 dienas nuo laikinųjų priemonių įsigaliojimo, ir pateikti pastabas per 15 dienų nuo jų įsigaliojimo. Tuomet Europos Komisija pateiks galutinį sprendimą valstybėms narėms, kurios balsuos pagal nagrinėjimo procedūrą remiantis komiteto procedūros taisyklėmis (Europos Komisijos pasiūlymas bus priimtas, nebent jam nepritaria kvalifikuota balsų dauguma). Šis balsavimas bus privalomas.
Gavus pagrįstą prašymą, galutiniame etape vienam elektrinių transporto priemonių su baterijomis gamintojui Kinijoje - „Tesla“ - gali būti taikoma individualiai apskaičiuota muito norma. Muitas nustatytas ir Kinijoje gaminamiems „Tesla“ automobiliams. JAV milijardieriaus Elono Musko bendrovė „Tesla“, kuri gamina savo automobilius ir Kinijoje, Briuselio paprašė nustatyti jai atskirą muitą.
Bet kuri kita į galutinę atranką neįtraukta Kinijoje gaminanti bendrovė, pageidaujanti, kad būtų ištirta jos konkreti padėtis, gali prašyti atlikti pagreitintą peržiūrą pagal pagrindinį antisubsidijų reglamentą iš karto po galutinių priemonių nustatymo.
Palyginti su 2024 m. birželio 12 d. iš anksto atskleistomis normomis, laikinieji muitai buvo šiek tiek sumažinti remiantis suinteresuotųjų šalių pateiktomis pastabomis dėl skaičiavimų tikslumo.
Kitiems elektrinių transporto priemonių su baterijomis gamintojams Kinijoje, kurie bendradarbiavo atliekant tyrimą, bet nebuvo atrinkti, nustatomas 20,8 proc. svertinis vidutinis muitas.
Taip pat skaitykite: Stebėjimas ir vertinimas Kinijoje
Bendrijoje nuo liepos 5-osios įsigaliojo papildomi laikinieji iki 38% dydžio muitai, kurie prisidėjo prie jau taikomų 10% dydžio muitų iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams.
„ES yra pasirengusi siekti sprendimo, kuris būtų alternatyvus muitų įvedimui, veiksmingas ir suderinamas su PPO taisyklėmis, - žurnalistams sakė Komisijos pareigūnas. Suinteresuotosios šalys dar galės iki rugpjūčio pabaigos pateikti savo nuomonę šiuo klausimu.
Idėjų kalvės „Atlantic Council“ duomenimis, 2023 metais Kinijos elektromobilių pardavimai užsienyje padidėjo 70% iki 34,1 mlrd. USD (30,8 mlrd. eurų).
Kinijos požiūris ir galimi atsakai
Kinija mano, kad Europos Komisijos veiksmai yra neteisėti, ir praėjusią savaitę paprašė konsultacijų Pasaulio prekybos organizacijoje. Kinija ne kartą kritikavo ES dėl protekcionistinių priemonių ir teigė, kad muitai pažeidžia PPO taisykles. Kinijos prekybos ministerija pareiškė, kad ES turėtų laikytis sąžiningos konkurencijos principų ir vengti priemonių, kurios trukdo pasaulinei prekybai.
Atsakydama į ES muitus, Kinija gali imtis atsakomųjų priemonių, pavyzdžiui, įvesti muitus ES importuojamoms prekėms. Birželio viduryje Kinija pradėjo antidempingo tyrimą dėl ES kiaulienos siuntų. Prekybos ministerija nusprendė, kad pateiktame prašyme pateikta pakankamai įrodymų apie neteisėtą Europos bendrovių veiklą, kad būtų galima pradėti patikrinimą. Kinijos valdžios institucijos šiuo klausimu jau susisiekė su Europos kolegomis ir rugpjūčio 14 d.
PPO vaidmuo
Pasaulio prekybos organizacija (PPO) atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant prekybos ginčus tarp šalių. Jei ES ir Kinija nesugebės susitarti, ginčas gali būti perduotas PPO, kuri išnagrinės abi puses ir priims sprendimą. PPO sprendimai yra privalomi šalims narėms, tačiau jų įgyvendinimas gali užtrukti ilgai.
Kinijos ekonominė strategija
Kinija jau kurį laiką grasina sutrikdyti JAV dominavimą pasaulyje. Siekdama plėsti savo įtaką, o kartu ir apsisaugoti, Kinija gręžiasi į jūrą. Nuo Šaltojo karo laikų JAV išlaikė karines bazes Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Be to, Vašingtonas remia Taivano, kurį Pekinas tebelaiko savo teritorija, savarankiškumą.
Kinija išlaiko partnerystę su Šiaurės Korėja ir bando plėsti įtaką pietryčių kryptimi - į Pietų Kinijos jūrą. Čia jos interesai kertasi su teritorinių pretenzijų turinčiais Brunėjumi, Filipinais, Indonezija, Malaizija, Taivanu ir Vietnamu. Nors Kinijos galimybės neutralizuoti JAV įtaką išlieka gana menkos, auganti jos karinė galia didina įtampą. Dėl to jau kurį laiką svyruoja ilgalaikis Japonijos įsipareigojimas neplėtoti puolamųjų pajėgumų, o Vietnamo ir JAV santykiai tampa vis šiltesni.
Kinijos investicijos
Nuo 2005 m. Kinijos plėtros bankas ir Kinijos eksporto-importo bankas suteikė daugiau kaip 141 mlrd. JAV dolerių paskolų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybėms bei jų valdomoms įmonėms. Kone pusę visų investicijų Kinija skyrė Venesuelai (67,2 mlrd. JAV dolerių). Ši pažadėjo milijoną barelių naftos per dieną, o 2017 m. Pekinas regioną apibūdina kaip „gyvą ir daug žadantį“, siunčia bendradarbiavimo ir įgalinimo žinutes.
Ilguoju laikotarpiu jis nori įtvirtinti susitarimus su valstybėmis, kuriose yra daug gamtos išteklių ir kurių vartojimas auga. Pastarosios siekia pritraukti technologinių žinių, įmonių ir, žinoma, pinigų.
Kinijos ir Rusijos partnerystė
Paradoksaliai atrodo stiprėjanti Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė. Maskvos karinės avantiūros Ukrainoje baigėsi Vakarų šalių sankcijomis ir pastūmėjo į Pekino glėbį. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Kinija gali pasiūlyti tai, ko jam reikia - abejingumą žmogaus teisių klausimais ir naudingų visuomenės kontrolės patarimų. Maža to, Pekinas neretai užleidžia Maskvai priekinę kėdę tarptautinėje politikoje - tai leidžia V. Putinui demonstruoti galią.
Tačiau ilguoju laikotarpiu, stiprėjant vienos krypties ekonominiams ryšiams, Rusija rizikuoja prarasti veiksmų laisvę ir tapti Kinijos marionete. Kad taip nenutiktų, anksčiau ar vėliau teks keisti poziciją ir ieškoti suartėjimo su Vakarais.
Išvados
Kinijos siuntų subsidijavimo politika ir jos poveikis pasaulio rinkoms yra sudėtingas ir daugialypis klausimas. Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų, siekdama apsaugoti savo pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos, tačiau prekybos ginčai gali turėti neigiamų pasekmių pasaulio ekonomikai. Svarbu, kad šalys laikytųsi PPO taisyklių ir siektų sąžiningos konkurencijos, kad būtų užtikrintas tvarus ir subalansuotas ekonomikos augimas.
| Šalis | Laikinasis muitas |
|---|---|
| Kiti Kinijos gamintojai (bendradarbiavę, bet neatrinkti) | 20,8% |
| Tesla | Individuali norma (gali būti taikoma) |
| Papildomi muitai (nuo 2024-07-05) | Iki 38% (papildomai prie 10% muitų) |
tags: #kinija #subsidijuoja #siuntas