Visuomenė pasaulyje sensta. Numatoma, kad iki 2050-ųjų 65 metų ir vyresnių žmonių dalis Europos Sąjungos šalyse padidės 70 proc., o vyresnių kaip 80 metų - 170 proc. Lietuva išgyvena intensyviausią senėjimo periodą, nes garbaus amžiaus žmonių skaičius (65 metų ir vyresnių) viršija vaikų (0-14 metų) skaičių.
Tokie demografiniai pokyčiai kelia svarbius uždavinius geriatrijos specialistams. Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai serga ne viena lėtine liga, dažnai ilgą laiką būna slaugomi, jiems dažniau susiformuoja pragulų. Kiek žmonių serga pragulomis Lietuvoje, statistikos nėra. Tačiau tai opi problema ne tik Lietuvai.
Kas yra pragula ir kodėl svarbi jos prevencija
Pragula - tai ribotas odos ir / arba gilesnių audinių pažeidimas dėl spaudimo, trinties, šlyties ar sudėtinio šių jėgų poveikio. Pragulų susiformuoja dėl ilgalaikio mechaninio odos poveikio esant nepalankiems rizikos veiksniams. Dažniausios pragulų susidarymo sritys yra kryžmens, sėdynkaulių sėdimųjų gumburų, šlaunikaulių didžiųjų gumburų ir kulnų. Tačiau pragulų gali susidaryti bet kurioje vietoje, kur minkštieji audiniai yra spaudžiami kaulų projekcijoje.
Pragulų paplitimas siekia 17-60 proc. (18 proc. bendruomenėje), apie 70 proc. pragulų išsivysto vyresniems nei 70 metų asmenims. Pragulos dažniau pasireiškia sergantiems neurologinėmis ligomis, nelaikantiems šlapimo, nejudriems asmenims. Dauguma pragulų pradeda formuotis ligoninėse, o vėliau progresuoja namuose, slaugos ir globos įstaigose. Pragulos - blogos prognozės požymis.
Senstanti oda ir rizikos veiksniai pragulų formavimuisi
Natūralu, kad bėgant metams odos galimybė atsinaujinti mažėja - amžiaus nulemti odos pokyčiai pradeda reikštis jau nuo 45-50 metų. Plonėja epidermis ir ryškėja odos piešinys, mažėja riebalinių liaukų, mažėja kolageno ir elastinių skaidulų kiekis odoje, keičiasi poodinio riebalinio audinio kiekis, sausėja oda (kserozė), pasireiškia niežulys. Visi šie veiksniai didina odos vientisumo pažeidimo riziką.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairavimo egzaminui su negalia
Rizika dar labiau padidėja, jei pacientas mažai juda (prikaustytas lovoje), nelaiko šlapimo ar išmatų, serga demencija / depresija, gydomas polifarmacijos sąlygomis, serga cukriniu diabetu, turi periferinių jutimų ir kraujotakos sutrikimų, jei jo mityba prasta. Tokiems pacientams dažniau išsivysto įvairios kilmės opų, žaizdų ir pragulų, kurių priežiūrą ir gydymą apsunkina žaizdų infekcijos.
Šio populiacijos odos pažeidimo rizikos veiksniai dažnai papildo vienas kitą. Tai: amžiaus nulemti odos pokyčiai; sutrikęs judėjimas dėl progresuojančių neurologinių ligų (Parkinsono ligos, demencijos), insulto, skausmo, sąnarių ligų, lūžių, komos ar sedacijos; prasta mityba (anoreksija, dehidracija, dantų ir dantenų problemos, sutrikusi uoslė ir skonis, dieta, skurdas); gretutinės ligos: cukrinis diabetas, depresija ar psichozė, vaskulitai, periferinės kraujotakos sutrikimai, sutrikęs skausmo jutimas, imunodeficitas ar gydymas gliukokortikosteroidais, lėtinis širdies nepakankamumas, terminalinis inkstų funkcijos nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, vėžys; išorinių jėgų poveikis; šlapimo ir išmatų nelaikymas.
Pirmiausia reikia identifikuoti rizikos veiksnius ir kiek įmanoma juos šalinti.
Pragulų stadijos ir atpažinimas
Pagal Europos pragulų konsultacinės grupės rekomendacijas, pragulos skirstomos į 4 stadijas:
- I stadija - tai spaudimo vietoje atsiradęs neblykštantis paraudimas ar melsvumas. Reikšmingas požymis, kad eritema neblykšta ją paspaudus - tą lemia iš kapiliarų ekstravazavęs ir intersticiniuose audiniuose susikaupęs kraujas. Šios stadijos pragula, nors ir yra aiškiai matoma, tačiau sunkiai pastebima dėl skirtingos žmonių pigmentacijos ir plaukuotumo.
- II stadija - dalies odos storio pažeidimas, apimantis epidermį ir dermos dalį.
- III stadija - viso odos storio pažeidimas ir poodžio audinių pažeidimas iki fascijos, galima savaiminė epitelizacija iš žaizdos kraštų.
- IV stadija - gilus audinių pažeidimas, įskaitant fascijas, raumenis, sausgysles ir kaulus, gali būti be odos pažeidimo, jei pragulą sukėlė šlyties jėgos.
Senyvo amžiaus pacientui gali pasireikšti netipiniai simptomai: blogėti protinė būklė, ryškėti nuovargis, galimi sąmonės sutrikimai, griuvimai. Dažniausios pragulų komplikacijos yra celiulitas, bakteriemija (dažniausiai polimikrobinė) ir sepsis, osteomielitas (kai pragulos yra III-IV stadijos). Pragulos 50 proc. padidina bendrąjį mirtingumą.
Taip pat skaitykite: Vaikų dantų priežiūros svarba
Pagrindiniai pragulų gydymo ir priežiūros principai
Pragulų, žaizdų ir opų gydymas yra daugiadisciplininis. Daug dėmesio skiriama odos priežiūrai - odos valymui, drėkinimui emolientais, apsaugai nuo drėgmės pertekliaus (šlapimas, išmatos), stengiamasi vengti mechaninio poveikio odai (trynimo, masažavimo ir pan.). Kiekvieno tvarstymo metu būtina tekančiu vandeniu nuplauti aplinkinę odą, sausą odą tepti emolientais, naudoti antiseptikus.
Jeigu yra kontaminacijos požymių (eksudacija, kvapas, fibrino apnašos), nekrektomija taikant įvairius autolitinius, fermentinius, chirurginius metodus, taip pat naudojami vietinio poveikio preparatai (pvz., sidabro sulfadiazinas). Tvarstymui siūloma naudoti tvarsčius, palaikančius drėgną aplinką. Reikia pasirinkti tvarstį, kuris saugo aplinkinę odą.
Žaizdų gydymas apima šiuos etapus - negyvybingų audinių pašalinimą, specialių tvarsčių naudojimą, žaizdos infekcijos gydymą, chirurginį gydymą, odos plastiką. Esant sisteminėms komplikacijoms (sepsis, osteomielitas, celiulitas), taikomas sisteminis gydymas antibiotikais.
Gydydami opas, žaizdas ir pragulas, nepamirškime įvertinti ir malšinti skausmą. Tam būtina įvertinti paciento patiriamą skausmą naudojant skales, saugoti nuo skausmo procedūrų ir padėties keitimo metu, gydyti žaizdą drėgnoje aplinkoje, nenaudoti prilimpančių tvarsčių, skirti vaistų nuo skausmo, saugoti nuo skausmo nekrektomijų metu, įvertinti, ar nėra lėtinio skausmo.
Pleistrai ir tvarsčiai: rūšys ir paskirtis
Pagrindinė pleistrų paskirtis - apsaugoti žaizdą nuo kenksmingo aplinkos poveikio: purvo, drėgmės, dulkių, mikrobų, kenksmingų medžiagų, taip pat nuo tolesnio dirginimo liečiantis su drabužiais ar avalyne. Tačiau yra bent 6 pleistrų rūšys, naudojamos skirtingais atvejais.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų palyginimas: ką svarbu žinoti kaupiantiems?
Medžiaginių pleistrų dengiamoji dalis yra tampri ir minkšta, pagaminta iš medžiaginio pluošto, tokie pleistrai neapsaugo nuo vandens, nes greitai sušlampa, bet geriau prisitaiko ir prilimpa prie odos - patogiau apsukti aplink pirštą, kulnams. Antimikrobinio pleistro tvarstis yra impregnuotas dezinfekuojančia ar žaizdų gijimą skatinančia medžiaga: žaliuoju briliantinu, sidabro koloidiniu tirpalu, vandenilio peroksidu. Tokie pleistrai tinka kraujuojančioms, šlapiuojančioms ir sunkiai gyjančioms žaizdoms.
Hidrokoloidiniai pleistrai sukuria antros odos efektą ir dažniausiai naudojami pūslėms - nutrynus batams ar nudegimams gydyti. Jie gali būti laikomi iki 72 val., bet netinka diabetikams ir atviroms žaizdoms.
ConvaTec technologijos ir drėgnos žaizdos gydymas
ConvaTec - pasaulinis lyderis stomų ir žaizdų priežiūros srityse. 1978 m. kompanija sukūrė pirmąją pasaulyje vienkartinę dviejų dalių stomos turinio surinkimo sistemą. 1982 metais buvo sukurti hidrokoloidiniai tvarsčiai. 2016 m. ConvaTec sukūrė dvi unikalias tvarsčių gamybos technologijas.
Pirmoji - Hydrofiber technologija. Pagal šią technologiją pagaminti tvarsčiai išsiskiria unikaliomis savybėmis, nes visi žaizdos skysčiai, svetimkūniai, bakterijos ir kiti nešvarumai yra sugeriami į žaizdos skaidulas ir „užrakinami“ jose. O pats tvarstis priglunda prie žaizdos mikrokontūrų, nepalikdamas jokio tarpo tarp žaizdos ir tvarsčio. Tokiu būdu sudaromos labai palankios sąlygos žaizdai gyti: palaikoma drėgna aplinka ir išvengiama žaizdos užkrato, mažėja infekcijos rizika.
Antroji tvarsčių technologija - „Ag+“ - ypatinga sidabro jonų technologija, kai sidabro jonai yra apsaugoti dviem papildomomis medžiagomis, kurios ištirpdo klampų bioplėvelės sluoksnį ir nugabena sidabro jonus tiesiai prie patogeninių mikroorganizmų ir juos sunaikina. 2016 metais Florencijoje vykusiame pasauliniame žaizdų kongrese, tvarstis Aquacel Ag+Extra buvo pripažintas pažangiausiu ir rinkoje analogų neturinčiu tvarsčiu, ir gavo apdovanojimą ,,inovatyviausias tvarstis“.
Sidabro sulfadiazino vieta pragulų gydyme
Efektyvus gydymo metodas, susidarius bioplėvelėmis, yra chirurginis žaizdos išvalymas ir ilgai veikiančių vietinių antimikrobinių preparatų vartojimas. Idealus vietinis antimikrobinis preparatas turėtų būti netoksiškas šeimininko audiniui, turėti platų antimikrobinį veikimo spektrą ir užtikrinti veikimą, kol infekcija bus išnaikinta. Šiuos kriterijus atitinka vietinio poveikio preparatas - sidabro sulfadiazino tepalas, kuris klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojamas įvairioms infekuotoms opoms, praguloms ir žaizdoms (taip pat ir nudegimams) gydyti.
Pats sidabras neturi jokio poveikio, tačiau jonizuotas sidabras (Ag+) pasižymi plačiu antimikrobinio veikimo spektru, citoksiniu poveikiu bakterijoms, virusams, mielėms ir grybeliams. Aktyvūs Ag+ jonai prisijungia prie jų DNR ir RNR, prie įvairių baltymų ir per kelis mechanizmus sukelia ląstelių mirtį. Dėl šios priežasties atsparumas sidabro jonams nustatomas itin retai.
Sidabro sulfadiazino tepalas padeda veiksmingai gydyti žaizdas su itin didele mikrobų kolonizacija, esant sudėtingoms, dvokiančioms žaizdoms, opoms ar praguloms. Taikant vietinį gydymą sidabro sulfadiazino tepalu, sumažėja bioplėveles sudarančių bakterijų (Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus, MRSA) augimas, dėl to pagreitėja užterštų žaizdų gijimas. Sidabro sulfadiazino tepalas itin naudingas ankstyvuoju infekuotų opų, žaizdų ar pragulų gydymo etapu (pirmąsias dienas / savaites - iki 2-3 savaičių), siekiant sumažinti bakterijų augimą ir nemalonų žaizdų kvapą. Ilgesniam naudojimui šis tepalas nerekomenduojamas dėl galimo poveikio keratinocitams ir fibroblastams, nuo kurių priklauso epitelizacija.
Kaip pasirinkti pleistrą pagal pragulos stadiją
Pirmo laipsnio pragulai - neblykštančiam odos paraudimui - rekomenduojame naudoti ploną lipnų hidrokoloidinį tvarstį opos atsiradimui išvengti. Tam tinka prilimpantys ploni hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie uždėjus ant paraudusių pirmo laipsnio pragulos vietų gali būti laikomi 5-7 dienas. Su tokiu tvarsčiu galima maudytis, praustis. Tvarstis apsaugo odą nuo trinties į patalus, bei nuo išorės veiksnių - galimo šlapimo ar išmatų patekimo ant odos, kt.
Jei antro laipsnio pragula yra be infekcijos požymių, dar negausiai šlapiuoja, rekomenduojame tvarstyti lipniais storesniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Šie tvarsčiai turi plonesnius kraštelius, kurie atsparesni tvarsčiui trinantis į patalus. Su šiais tvarsčiais galima maudyti, prausti ligonį. Opa apsaugoma nuo išorės veiksnių ir galimo užkrato patekimo į žaizdą.
Jei antro laipsnio pragula šlapiuoja gausiai ir yra infekcijos požymių - rekomenduojame ant pragulos dėti antimikrobinius tvarsčius su sidabru, o juos uždengti lipniais hidrokoloidiniais tvarsčiais.
III-IV laipsnio pragulų opos yra gilios, pažeidžia odą ir giliau esančius audinius. Tvarstant III-IV laipsnio pragulas reikalinga naudoti žaizdos užpildą ir dengiamąjį tvarstį. Žaizdos užpildas gali būti: specialus gelis, jei opa nešvari, joje yra nekrotinių audinių; absorbcinis tvarstis su sidabru, kai yra žaizdos infekcijos požymių arba infekcijos rizika; paprastas absorbcinis tvarstis neinfekuotoms eksuduojančioms gilioms praguloms.
Praktiniai hidrokoloidinio tvarsčio naudojimo nurodymai
- Parinkite tokio dydžio hidrokoloidinį tvarstį, kad jis dengtų visą žaizdą ir bent 2 cm sveikos odos aplink ją.
- Atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Nusausinkite aplink esančią odą, įsitikinkite, kad ant odos neliko jokių tepalų, kremų ar kitų riebių medžiagų likučių.
- Nuimkite apsauginius lapelius, lipnaus sluoksnio stenkitės neliesti pirštais.
- Be reikalo netempdami, švelniai, bet tvirtai prispauskite tvarstį prie žaizdos dugno, paskui tvirtai prispauskite jo kraštus. Viską darykite neskubėdami, nes sušilęs tvarstis prilimpa tvirčiau.
- Jei reikia, tvarsčio kraštus galima papildomai pritvirtinti pleistru.
Hidrokoloidinį tvarstį dažniausiai galima sukarpyti taip, kad jo forma atitiktų sudėtingus kontūrus, pvz., alkūnę, kulną, pirštus. Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, hidrokoloidinį tvarstį reikia nedelsiant pakeisti. Šį tvarstį visada reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas.
Tvarsčio nuėmimas: paspaudę odą, pakelkite tvarsčio kraštus, paskui atsargiai nuimkite tvarstį. Žaizdą galima plauti steriliu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.
Jei žaizda gilesnė kaip 5 mm, po hidrokoloidiniu tvarsčiu rekomenduojama papildomai vartoti specialų gelį. Šių tvarsčių negalima naudoti, jeigu esate pastebėję jautrumą tvarčio komponentams. Šalutinės reakcijos: kartais suerzinama ir (ar) suminkštėja aplinkinė oda, pasireiškia alerginė reakcija, žaizda stipriau randėja.
Namų sąlygų ypatumai ir praktiški patarimai
Namie rekomenduojama pragulas perrišinėti naudojant hidrokoloidinius tvarsčius. Tai paprasčiausias ir efektyviausias priežiūros būdas. Hidrokoloidinis tvarstis sukuria drėgną aplinką, kuri skatina žaizdą gyti ir valytis, sugeria išsiskiriantį skystį. Tvarstis neprilimpa prie žaizdos dugno, todėl perrišant neskauda.
Po kelių pirmųjų perrišimų žaizda gali atrodyti padidėjusi, nes tvarstis skatina atsiskirti žuvusius audinius. Raumenis, sausgysles ir kaulus siekiančias ar infekuotas žaizdas galima gydyti tik gydytojui prižiūrint. Tvarstant žaizdą šiuo tvarsčiu, jos negalima tepti jokiais vaistais, o plauti galima tik specialiu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.
Supakuoti tvarsčiai būna sterilūs. Jei pakuotė pažeista, jo naudoti negalima. Kartu su hidrokoloidiniais tvarsčiais turėtų būti naudojamos atitinkamos papildomos priemonės - kūno svorio spaudimą mažinančios priemonės, reguliarus ligonio vartymas. Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, hidrokoloidinį tvarstį reikia nedelsiant pakeisti.
Prevencijos ir papildomos priemonės
Pragulų profilaktika yra pati svarbiausia. Ji susideda iš pagrindinių trijų dalių: spaudimo mažinimo, odos priežiūros bei esančių pragulų efektyvaus gydymo. Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas, išorinių sąlygų, palankių audiniams gyti, gerinimas taip pat neatsiejamos profilaktikos dalys, kurios pagerina specialiųjų priemonių efektyvumą.
Odos priežiūra: ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu. Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą.
Spaudimo mažinimas: pažeidžiamiausių kūno vietų spaudimo mažinimas pasiekiamas įvairiais specialiais prietaisais bei įrenginiais. Vengiant audinių spaudimo, dėl ligos priverstinai ilgai gulintis pacientas turi būti vartomas keičiant jo kūno padėtį kas 2 val., tai gerina odos kraujotaką. Geram pragulų gijimui užtikrinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą, paskirstant ją tolygiai ar mažinant spaudimą, keičiant kūno spaudžiamų taškų padėtį, naudojant patogų, gerai vėdinamą sėdimąjį ar gulimąjį atramos paviršių.
Veiksmingiausi prietaisai, mažinantys spaudimą, yra: Pegasus Airwa-ve sistema, Nibus dinamiška plūduriavimo sistema, spaudimą keičiantys čiužiniai „antipraguliniai“, naudojimas silikoninio pluošto antklodes. Taip pat yra specialių čiužinių, volelių, pagalvėlių (kulnų, dubens, alkūnių pragulų profilaktikai). Pagrindas, ant kurio sėdi ar guli pacientas, turi būti patogus.
Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio ratelius, įvilktus į drobinę medžiagą. Ligonio paklotas, ant kurio jis guli, privalo būti be raukšlių, patalynė švari, iš natūralaus pluošto, kad nesukeltų alerginės odos reakcijos, sugerianti prakaitą ir praleidžianti orą. Iš natūralaus pluošto turėtų būti ir ligonio apranga, ji turi būti patogi, minkšta ir neveržti kūno.
Praktinės rekomendacijos gydytojams, slaugytojams ir artimiesiems
- Pragulų rizikai įvertinti rekomenduojame naudoti pragulų rizikos skales. Siūlytume naudoti Nortono skalę pragulų rizikai įvertinti. Geriatriniams pacientams - Bradeno skalė.
- Nustačius, kad ligoniui yra pragulų išsivystymo rizika, patariama sudaryti jam individualų pragulų profilaktikos planą.
- Slaugytojai turi informuoti bei mokyti ligonį ir jo šeimos narius apie pragulų profilaktiką.
- Raginama, pagal galimybes, atsisakyti pragulų profilaktikoje naudoti guminį pragulų ratą ir spiritą.
- Jei šiandien pastebėjote, kad pas artimąjį atsirado pragula, nedelsiant praneškite apie tai gydytojui, kad situacija būtų užfiksuota paciento kortelėje ir atsiradusi pragula būtų iš karto gydoma tinkamomis priemonėmis.
- Kompenzuojamus receptus gali išrašyti įvairių specialybių gydytojai ir pratęsti su gydytojo paskyrimu gali ir slaugytojai.
Dažnos klaidos ir mitai apie pleistrų naudojimą
Dažniausiai pacientams kylantis klausimas - ar gerai pleistras prilips? Tai priklauso ir nuo gamintojo, ir nuo pleistro parinkimo - jis turi būti pakankamo dydžio, kad uždengtų žaizdą ir dar šiek tiek nepažeistos odos bei klijuojamas ant gerai nusausintos odos. Vienas didžiausių mitų - neva vandeniui atsparūs pleistrai nepraleidžia oro. Kitas mitas - žaizdos blogiau gyja, kai uždėtas pleistras, nes „nekvėpuoja“. Yra pleistrų, laidžių orui.
Pleistruose kaupiasi nešvarumai ir bakterijos - dar vienas mitas. Ketvirtas mitas - pleistrą reikia klijuoti iš karto susižeidus. Ji priduria, kad nėra vieno atsakymo į klausimą, kiek ilgai laikyti pleistrą. Kokį pleistrą rinktis priklauso nuo žaizdos pobūdžio ir pleistro savybių.
Jei tvarstant naudojami netinkami pleistrai ar jie keičiami per dažnai arba per retai, ne tik kad pailgėja žaizdos gijimo laikas, formuojasi randai, bet ir didėja infekcijų tikimybė. Jei pleistras ar tvartis pridžiūvo, bandant jį nuimti skauda ar atrodo, kad plėšiamas kartu su oda - galima pleistrą sudrėkinti vandeniu ar vandenilio peroksidu.
Atsakomybės ir kada kreiptis į specialistą
Įvertinti, ar nėra infekcijos, būtina, jei: pacientas serga gretutinėmis ligomis, yra išsekęs, yra imunosupresinės būklės, pragula didelė ir gili, anksčiau buvo infekcijos epizodų, daugiau negu 2 savaites nėra pragulos gijimo ženklų arba yra žaizdos infekcijos požymių. Esant infekuotoms praguloms, būtina įvertinti žaizdos infekcijos požymius, atlikti žaizdos pasėlį, biopsiją.
Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, kurie gali plisti į gretimus audinius, skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų. Chirurginis gydymas taikomas, kai konservatyvusis III-IV stadijos pragulų gydymas nėra veiksmingas arba tikimasi greitesnio rezultato. Atliekant operaciją, šalinama pragulos ertmė su ją išklojančiu granuliaciniu audiniu bei aplinkiniais surandėjusiais audiniais, atliekama žaizdos plastika.
Praktinė atmintinė artimiesiems
- Vartyti gulintį pacientą kas 2 valandas; sėdintį - keisti padėtį kas 15-20 min.
- Užtikrinti gerą odos higieną, naudoti emolientus, vengti spirito tirpalų ir agresyvių priemonių.
- Naudoti hidrokoloidinius arba hidrofiiber tvarsčius pagal žaizdos pobūdį; infekcijos atveju - sidabro turinčius tvarsčius.
- Užtikrinti pakankamą mitybą: bazinis energijos poreikis 30-35-40 kcal/kg/d., 1,25-1,5 g/kg/d. baltymų (jei yra dideli odos defektai - iki 2 g/kg/d.).
- Jei kyla abejonių ar pastebimi infekcijos požymiai - nedelsiant kreiptis į gydytoją.
| Pragulos stadija | Rekomenduojamas pleistras / tvarstis | Keitimo dažnumas |
|---|---|---|
| I stadija | Plonas lipnus hidrokoloidinis tvarstis | 5-7 dienos |
| II stadija | Storesnis lipnus hidrokoloidinis tvarstis | Keisti prireikus arba ne rečiau kaip kas 7 dienas |
| II infektuota | Antimikrobinis tvarstis su sidabru + hidrokoloidinis dengiamasis | Kas 1-3 dienas pradžioje |
| III-IV stadija | Užpildas (gelis, absorbcinis tvarstis su sidabru) + dengiamasis | Kas 3-7 dienas arba pagal indikacijas |
Pastebėta, kad informacijos, kaip teisingai prižiūrėti žaizdas, labai trūksta. Nesvarbu, kokia žaizda, kad ir buitinis nubrozdinimas, turi būti tam tikros taisyklės, gydymo eiga. O ypač lėtinėms žaizdoms. Lėtinių žaizdų gydymui nerekomenduojama naudoti antiseptikų, marlės. Tai pasenę ir atgyvenę gydymo būdai, turintys citotoksinį poveikį, džiovinantys, traumuojantys žaizdą.
Visi ConvaTec tvarsčiai yra kompensuojami 100 % lėtinėms žaizdoms ir vaikų nudegimams. Žaizda laikoma lėtine, jei negyja 30 dienų ir ilgiau.