Pensijų dydis Lietuvoje - aktuali tema, nuolat sulaukianti dėmesio tiek iš politikų, tiek iš pačių gyventojų. Šiame straipsnyje panagrinėsime esamą situaciją, remdamiesi naujausiais statistikos duomenimis ir ekspertų įžvalgomis.
Ką reiškia pakeitimo norma
Pakeitimo norma - procentinis dydis, nurodantis, kokią dalį ankstesnių pajamų gauna pensininkas. „Sodros“ analitikai taip pat pabandė paskaičiuoti, kokios pakeitimo normos, jeigu kaups arba nekaups antrojoje pensijų pakopoje, gali tikėtis būsimieji pensininkai. Bandydami tai apskaičiuoti, „Sodros“ analitikai darė kelias prielaidas. Pirmoji - kad pensijos ir toliau bus indeksuojamos tiek pat, kiek augs vidutinis darbo užmokestis. „Dar viena prielaida - kad visą savo darbo laikotarpį žmogus išlieka tame pačiame darbo užmokesčio lygyje“, - nurodė E. Jo aiškinimu, tai reikštų, kad, jeigu žmogus uždirba vidutinį darbo užmokestį, jis tokį užmokestį gauna visą karjerą.
Esamos reikšmės ir prognozės
Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą Lietuvoje 2024 m. rugsėjo mėn. siekė apie 640 eurų. Ji sudarė maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“. Kaip pastebi „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis, Lietuvoje egzistuoja trijų pakopų pensijų sistema, o dalyvavimas kiekvienoje pakopoje ir gali padėti pasiekti pakankamą pajamų lygį ateityje. „Šiandien vidutinė pakeitimo norma, rodanti, kiek pensija sudaro buvusio atlyginimo, siekia apie 45-47 procentų. Lietuvos banko prognozės rodo, kad 2050 m. ji gali sumažėti iki maždaug 30 procentų.
„Sodros“ analitikai darė prielaidas ir apskaičiavo, kad tik iš pirmosios pakopos, t. y., „Sodros“, pensiją gaunantis žmogus, prieš tai uždirbęs vidutines pajamas, galėtų tikėtis 44 proc. Jeigu žmogus taip pat kaupia ir antrojoje pensijų pakopoje, teoriškai skaičiuojama, kad iš šios pakopos vidutines pajams gavęs žmogus galėtų sukaupti 15 proc. „Į ką iš karto reiktų atkreipti dėmesį - antroji pakopa čia labai svarbi. Ji ypač svarbi aukštesnes pajamas gaunantiems žmonės, kurių pakeitimo norma iš pirmos pakopos sparčiai mažėja, augant pajamoms, o pajamos iš antros pakopos tai bent dalinai kompensuoja“, - nurodė E.
Senatvės pensijų pasiskirstymas ir nelygybė
„Sodros“ duomenimis, 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas (už visą mėnesį, be užsienio išmokų skyriaus pensijų gavėjų) gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.), 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst. Vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų, 550-596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Ji antrina, kad apie 44 proc. šalies senjorų gauna mažesnę nei vidutinę pensiją (mažiau nei 500 eurų), tuo tarpu darbingo amžiaus asmenų, gaunančių mažesnes nei vidutines pajamas, yra apie 43 proc. Atkreipiant dėmesį į tai, kad vidutinė pensija yra daugiau nei dvigubai mažesnė už vidutines darbo užmokesčio pajamas, galime teigti, kad mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį, ypač turint omenyje augančias pagrindines išlaidas (būstui, maistui), kurios suvalgo didelę socialiai jautresnių segmentų biudžeto dalį“, - akcentuoja J.
Tarptautinis kontekstas
Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis dydis 2022 m. Aplenkėme tik Airiją (3,1 proc.) ir Nyderlandus (6,1 proc.). Vis dėlto, reikia pabrėžti, kad šios šalys turi sėkmingas daugiapakopes pensijų sistemas, dėl kurių senatvės pensijos dalis iš šalies biudžeto yra gerokai mažesnė. Vidutiniškai ES senatvės pensijoms 2022 m. buvo skiriama 10,4 proc. BVP, t. y. 4,2 proc. punktais daugiau nei Lietuvoje“, - akcentuoja I.
Biudžeto ir indeksavimo poveikis pakeitimo normai
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. Nuo kitų metų galėsite pasitraukti iš II pensijų pakopos.
„Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. Pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; Bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; Našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; Papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; Pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m. Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Pensijų įmokos ir II pakopos vaidmuo
Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis - 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai).
Ar užtenka „Sodros“? Ekspertų perspėjimai
Pasak T. Gudaičio, kartais dar galima išgirsti klausimų dėl papildomo kaupimo reikalingumo, nes visi gausime „Sodros“ pensiją, kuri pastaruosius kelerius metus sparčiai didėjo ir galbūt ateityje priartės prie rekomenduojamos pakeitimo normos. Nors tai tik prognozė, ji paremta demografiniais duomenimis ir dabartinėmis tendencijomis. Mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė lems tai kad augs vyresnio amžiaus gyventojų skaičius ir mažės dirbančiųjų, kurie turės išlaikyti daugiau pensinio amžiaus asmenų, skaičius.
Valstybės duomenų agentūra prognozuoja, kad iki 2070 m. pagyvenusių žmonių koeficientas, t. y. pensinio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis 100 darbingo amžiaus gyventojų, nuo dabartinio 30 išaugs daugiau kaip du kartus - iki 67. „Swedbank“ primena, kad ruoštis finansiškai savo didžiausioms gyvenimo atostogoms svarbu iš anksto. Pasirūpinkite kaupimu jau dabar, kad ateityje galėtumėte įgyvendinti visas savo svajones.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Ar verta likti II pakopoje ar pasitraukti?
Seimui pristatytas 2025 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia: „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. santykio su metiniu biudžetu, kitais metais būtų 60 proc.“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Dr. Viktorija Dičpinigaitienė siūlo neskubėti ir gerai apgalvoti savo žingsnį - ar lėšas išsiimti, ar kaupti toliau. „Reikia prisiminti, kad antroje pensijų pakopoje kaupiamos lėšos skirtos palengvinti gyvenimą senatvėje. Palyginti su kitomis, pavyzdžiui, Skandinavijos, šalimis, lietuviai vis dar kaupia per mažai, kad užsitikrintų orią senatvę. Dabar Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį uždirbantis žmogus, išėjęs į pensiją, jeigu nekaups papildomai, gyvens iš maždaug 40 proc. buvusio atlyginimo. Tuo tarpu kitose Europos šalyse senjorai vidutiniškai gali tikėtis 60-70 proc. buvusių pajamų siekiančios pensijos“, - primena ji.
Trumpalaikiai ir ilgalaikiai padariniai pasitraukus iš kaupimo
Abu ekspertai sutaria, kad priimtas sprendimas atsiimti lėšas turi labai aiškiai pamatuojamų finansinių pasekmių. Visų pirma, kaip jau buvo aptarta, akivaizdu, kad išėmus sukauptas lėšas ir sustabdžius kaupimą bei nesiėmus jokių veiksmų, pavyzdžiui, savarankiško investavimo, ateityje pensija bus mažesnė. Taip pat T. Gudaitis pabrėžia, kad svarbu nepamiršti, jog pilnai nutraukiant kaupimą žmogus atgaus tik dalį sukauptos sumos, nes valstybės ir „Sodros“ sumokėtų įmokų dalis nukeliaus į pastarąją - žmogus atgaus tik savo įmokas ir prieaugį.
„Todėl jūsų sąskaitoje bus mažesnė suma, kurią vėl užauginti investuojant iki tokios, kokią šiandien turite pensijų fonde, gali užtrukti ne vienerius metus. Lygiai taip pat ir atsiimant 25 proc. sumos, sumažės jūsų pensijų fonde likusi suma bei dar sumokėsite 3 proc. mokestį valstybei. Tad reikia įvertinti, ar praradimai nėra didesni, nei gaunama nauda, ar jūsų savarankiško kaupimo planas tikrai labiau apsimokės ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, jeigu iki pensijos likę nedaug metų, prarasti tokią sukauptą dalį gali būti pakankamai skausminga“, - aiškina pašnekovas.
Alternatyvos ir trečioji pakopa
Kalbant apie savarankišką kaupimo planą, T. Gudaitis pabrėžia, kad derėtų atsakingai paskaičiuoti, ar asmuo gebės kaupti taip, kad jam tai daryti apsimokės labiau, nei pasirinkus toliau kaupti antroje pensijų pakopoje. „Išėjus iš antros pakopos valstybė prie jūsų kaupimo nebeprisidės (kitais metais valstybės skatinamoji įmoka per metus jau gali siekti daugiau nei 400 eurų), kiti investavimo instrumentai gali turėti didesnius paslaugos mokesčius, o nuo investicinio prieaugio papildomai teks mokėti gyventojų pajamų mokestį, kurio nėra kaupiant antrojoje pakopoje. Taip pat reikia įvertinti ir numatomą grąžos bei rizikos santykį, investicijų diversifikaciją - juk nenorėtumėte, kad visos atsiimtos lėšos, nukreipus jas į kitus instrumentus, staiga „sudegtų“.
T. Gudaičio teigimu, jei žmogus nuspręstų išsiimti sukauptas lėšas iš antrosios pakopos, viena iš alternatyvų galėtų būti trečioji pensijų pakopa. Ji suteikia dar didesnį lankstumą ir gali būti papildoma asmeninėmis ir darbdavio įmokomis: „Ji leidžia savarankiškai pasirinkti įmokų dydį ir dažnumą, ji yra mažiau priklausoma nuo valstybės politikos sprendimų, nėra privalomas anuitetas sulaukus pensijos.“
Estijos patirtis ir pamokos
Estijos patirtis - pamoka Lietuvos gyventojams. 2021-ųjų pradžioje Estijoje taip pat buvo atverta antros pakopos pensijų fondų skrynia, iš kurios Estijos piliečiams buvo leista išsiimti sukauptas lėšas. Maždaug trečdalis dalyvių pasirinko pasitraukti, o bendra išsiimtų lėšų suma buvo stulbinanti. Estijos pavyzdys gali būti puikus atspirties taškas, siekiant įvertinti galimas pasekmes šalies ekonomikai.
T. Gudaitis aiškina, kad Lietuvoje antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojai yra sukaupę apie 10 mlrd. eurų, o tai yra reikšminga suma, kurios net ir dalis, įsiliejusi į ekonomiką, gali turėti pasekmių. „Estijos patirtis parodė, kad žmonės dažnai linkę veikti impulsyviai, kai atsiranda galimybė greitai gauti pinigų. Reikšminga dalis gyventojų, atsiėmusių savo lėšas, jas panaudojo vartojimui - tai trumpam paskatino šalies ekonomiką, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje padidino riziką dėl mažesnių pensijų ateityje. Be to, staigiai į ekonomiką įlieti pinigai paskatino ir infliaciją - tad gyventojams prekės ir paslaugos pabrango, o jų atsiimtų lėšų vertė - sumažėjo. Taigi, tai nebuvo teigiamas reiškinys, kai žmonės pasitraukia iš kaupimo dėl trumpalaikio vartojimo - tai sumažino jų ilgalaikį finansinį saugumą. Todėl Estijos ekonomistai iki šiol tai įvardija kaip klaidą“, - teigia T. Gudaitis.
Kaupimo skatinimas ir III pakopa
Vienas ryškiausių šio sujudimo ženklų - augantis susidomėjimas III pakopa: per pirmus keturis šių metų mėnesius joje kaupti pradėjo beveik 14 tūkst. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas pastebi, kad pensijų reforma išjudino visą sistemą, o suaktyvėjusios viešosios diskusijos duoda rezultatą. Vienas jų - III pakopa, veikianti jau daugiau kaip 20 metų.
Kaupimas III pakopos pensijų fonduose, palyginti su investavimu, turi kelis pranašumus. Pavyzdžiui, investicijų prieaugis kaupiant ilgiau nei 5 metus ir iki pensijos likus ne daugiau kaip 5 metams yra nepamokestinamas; lėšas pervedant pačiam gyventojui, jis gali pasinaudoti GPM lengvata; darbdaviai taip pat gali mokėti įmokas į savo darbuotojų III pakopos pensijų sutartį. T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad iki šiol galiojusios GPM lengvatos kaupiant III pakopos pensijų fonduose ar pagal gyvybės draudimo sutartis nuo 2025 m. pradžios bus atsisakyta.
Praktiniai patarimai kaupiantiems
„Priemonių pasirinkimas yra gana platus, tačiau priklauso nuo individualių atvejų: trečioji pensijų pakopa, investiciniai fondai, biržoje prekiaujami fondai (ETF), akcijos, obligacijos ir pan. Svarbiausia - kad pinigai neatitektų sukčiams, kurie tikrai bandys juos išvilioti. Dėl to sprendimą investuoti reikia priimti įsigilinus, išsinagrinėjus alternatyvas ir jokiu būdu nesivadovauti emocijomis, neskubėti. Be to, vengti pasiūlymų gauti greitą pelną be jokios rizikos ir neinvestuoti į finansines priemones, kurių nesuprantate“, - sako dr. V. Dičpinigaitienė.
T. Gudaitis pabrėžia, kad efektyviausias sprendimas būtų kaupimą diversifikuoti. „Daugeliui gyventojų būtų naudinga diversifikuoti savo kaupimą pensijai išlaikant ir kaupimą II-ojoje, ir kaupiant III-joje pensijų pakopose. Taip pat verta pasvarstyti papildomai savarankiškai investuoti į kitus gyventojui priimtinos grąžos ir rizikos santykį siūlančius instrumentus. Dar norėtųsi paskatinti jaunimą pradėti kaupti ateičiai kuo anksčiau, nes laikas yra kaupimo sąjungininkas - jis leidžia kapitalui augti ir pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu, kai uždirbtos palūkanos pačios pradeda generuoti naujas palūkanas, todėl investicijos ar santaupos ilgainiui auga vis sparčiau“, - sako jis.
Trumpa lentelė: Pakeitimo normos komponentai (apibendrinta)
| Šaltinis | Vidutinė pakeitimo norma | Papildoma (II pakopa) |
|---|---|---|
| Tik „Sodra“ (I pakopa) | ≈44 % | - |
| I + II pakopos (vidutines pajamas gaunantis žmogus) | ≈59 % (44 % + 15 %) | ≈15 % |
| Prognozė (2050 m.) | ≈30 % | priklauso nuo kaupimo |
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Matome, kad dalis gyventojų ne tik grįžta į II pakopą ar sudaro naujas sutartis, bet ir aktyviau renkasi III pakopą kaip papildomą ilgalaikio kaupimo priemonę. Prie šio augimo prisideda ir darbdaviai - vis daugiau jų periodiškai perveda įmokas nuo darbo užmokesčio, o patys darbuotojai premijas ar dalį pajamų augimo nukreipia kaupimui“, - sako V.
„Šiandieniniais skaičiavimais, „Sodros“ pensija ir II pakopoje sukauptas turtas ateityje užtikrins pajamas, kurios sudarys apie 35-55 proc. buvusio atlyginimo, todėl trūkstamą dalį reikėtų sukaupti III pakopos fonduose arba investuojant papildomai“, - pastebi T. Gudaitis.