Kasmetinės atostogos nedarbingumo metu kelia daug praktinių klausimų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams: kada atostogos perkeliamos, kada jas galima pratęsti, kaip skaičiuojamas atostogų stažas sergant ir kokios yra darbuotojo teisės bei darbdavio pareigos. Šiame straipsnyje išdėstyti pagrindiniai Darbo kodekso ir praktikų aspektai, paaiškintos dažniausiai pasitaikančios situacijos ir pateikti praktiniai pavyzdžiai bei paaiškinimai.
Kada atostogos perkeliamos arba pradedamos iš naujo?
Darbo kodeksas numato, jog tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes serga ir yra laikinai nedarbingas (vadinasi - gauna laikinojo nedarbingumo pažymėjimą), suteiktos kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos. Taigi, liga atostogų metu nebūtinai reiškia, jog darbuotojo kasmetinių atostogų dienos yra išnaudojamos sveikti.
Jeigu DK 174 str. 1 d. nurodomos priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką (DK 174 str.).
DK 174 straipsnyje yra nustatyta darbuotojui, kuris atostogų metu tapo nedarbingu, teisė pasirinkti vieną iš galimybių, numatytų aptariamoje nuostatoje, t. y. arba jas prasitęsti, arba perkelti. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, turi jas perkelti, o ne pratęsti. Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas (DK 174 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Jeigu darbuotojas suserga atostogų metu
Jei darbuotojas suserga atostogų metu, nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojas gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų, - sako E. Kiznė.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
VDI atstovų aiškinimu, tais atvejais, kai darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinės atostogos suteikiamos iš karto po laikinojo nedarbingumo pabaigos, nebent darbuotojas serga visą jam numatytų kasmetinių atostogų laikotarpį. Tokiu atveju, kasmetinės atostogos perkeliamos kitu šalių sulygtu laiku.
Darbuotojui susirgus atostogų metu, nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų (DK 174 straipsnio 3 dalis).
Pavyzdžiai
Tarkime, darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo gegužės 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo gegužės 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki gegužės 11 d. - kasmetinių atostogų pradžia laikoma 12 d. Tiesa, nors dėl laikino nedarbingumo nepanaudota atostogų dalis niekur nedingsta, tačiau darbuotojas naudotųsi kasmetinėmis atostogomis tik iki jam suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos, t. y. iki gegužės 19 d. (vietoj 10 d. d. pasinaudotų 6 d. d.). O dėl nepanaudotų 4 d. d. kasmetinių atostogų pasinaudojimo, darbo sutarties šalys iš naujo tartųsi tarpusavyje.
O jeigu darbuotojas suserga spalio 5 d. ir serga iki 22 d. - kasmetinės atostogos nukeliamos kitam laikui.
Kada kasmetinių atostogų pradžia nukeliama?
Jei šio straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Jeigu minėtos aplinkybės atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsirado kasmetinėms atostogoms jau prasidėjus, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.
Ar atostogos kaupiasi sergant?
Kai darbuotojas suserga ir gauna nedarbingumo pažymėjimą, dažnai kyla klausimas - ar tokiu laikotarpiu toliau kaupiasi kasmetinės atostogos? Atsakymas priklauso nuo sergamumo trukmės per kalendorinius metus.
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 straipsnio 3 dalį, laikotarpiai, kai darbuotojas buvo laikinai nedarbingas, įskaičiuojami į darbo stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, tik jei jie neviršija 30 kalendorinių dienų per metus.
Kai atostogos kaupiasi?
Jei sergate iki 30 kalendorinių dienų per metus - visos šios dienos laikomos „darbo stažo“ dalimi, už kurią skaičiuojamos kasmetinės atostogos. Tais atvejais, kai žmogus kelis kartus per metus gauna trumpą biuletenį (po 5-10 dienų), bet iš viso per metus nesukaupia 30 dienų, visi tie laikotarpiai įtraukiami į laiką, už kurį priklauso kasmetinės atostogos.
Kai atostogos nesikaupia?
Jei sergate ilgiau nei 30 kalendorinių dienų per metus (pvz., 40, 60, 90 ar daugiau dienų), tik pirmosios 30 dienų yra laikomos įskaitytomis, o visos likusios dienos atostogų stažui nebesiskaičiuoja.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Lentelė: ar biuletenio metu kaupiamos atostogos?
| Nedarbingumo trukmė per metus | Ar skaičiuojasi į atostogų stažą? | Komentaras |
|---|---|---|
| 5 dienos | ✅ Taip | Visos įtraukiamos |
| 20 dienų | ✅ Taip | Visos įtraukiamos |
| 30 dienų | ✅ Taip | Maksimalus leidžiamas skaičius |
| 35 dienos | ⚠️ Tik 30 dienų | 5 dienos nesiskaičiuoja |
| 60 dienų | ❌ Tik pirmosios 30 dienų | 30 dienų įtraukiamos, 30 - ne |
| 90 dienų | ❌ Tik pirmosios 30 dienų |
Praktinis pavyzdys
Tarkime, per metus sirgote 45 kalendorines dienas. Tokiu atveju į atostogų stažą įsiskaičiuos tik 30 dienų, o likusios 15 dienų nebeįtraukiamos.
Ligos pažymėjimo (biuletenio) reikšmė atostogoms
VDI atstovai pažymi, kad, nepriklausomai nuo to, ar susergama prieš kasmetines atostogas, ar kasmetinių atostogų metu, darbuotojas kreipiasi į savo gydytoją, kuris, nustatęs darbuotojo ligą, darbuotojui išduoda laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. Darbuotojas, pateikęs nedarbingumo pažymėjimą, nepaisant nedarbingumo priežasties, pagal DK 174 str. 1 d. ir DK 174 str. 2 d. turi teisę į atostogų perkėlimą ar pratęsimą.
Pašnekovai pabrėžia, kad pasiėmus biuletenį išvykti atostogauti yra draudžiama. „Sodra“ įvardijo, kad sergant atostogų metu gyventojai taip pat gali gauti ligos išmoką, kuri gali siekti ir 2343,14 euro per mėnesį.
Ką draudžiama daryti turint biuletenį?
Žmogus, kuriam suteiktas laikinas nedarbingumas, negali dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Taip pat vartoti alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas arba elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
Jeigu žmogus turėjo biuletenį ir po to socialiniuose tinkluose pamatė kažkokias atostogų nuotraukas, gali būti skundas, dėl kurio biuletenis gali būti anuliuotas ir kilti nemalonumų. Todėl specialistai nerekomenduoja taip elgtis, geriau tartis su kelionių agentūromis apie poilsio perkelimą.
Atleidimas iš darbo ir nedarbingumas
DK 130 straipsnyje aiškiai parašyta "ne vėliau kaip" prieš 2 arba 4 mėn. - jeigu įspėjime parašyta konkreti atleidimo diena, įspėjimo terminas nelaikomas pažeistu, jei jis laikytas pagal numatytus terminus. Tame pačiame straipsnyje 4 dalyje yra parašyta, kad įspėjimo terminas prasitęsia tiek, kiek tebesitęsia darbuotojo nedarbingumas arba atostogos.
Laikinas nedarbingumas įsiskaičiuoja į tas 14 dienų, kurias privalo atidirbti darbuotojas, taip pat ir atostogos įsiskaičiuoja. Taigi, jeigu taikant DK 130 str. 4 d. nuostatas darbuotojo atleidimo data turi būti nukelta dėl nedarbingumo, darbdavys gali taikyti šią praktiką, tačiau darbdavio teisė tenkinti darbuotojo prašymą arba nelieka.
Apribojimus atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nustato DK 131 straipsnis. DK 133 straipsnis garantuoja darbo vietos išlaikymą nustatytai darbuotojų kategorijai.
Kaip skaičiuojama ligos išmoka sergant atostogų metu?
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėjos teigimu, ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (turėti darbo santykius) bei pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Ligos išmoka sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio; ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Išmokos turi „grindis“ ir „lubas“: per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies VDU ir negali viršyti dviejų šalies VDU, todėl yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs dienos bei mėnesio dydžiai.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
- Jeigu darbuotojas susirgo atostogų metu, jis gali nuspręsti, ar prašyti gydytojo išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, ar vis tik „atostogauti“ sergant. Pasak advokatės, laikinojo nedarbingumo atveju gaunama ganėtinai nedidelė ligos išmoka, o jei darbuotojas nenori sumažinti savo pajamų, tuomet tenka išnaudoti sukauptas atostogų dienas.
- Jei darbuotojas nori, kad atostogos būtų perkeltos arba pratęstos, geriausia pateikti rašytinį prašymą darbdaviui arba kita priimtina įstaigoje informavimo forma, nes DK nereglamentuoja susitarimo formos.
- Jei darbuotojas pasveiksta greičiau nei planuota atostogų pabaiga ir nori grįžti į darbą, jam reikėtų tartis su darbdaviu dėl atostogų nutraukimo ar pakeitimo.
- Darbuotojui patariama, susirgus atostogų metu, kreiptis į gydytoją ir gauti biuletenį - tokiu atveju įmonės tabelyje tos dienos bus pažymėtos kaip ligos dienos ir atostogų dienos lieka nepanaudotos.
- Darbdaviams svarbu atkreipti dėmesį, kad perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu, o perkelti ar pratęsti atostogas būtina pagal DK nuostatas, jeigu priežastys atsirado iki arba jau naudojantis atostogomis.
SEIMAS DIRBA! UŽ KĄ JIEMS MOKAMAS ATLYGINIMAS?
Dar kelios praktinės pastabos
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, jog kai dėl svarbių priežasčių darbuotojas turi pertraukti kasmetines atostogas, darbdavys turi pareigą jas perkelti į kitą laiką arba pratęsti. Darbuotojui negalint pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį anksčiau minėtais atvejais, kasmetinėms atostogoms dar neprasidėjus, tokių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senatas yra pateikęs išaiškinimus, kad darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpis yra laikotarpis, patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų pažymėjimais ar pažymomis, kurio metu darbuotojas buvo laikinai nedarbingas, nepriklausomai nuo priežasties. Vadovaujantis LAT išaiškinimu, darbuotojui, pateikus nedarbingumo pažymėjimą, nepaisant nedarbingumo priežasties, pritaikomos DK nuostatos dėl atostogų perkėlimo ar pratęsimo.
Atminkite: šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Daugiau informacijos darbo teisės klausimais rasite jos instagramo paskyroje.
tags: #kiek #priklauso #nedarbingumo #turintiems #asm #atostogu