Lietuvoje pensijų sistema nuolat kinta, siekiant užtikrinti orų pragyvenimą vyresnio amžiaus žmonėms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip keisis pensijos artimiausiu metu ir kokie veiksniai tam turi įtakos.
Pensijų augimo pagrindinės nuostatos ir prognozės
Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos Sodros biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos. „Dvidešimtoji Vyriausybė savo programoje yra numačiusi spartinti senatvės pensijų didinimą ir nustatyti socialiai priimtiną balansą tarp Socialinio draudimo rezervinio fondo perviršio dalies panaudojimo ir pensijų didinimo. Sieksime, kad šios nuostatos būtų įgyvendintos“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,2 proc. Kaip tik šią savaitę Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Jame ir numatytos prognozės apie darbo užmokesčio fondo pokyčius artimiausiais metais. Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Pastarųjų prognozę kaip tik paskelbė Finansų ministerija. Ji numato, kad darbo užmokesčio fondas šiemet augs, 8,8 proc., o per kitus trejus metus - atitinkamai 7 proc., 5,7 proc. ir 5,6 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija naujienų portalą tv3.lt informavo, kad pagal tokį scenarijų nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 9,69 proc. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra beveik 667 eurai. Po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 64,6 euro ir pasiekti 731 eurą. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Konkrečios indeksavimo ir didinimo priemonės
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 10,63 proc. Bazinė pensija didėja 10,63 proc., o apskaitos vieneto vertė - 12,23 proc. Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja vidutiniškai 73 eurais - nuo 600 iki 673 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja vidutiniškai 81 euru - nuo 640 iki 721 euro.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Pensijos didės vidutiniškai 80 eurų 2026 m. pensijos vidutiniškai padidės 12 proc., o vidutinė senatvės pensija išaugs apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, - 51,1 proc.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. „Sodros“ duomenimis, 2026 metais į pensiją galės išeiti 65 sulaukusios moterys ir tokio paties amžiaus vyrai (gimę 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau).
Papildomas indeksavimas viduryje metų
Šį ketvirtadienio rytą, gegužės 21-ąją, Lietuvos Respublikos Seimas renkasi į lemiamą plenarinį posėdį, kuriame bus galutinai nuspręsta dėl Valstybinių pensijų įstatymo pataisų. Jei parlamentarai pritars Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, jau nuo 2026 m. liepos 1 d. tūkstančiai Lietuvos senjorų, pareigūnų ir nukentėjusių asmenų sulauks didesnių išmokų. Pagrindinis pokytis - papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies.
Šis sprendimas yra Vyriausybės plano dalis, kuria siekiama amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Šiandienos balsavimas laikomas tik formalumu, nes projektui jau vienbalsiai pritarta komitetuose, tačiau būtent po jo paaiškės galutinės sumos, kurios pasieks gavėjų sąskaitas vasaros viduryje. Data: Naujos sumos bus pradėtos skaičiuoti nuo 2026 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams. Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį.
Šis didinimas yra papildomas. Tai reiškia, kad jis pridedamas prie jau įvykusio metinio sausio mėnesio indeksavimo. Ministerija pabrėžia, kad tikslus kiekvieno asmens padidėjimas bus apskaičiuotas individualiai, tačiau orientaciniai skaičiavimai pateikiami pagal ministerijos prognozes. Pareigūnų valstybinės pensijos, kurios ilgą laiką nebuvo sparčiai didinamos, taip pat bus koreguojamos į viršų, siekiant išlaikyti jų perkamąją galią.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Papildomas indeksavimas viduryje metų reikalauja operatyvaus „Sodros“ informacinių sistemų perprogramavimo. Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Kada tikėtis perskaičiavimo ir kaip vyksta atnaujinimas
Lietuvoje dirbančių pensininkų pensijos perskaičiuojamos kasmet atsižvelgiant į praėjusiais metais papildomai įgytą stažą ir sukauptus pensijų apskaitos vienetus. Šis procesas vyksta automatiškai, todėl pensijų gavėjams nereikia kreiptis į „Sodrą“. Paprastai perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo mėnesio, o visas procesas užbaigiamas iki liepos pabaigos. Atnaujintos pensijos išmokamos kartu su nepriemoka susidariusia nuo sausio mėnesio.
Pavyzdžiui, jei atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - kartu išmokama nepriemoka už sausį, vasarį, kovą, balandį ir gegužę. Svarbu nepamiršti, kad pensijos dydis priklauso nuo per visą gyvenimą sukaupto stažo, pensijų apskaitos vienetų sumos, bazinės pensijos rodiklio ir apskaitos vieneto vertės tuo mėnesiu, kai žmogus gauna pensiją, todėl papildomas darbas ir socialinio draudimo įmokų mokėjimas gali padidinti pensijos dydį.
Kaip apskaičiuojama pensija
Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalis, o pensijos dydis apskaičiuojamas pagal per visą karjerą sukauptas stažas, bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vienetų (taškų) suma ir jų vertė tais metais, kai išeinama į pensiją. Bazinės pensijos dydis ir taško vertė kasmet indeksuojami. „Sodros“ pensijos ir kai kurios kitos išmokos kiekvienais metais yra didinamos atsižvelgiant į tai, kiek darbuotojų dirba, kiek jie uždirba ir sumoka įmokų. Kitaip tariant, žiūrima į darbo užmokesčio didėjimą ankstesniais metais ir prognozes ateičiai.
Pensijų ir kitų išmokų mokėjimo tvarkaraštis rugpjūčiui
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba „Sodra“ paskelbė 2025 m. rugpjūčio mėnesio pensijų bei socialinių išmokų mokėjimo tvarkaraštį. Šį mėnesį, kaip ir įprasta, išmokos bus pervedamos bei pristatomos etapais, atsižvelgiant į jų pobūdį ir paskyrimo laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
- Vaiko priežiūros išmoka - rugpjūčio 14 d.
- Nedarbo išmoka - rugpjūčio 20 d.
- Vaiko išlaikymo išmoka - rugpjūčio 22 d.
- Pensijų anuitetai - rugpjūčio 26 d.
- Išankstinės senatvės pensijos - rugpjūčio 20 d.
Kitos išmokos, tokios kaip ligos, motinystės, tėvystės ir ilgalaikio darbo, bus mokamos individualiai, atsižvelgiant į dokumentų pateikimo ar sprendimo priėmimo datas. Ligos ir motinystės išmokos - per 17 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo. Tėvystės išmoka - per 5 darbo dienas po tėvystės atostogų. Ilgalaikio darbo išmoka - per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.
Pensijų mokėjimo datos priklausomai nuo paskyrimo laikotarpio
Jei pensija paskirta iki 2012 m. vasario 29 d. - ji mokama nuo 7 iki 12 mėnesio dienos. Jei pensija paskirta po 2012 m. kovo 1 d. arba 2011 m. gruodį / 2012 m. rugsėjį mokėta 27-28 d. - ji mokama nuo 13 iki 21 dienos. Jei pensija paskirta po 2024 m. sausio 1 d. - mokama nuo 7 iki 12 dienos.
Pensijų mokėjimo datos pagal bankus ir regionus
„Swedbank“: Vilniaus m., Vilniaus r., Alytaus m., Šiaulių m., Trakų r. ir kt. - rugpjūčio 8 d.; Kauno m., Kauno r., Klaipėdos m., Lazdijų r. ir kt. - rugpjūčio 11 d.; Šiaurės ir Vakarų Lietuvos regionai - rugpjūčio 12 d.
„Artea“ (buvęs Šiaulių bankas): Vilniaus m., Širvintų r., Šalčininkų r. ir kt. - rugpjūčio 7 d.; Kauno m., Klaipėdos apskritis - rugpjūčio 8 d.; Panevėžio ir Tauragės apskritys - rugpjūčio 11 d.
„Luminor“ (buvęs DNB): Vilniaus m., Kauno m., Šiaulių m. ir kt. - rugpjūčio 7 d.; Klaipėdos ir Telšių apskritys - rugpjūčio 8 d.; Panevėžio, Utenos apskritys - rugpjūčio 11 d.
„SEB“: Vilniaus m., Klaipėdos apskritis - rugpjūčio 8 d.; Kauno m., Šiaulių m., Trakų r. ir kt. - rugpjūčio 11 d. Kiti bankai ir mokėjimo įstaigos („Urbo“, „Citadele“, „Luminor/Nordea“ ir kt.): visose apskrityse rugpjūčio 11 d.
Pensijų mokėjimas po 13 dienos: Vilniaus m., Trakų r., Širvintų r. - rugpjūčio 13 d.; Kauno m., Alytaus m., Kaišiadorių r. - rugpjūčio 14 d.; Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskritys - rugpjūčio 18 d. Pensijų pristatymas į namus arba atsiėmimas pašte: Tarp rugpjūčio 10-26 d.
Išmokų ribos ir susijusios naujovės
Trečiajame metų ketvirtyje išmokų ribų skaičiavimams buvo taikomas 2025 m. antrąjį ketvirtį fiksuotas vidutinis darbo užmokestis, siekiantis 2 375 eurus. Šios ribos apskaičiuojamos kiekvieną ketvirtį, tad kitų metų pradžioje išmokų gavėjų vėl lauks pokyčiai.
Kaip primena „Sodra“, išmokos apskaičiuojamos individualiai, pagal žmogaus buvusias pajamas, nuo kurių mokėtos socialinio draudimo įmokos. Galioja ribos, kurios užtikrina, kad išmokos negali būti mažesnės už nustatytą minimumą ir negali viršyti maksimalaus dydžio.
Vaiko priežiūros išmokos ir vaiko pinigai
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų spalio, lapkričio arba gruodžio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų, praneša „Sodra“.
Jei vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 705 eurų arba 76 eurais daugiau nei praėjusį ketvirtį. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimalus dydis didėja 59 eurais, nuo 2 791,56 euro iki 2 850 eurų per mėnesį.
Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2 137,50 euro, o antraisiais 1 425 eurai. Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos sieks 3 609,49 euro.
Kitąmet didėja ir vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui iki 18 metų arba iki kol jam sukaks 23 metai, jei jis mokosi bendrojo ugdymo programoje, priklauso kas mėnesį mokami vaiko pinigai. Nuo 2025 m. ši išmoka siekia 122,5 euro. Papildoma 72,1 euro dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia. Bazinė socialinė išmoka (BSI) dėl indeksavimo nuo 2026 m. didės iki 74 eurų, todėl vaiko pinigai sieks 129,5 euro.
Nedarbo išmokos gavimo tvarkos pakeitimai
Nedarbo išmoką, kaip primena „Sodra“, sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. Nuo 2026 m. vidurio griežtėja dalis sąlygų nedarbo išmokoms gauti. Numatoma, kad keisis kintamoji ir pastovioji dalis, pakartotinas išmokos gavimas bus sudėtingesnis, o ilgai gauti šią išmoką nebeapsimokės. Kita vertus, lengvės reikalavimai priešpensinio amžiaus žmonėms.
2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro - ji lieka tokia pat, kaip trečiąjį metų ketvirtį. Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų kovo pradžios iki 2025 metų rugpjūčio pabaigos.
Jei tokio žmogaus vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama liepos-rugsėjo mėnesiais sieks 629,44 euro, nuo spalio iki gruodžio - 551,84 euro, nuo kitų metų sausio iki kovo - 474,24 euro. Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas. Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Kiti svarbūs aspektai ir statistika
2025 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis Lietuvoje buvo apie 632 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 8 tūkst. Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. „Sodros“ skaičiuoja, kad šiuo metu senatvės pensijos mokamos beveik 630 tūkst. gyventojų.
Nors politinė valia didinti pensijas yra stipri, ekonomistai įspėja apie ilgalaikį fiskalinį spaudimą. Papildomas indeksavimas viduryje metų reikalauja operatyvaus „Sodros“ informacinių sistemų perprogramavimo.
Istorinės priemonės ir ankstesni didinimai
Vyriausybė nusprendė jau antrąkart šiais metais padidinti pensijas. Pasak premjero Gedimino Kirkilo, šį pensijų augimą pajus apie 870 tūkst. gyventojų. Premjero teigimu, pensijas didinti skatina brangstantys produktai. Pensijoms padidinti „Sodros“ biudžete reikės atrasti apie 350 mln. litų, o valstybės biudžete - dar 50 mln.
Vyriausybė nutarė bazinę pensiją nuo rugpjūčio didinti 44 litais, iki 360 litų, o draudžiamąsias pajamas - 74 litais, iki 1488 litų. Padidintos „Sodros“ pensijos bus pradėtos skaičiuoti rugpjūtį, o padidintos šalpos pensijos ir tikslinės kompensacijos - rugsėjį. Padidinus bazinę pensiją visos „Sodros“ pensijos padidės vidutiniškai 10 proc.
Praktiniai patarimai gavėjams
Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Svarbu stebėti savo banko ir „Sodros“ informaciją apie mokėjimų datas ir galimus priedus. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad asmenims, gaunantiems šalpos pensijas, šis konkretus įstatymo pakeitimas gali turėti mažesnę įtaką, nes jų išmokos susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris dažniausiai keičiamas nuo kalendorinių metų pradžios.
| Rodiklis | Dabartinė reikšmė / 2025 | Numatoma 2026 |
|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | ~667 EUR | ~731 EUR (po indeksavimo) |
| Vidutinė pensija (prognozė) | ~673 EUR (2025 indeks.) | ~750 EUR (2026 prognozė) |
| Bazinė pensija indeksavimas 2025 | +10,63% | papildomas 3-5% indeksavimas (liepos) |
Kviečiame sekti oficialias „Sodros“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naujienas dėl galutinių sprendimų, mokėjimo datų ir individualių pasiūlymų.