Pragulos - tai odos, paodžio, raumenų, kaulų pažeidimai ir nekrozės, išsivystančios bet kurioje kūno vietoje, kurioje arti paodžio yra kaulas. Pragula - tai ribotas odos ir / arba gilesnių audinių pažeidimas dėl spaudimo, trinties, šlyties ar sudėtinio šių jėgų poveikio. Pragula - tai lokalus, vietinis odos ir/ar po ja esančio audinio pažeidimas, išsivystęs sutrikus kraujotakai, audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno paviršiaus vietose, dažnai atsirandanti virš kaulo išsikišimo dėl spaudimo.
Pragulos susidaro tose vietose, kur minkštieji odos audiniai yra spaudžiami. Žmogaus kūno audiniai gyvuoja, nes gauna jiems reikalingas maistines medžiagas. Jas po visą kūną išnešioja kraujas, kuris keliauja kraujagyslėmis. Mažiausios ir ploniausias kraujagyslės - kapiliarai - itin svarbūs normaliai audinių medžiagų apykaitai. Tačiau kraujo tekėjimą kapiliarais labai nesunku nutraukti, tereikia juos suspausti. Minkštieji audiniai ir kraujagyslės spaudžiami, kai sėdime, gulime. Dėl spaudimo sutrinka audinių aprūpinimas krauju. Jeigu tai tęsiasi ilgai, įvyksta audinių išemija (mažakraujystė), dėl ko, negaudami maistinių medžiagų, minkštieji audiniai gali žūti. Tuomet toje vietoje formuojasi pragulos.
Pragulos - nejudrumo pasekmė. Gydytojas V. Vaitkus sako, kad pragula yra ilgalaikio spaudimo pasekmė: „Dažniausiai pragulos formuojasi gulintiems ar nevaikštantiems pacientams. Ši būklė ne tik lemia stiprų skausmą ir diskomfortą, bet ir gali sukelti rimtų komplikacijų. Pragula gali būti ir gretutine mirties priežastimi, nes į ją gali patekti infekcija, prasidėti sepsis - netgi išgydžius visas pagrindines ligas, žmogus gali mirti dėl pragulų sukeltų komplikacijų.“
Priežastys ir rizikos veiksniai
- Pagrindinės pragulų susidarymo priežastys - kraujotakos sutrikimai, sumažėjęs judrumas, sumažėję jutimai, drėgmė, bloga mityba, amžius ir kūno sudėjimas, patiriamas kūno vietų spaudimas ir trintis.
- Spaudimas, tempimas, trintis yra pirminiai pragulų atsiradimo veiksniai.
- Didesnė pragulų rizika yra tiems žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, kuriems diagnozuota mažakraujystė, netinkamai besimaitinantiems, karščiuojantiems, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems periferinių kraujotakos sutrikimų arba jutimų sutrikimų.
- Vyresnio amžiaus žmonėms rizika didesnė dėl amžiaus sukeliamų odos pokyčių: plonėjantis epidermis, mažėjantis kolageno ir elastinių skaidulų kiekis, poodinio riebalinio audinio pokyčiai ir sausa oda.
- Pragulos gali atsirasti tiek jaunesniems, tiek vyresniems žmonėms; 70 proc. pragulų išsivysto vyresniems nei 70 metų asmenims.
Kur dažniausiai formuojasi pragulos
Dažniausios pragulų susidarymo sritys yra kryžmens, sėdynkaulių sėdimųjų gumburų, šlaunikaulių didžiųjų gumburų ir kulnų. Tačiau pragulų gali susidaryti bet kurioje vietoje, kur minkštieji audiniai yra spaudžiami kaulų projekcijoje. Jei žmogus guli ant nugaros, pragulos formuojasi ant menčių, pečių, kryžkaulio, kulno, po didelių stuburo ar galvos operacijų ar traumų - ant pakaušio. Gulint ant šono pragulos atsiranda ant klubo, peties, alkūnės, ties kulkšnimis.
Pragulų stadijos: ką reiškia kiekviena stadija
Gydytojas išskiria keturis pragulų laipsnius / Europos pragulų konsultacinė grupė skiria 4 stadijas:
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
- I stadija - spaudimo vietoje atsiradęs neblykštantis paraudimas ar melsvumas. Reikšmingas požymis, kad eritema neblykšta ją paspaudus. Jei pragula nustatoma I stadijos ir nutraukiamas etiologinis veiksnys, laikui bėgant pažeista sritis patamsėja ir ilgam išlieka padidėjusios pigmentacijos plotas.
- II stadija - dalies odos storio pažeidimas, apimantis epidermį ir dermos dalį; gali atsirasti pūslė arba paviršinė žaizda.
- III stadija - viso odos storio pažeidimas ir poodžio audinių pažeidimas iki fascijos, galima raumenų anga ar kišenė; pragula gali būti „numirusi“ iki raumenų.
- IV stadija - gilus audinių pažeidimas, įskaitant fascijas, raumenis, sausgysles ir kaulus; pragula gali pasiekti kaulą.
Kaip atpažinti pragulą ir jos komplikacijas
- Pirmasis pragulų požymis - odos paraudimas. Kad pradeda vystytis pragulos suprasime, kai minėtas odos raudonumas neišnyksta ilgiau nei pusvalandį.
- Vėlesnėse stadijose formuojasi paviršinė žaizda, oda atrodo nutrinta, pūslėta. Trečios ir ketvirtos stadijos pragulos gali sukelti celiulitą, bakteriemiją ir sepsį, osteomielitą.
- Pragulos 50 proc. padidina bendrąjį mirtingumą; pragulos - blogos prognozės požymis.
- Diagnozuojant atliekamas išsamus geriatrinis ištyrimas; pragulų išsivystymo rizikai įvertinti naudojamos Nortono, Bradeno, Waterlow skalės (geriatriniams pacientams - Bradeno skalė).
Gydymo principai ir eiga
Pragulų, žaizdų ir opų gydymas yra daugiadisciplininis. Gydymo baziniai principai:
- spaudo mažinimas arba žalojančio veiksnio pašalinimas - pagrindinė priemonė, kuri gali padėti normalizuoti žaizdos kraujotaką;
- tinkama odos priežiūra - odos valymas, drėkinimas emolientais, apsauga nuo drėgmės pertekliaus;
- mechaninio poveikio vengimas (trynimo, masavimo ir pan.);
- žaizdos plovimas tekančiu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu kiekvieno tvarstymo metu; sausa aplinkinė oda tepama emolientais;
- nekrektomija taikoma pagal indikacijas - autolitiniai, fermentiniai ar chirurginiai metodai;
- tinkamai parinkti tvarsčiai, palaikantys drėgną aplinką žaizdoje;
- infekcijos gydymas - vietiniai antiseptikai ar sisteminiai antibiotikai, esant sisteminėms komplikacijoms (sepsis, osteomielitas, celiulitas);
- mitybos įvertinimas ir korekcija - energijos poreikis ~30-40 kcal/kg/d., baltymų 1,25-1,5 g/kg/d. (esant dideliems odos defektams iki 2 g/kg/d.);
- skausmo vertinimas ir malšinimas.
Tvarsčių pasirinkimas ir modernios priemonės
Rekomenduojami tvarsčiai - hidrokoloidai, hidropluoštai (Hydrofiber), alginatai, putų poliuretanai, silikonai, sidabro tvarsčiai, šių medžiagų deriniai. Tvarstis parenkamas pagal infekciją, eksudaciją, gylį, audinių tipą, dydį ir aplinkinės odos būklę.
Hydrofiber technologija (pvz., Aquacel®) gerai sugeria žaizdos eksudatą ir „užrakina“ jį tvarsčio skaidulose, apsaugo nuo užterštumo. Hidrokoloidiniai tvarsčiai (pvz., Granuflex®) naudojami autolitiniam žaizdos valymui. Putų tvarsčiai gerai sugeria eksudatą ir apsaugo aplinkinę odą nuo maceracijos. Silikoniniai tvarsčiai nepažeidžia aplinkinės odos nuimant tvarstį.
Tvarsčiai su sidabro jonais (pvz., Aquacel® Ag+ Extra) pasižymi baktericidiniu poveikiu ir gali naikinti bioplėvelę, kuri dažnai stabdo lėtinių žaizdų gijimą. Sidabro sulfadiazino tepalas taip pat naudojamas infekuotoms žaizdoms ir gali būti naudingas ankstyvuoju infekuotų opų gydymo etapu, tačiau ilgesniam naudojimui jis nerekomenduojamas dėl galimo poveikio keratinocitams ir fibroblastams.
Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas taikomas, kai konservatyvusis III-IV stadijos pragulų gydymas nėra veiksmingas arba tikimasi greitesnio rezultato. Operacijos metu išvaloma žaizda, pašalinami nekrozės audiniai, o esant didelėms ertmėms atliekama žaizdos plastika. Sudėtingiausioms praguloms gydyti naudojami pasukamieji odos-raumenų lopai - speciali plastinės chirurgijos technika, kai panaudojami sveiki šalia pragulos esantys audiniai. Taikant šią techniką pragula uždengiama to paties žmogaus sveikais raumenimis, paodžiu ir oda. Tokia technika reikalinga todėl, kad ant „pliko“ kaulo oda užaugti negali.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Ketvirtos stadijos pragula - pati sunkiausia, nes pasiekia kaulą ir be chirurginio gydymo neužgyja arba gyja kelis metus. Visgi gydytojas pabrėžia, kad net ir ketvirtojo laipsnio pragulas chirurgiškai gydo ne visada. Jei žmogus yra visai nejudantis, nemotyvuotas sveikti - gydyti jį chirurgiškai nėra prasmės, nes padarius operaciją didelė tikimybė, kad pragula vėl atsiras, o antrą kartą operacija toje pačioje vietoje yra ženkliai sunkesnė.
Profilaktika ir slauga
Išvengti pragulų beveik neįmanoma, todėl pagrindinė tiek gydymo įstaigos, tiek pacientu besirūpinančių artimųjų užduotis - neleisti praguloms formuotis ir plėstis. Vos tik atsiranda pragulos požymiai, toje vietoje reikia naudoti specialius tvarsčius, užkertančius kelią pragulos gilėjimui. Pagrindinė profilaktikos priemonė vis dar yra judėjimas.
RVUL Terminių traumų skyriaus vyresnioji slaugytoja Jolanta Lištvan pabrėžia, kad ligonis turėtų kuo trumpiau gulėti ar sėdėti vienoje padėtyje, reikia ypač stengtis sumažinti spaudimą ten, kur atsikišę kaulai. Visuose skyriuose odos spaudimui mažinti naudojamos įvairios pagalbinės slaugos priemonės: funkcionalios, mobilios lovos, profilaktiniai čiužiniai, kompresiniai oro čiužiniai, kulnų, dubens, alkūnių pagalvėlės.
Praktiniai patarimai artimiesiems:
- Skatinti ligonį judėti, jei tik tai įmanoma; daiktus dėti taip, kad pacientas stengtųsi pasiekti ir judėti.
- Vengti kietų paviršių - lova, kėdė, vežimėlis turi būti specializuoti.
- Vengti tempimo ar trinties - pacientą kelti specialia pakėlimo paklode arba lenta; sodinant pirmiausia pakelti, bet netraukti.
- Patalynės raukšles išlyginti; odos higiena - oda visą laiką turi būti sausa ir švari; naudoti švelnų muilą, nusausinti švelniai patapšnojant.
- Jei ligonis nelaiko šlapimo ar išmatų, naudoti apsauginį kremą, dažnai maudyti; užterštą patalynę tuojau pat pašalinti.
- Užtikrinti pakankamą baltymų, vitamino C ir skysčių kiekį bei sveiką mitybą.
Kas lemia gydymo trukmę ir prognozę: kiek laiko gyvena sergantys pragulomis?
Pragulų gydymas yra ilgas ir priklauso nuo pragulos stadijos, infekcijų ir gretutinių ligų (cukrinis diabetas, kraujotakos sutrikimai, imunosupresija), paciento mitybos, mobilumo ir odos būklės. Ne itin gilias pragulas, iki 3 stadijos, o kai kurias 3 stadijos - galima visiškai išgydyti konservatyviai, tačiau tam reikia nemažai laiko. Ketvirtos stadijos pragulos dažnai neišgyja be chirurginės intervencijos; net atlikus operacijas, pragulos gali atsinaujinti, ypač jei nėra tinkamos profilaktikos arba trūksta sveikų audinių rekonstrukcijai.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Pragulos gydymo trukmė gali būti mėnesiai ar metai. Pragulos, ypač didesnių stadijų, gydomos ilgai. Gydydami opas, žaizdas ir pragulas, nepamirškime įvertinti ir malšinti skausmą. Pragulos gali būti lėtinės, sunkiai gydomos žaizdos - gydymas visuomet yra ilgas, reikalingi specialūs tvarsčiai, neretai išsivysto komplikacijos, pavyzdžiui, žaizdos infekcija ar osteomielitas.
Be to, pragulos 50 proc. padidina bendrąjį mirtingumą. Pacientų, kuriems išsivystė pragulų ligoninės stacionare, mirties rizika padidėja keletą kartų. Tai reiškia, kad sergantys pragulomis dažnai turi prastesnę bendrą prognozę ir trumpesnį gyvenimo laukiamą laiką, priklausomai nuo bendros sveikatos būklės ir komplikacijų.
Praktiniai gairės, kada kreiptis ir ką daryti iškart
- Jei pastebėtas neišnykstantis odos paraudimas - nedelsiant pranešti gydytojui ar slaugytojai, kad pragula būtų užfiksuota ir pradėtas gydymas.
- Taikyti spaudimą mažinančias priemones ir pozicijų keitimą pagal grafiką (gulintiems kas 2 val., sėdintiems - kas 15-20 min.).
- Vengti ūkiško muilo ar džiovinančių antiseptikų žaizdų priežiūrai; laikytis modernių žaizdų priežiūros principų - drėgna aplinka, tinkamas tvarstis.
- Esant infekcijos požymiams (eksudacija, kvapas, karščiavimas) - būtina žaizdos pasėlio ėmimas ir gydytojo konsultacija dėl sisteminės terapijos.
- Užtikrinti tinkamą mitybą, baltymų bei skysčių kiekį, odos higieną ir aktyvacijos priemones.
Pragulos ir visuomenės iššūkiai
Visuomenė sensta, o vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai serga ne viena lėtine liga, dažnai ilgą laiką būna slaugomi, jiems dažniau susiformuoja pragulų. Lietuva išgyvena intensyviausią senėjimo periodą, todėl pragulos išliks svarbia klinikinės praktikos problema. Kiek žmonių serga pragulomis Lietuvoje, statistikos nėra, tačiau tai opi problema ne tik Lietuvai. Pragulos yra didžiulė sveikatos priežiūros sistemų finansinė našta ir ženkliai blogina gyvenimo kokybę.
Dauguma ekspertų sako, kad pragulų lengviau išvengti negu gydyti: tyrimais nustatyta, kad 95 proc. visų pragulų galima išvengti taikant tinkamą profilaktiką ir režimo laikymąsi.
Santrauka: svarbiausios rekomendacijos
- Reguliariai vertinti pragulų riziką (Bradeno, Nortono skalės) ir sudaryti individualų profilaktikos planą.
- Vartyti gulintį pacientą kas 1-2 val. arba naudoti specialius kompresinius/sekcijinius čiužinius, jei vartymas neįmanomas.
- Skatinti judrumą ir aktyvaciją pagal paciento galimybes; tinkamai pritaikyti vežimėlio įdėklus ir amortizacijas.
- Užtikrinti tinkamą odos higieną, drėgmės kontrolę ir mitybą (ypač baltymų kiekį).
- Laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti pragulas, parenkant tvarstį pagal žaizdos būklę; esant infekcijai taikyti adekvačią antibioterapiją.
- Atsargiai naudoti antiseptikus, vengti citotoksinių ir džiovinimų priemonių; pasirinkti modernius drėgnos terapijos tvarsčius.
- Konsultuotis su specialistais apie chirurginį gydymą III-IV stadijos praguloms bei apie pasiruošimą operacijai ir rizikas.
Pragulos - klastingos, lėtinės ir dažnai sudėtingos gydyti žaizdos. Laiku pastebėjus ir taikant profilaktines priemones bei modernų gydymą, daugumą pragulų galima išvengti arba išgydyti; tačiau esant giliosioms, infekuotoms ar kartotiniams defektams, gydymas gali trukti ilgai ir reikalauti chirurginių sprendimų.
tags: #kiek #gyvenama #su #pragulomis