Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, stebimas gyventojų senėjimo procesas, todėl vis didesnę visuomenės dalį sudaro pagyvenę žmonės. Susirgimai dažnai lydi senėjimo procesą. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau turi fizinių sveikatos problemų, kurios yra sudėtingos ir lėtinės. Šiame kontekste ypač svarbi tampa slauga šeimoje, kur pagyvenę sutuoktiniai vienas kitam teikia priežiūrą ir pagalbą.
Pagyvenusių žmonių slauga šeimoje - svarbus aspektas užtikrinant gerą savijautą ir gyvenimo kokybę.
Senėjimo Procesas ir Slaugos Poreikis
Senatvė - tai žmogaus amžiaus tarpsnis, gyvenimo ciklo dalis. Senėjimas yra amžiaus sąlygojamas procesas, kuris galiausiai sukelia sveiko organizmo nesugebėjimą reaguoti į išorinius veiksnius ir yra susijęs su mirtingumo tikimybės didėjimu. Savo aštuoniasdešimtmetį atšventusių ir vyresnių žmonių jau šiandien pasaulyje yra apie milijardą. Europoje tokie žmonės sudaro net 32 proc. gyventojų. Prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvoje taip pat didės pagyvenusių žmonių skaičius.
Šis didėjantis pagyvenusių žmonių skaičius lemia ir didesnį slaugos poreikį. Be to, beveik visada augantis poreikis skatina santykius šeimoje pasikeisti. Iš naujo skirstomos užduotys ir atsakomybės bei atsisakoma ankstesnių vaidmenų.
Sutuoktinių Patirtis Slaugoje
Susirgus sutuoktiniui, kuriam reikalinga kito sutuoktinio slauga, labai svarbi tampa tarpusavio priklausomybė. Tradiciškai tai apima dalijimąsi namų ruošos ir priežiūros darbais, pajamomis ir kitais ištekliais. Senstant labai svarbūs tampa ir kiti tarpusavio priklausomybės aspektai - rūpinimasis, priežiūra ir slauga ligos ar negalumo atveju. Daugiausiai problemų iškyla tada, kai rūpinimasis kitu pereina iš nepriklausomybės į priklausomybę nuo slaugomo sutuoktinio.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti prašymą motinystės išmokai
Atlikti tyrimai rodo, kad artimieji, matydami pasikeitusį elgesį ar atminties sutrikimus, fizinius negalavimus savo vyresnio amžiaus sutuoktiniui, dažniausiai tai traktuoja kaip senatvės pasekmę. Slaugančio sutuoktinio vaidmuo yra labai svarbus, o patirtys - tarpusavio priklausomybė.
Slaugančio sutuoktinio vaidmuo šeimoje itin svarbus.
Socialiniai Aspektai ir Teorijos
Socialinės gerontologijos teorijos siekia analizuoti socialinius procesus, susijusius su amžiumi ir senėjimu. Atsiskyrimo teorija teigia, kad senatvė yra abipusis pagyvenusio žmogaus ir visuomenės atsiskyrimo laikotarpis. Aktyvumo teorija pabrėžia, kad senstant svarbu išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą, užsiimti veikla, atitinkančia asmeninius poreikius ir vertybes. Tęstinumo teorija teigia, kad sendami žmonės siekia išlaikyti vidinį psichologinį, išorinį socialinio elgesio ir sąlygų tęstinumą.
Modernizacijos teorija teigia, kad modernėjant visuomenei, pagyvenusiam žmogui sudaromos sąlygos, kuriomis jis neturi ką veikti visuomenėje. Amžiaus stratifikacijos teorija teigia, kad žmonių socialinis sluoksnis ir su amžiumi susiję vaidmenys yra socialinės organizacijos pamatai. Vaidmenų teorija senatvę apibūdina kaip socialinių vaidmenų praradimą. Socialinio konstravimo teorija apibūdina socialiai sukonstruotus patirties bruožus, įskaitant ir senėjimą. Socialinių mainų teorija aiškina, kodėl sumažėja sąveika tarp senų ir jaunų žmonių. Gyvenimo eigos teorija integruoja psichologinius ir sociologinius procesus, svarbius senėjimo sampratai.
Slaugos Iššūkiai ir Sunkumai
Slaugantieji yra priversti atsisakyti vaiko ar sutuoktinio vaidmens ir prisiimti kitą vaidmenį, reikalaujantį didelės atsakomybės. Tenka susitaikyti su daug kuo: keisti dienotvarkę, atsisakyti darbo, laisvalaikio, keisti savo ateities planus, naują padėtį priimti kaip neišvengiamą. Slaugymas dažniausiai neapsiriboja grynai praktine pagalba ligoniui - maitinimu, procedūromis, patalynės keitimu ir pan. Būnant artimu šeimos nariu, sunku išvengti nesusipratimų, nuomonių nesutapimų, konfliktų. Svarbu ne tik susidoroti su praktiniais kasdienio gyvenimo sunkumais, bet ir valdyti sielvartą, susijusį su ligonio priežiūra, bei nerimą dėl ateities.
Taip pat skaitykite: "Po Mažą Žingsnelį Kartu": detali apžvalga
Slauga reikalauja ne tik fizinių, bet ir emocinių jėgų.
Sveikatos Priežiūros Paslaugų Reforma
Pastaruoju metu Ukmergės kaimiškų vietovių gyventojų aistras kursto dar viena sveikatos priežiūros paslaugų reforma, kurios metu užsimota atsisakyti bendruomenės sveikatos punktų, o vietoj jų žmonėms pasiūlyti mobilias paslaugas į namus. Paslaugos namuose teikiamos šioms grupėms: vaikams, turintiems negalią, suaugusiems asmenims, turintiems negalią, ir senyvo amžiaus asmenims, netekusiems gebėjimų savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir sergantiems lėtinėmis ligomis.
Šios reformos tikslas - aplankyti tuos rajono gyventojus, kuriems sudėtinga nuvykti į artimiausią medicinos punktą, ir suteikti jiems visas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Numatoma, kad slaugytojos atvyktų į namus ir teiktų paslaugas savo pacientams. Įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymui, poliklinikoms, medicinos centrams, šeimos gydytojo kabinetams už kiekvieną prie įstaigos prisirašiusį gyventoją, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ligonių kasos mokės 15 eurų.
„Kaip dažnai šeimos gydytojas, slaugytojas lanko specialiuosius slaugos poreikius turinčius pacientus, priklauso nuo jų būklės. Pas vienus tenka dažnai lankytis, pas kitus - rečiau. Kiekvienas mūsų centro gydytojas turi po penkis dešimt tokių pacientų.“
Šeimos gydytojai turi namuose lankyti neįgalius pacientus, tačiau sulaukiama nemažai nusiskundimų, kad užuot atvažiavęs pas ligonį į namus, jį apžiūrėjęs, pakonsultavęs, šeimos gydytojas kviečia jo artimuosius ateiti į polikliniką, kur išrašys vaistus. Suprantama, kad šeimos gydytojai nėra labai ištroškę važinėti pas pacientus į namus, nes jų darbo krūviai didžiuliai, per galybę dokumentų, kuriuos turi užpildyti, jie nė kabinete neturi laiko galvos pakelti į pacientą. Matyt, yra nepakankami paslaugų įkainiai, kad gydytojai taip dirba.
Taip pat skaitykite: Sužinokite, ar mokama valstybinė pensija kartu su senatvės pensija.
| Paciento Būklė | Slaugytojo Vizitų Dažnumas |
|---|---|
| Stabilus paciento sveikatos stovis | 1-2 kartai per mėnesį |
| Lėtinės ligos paūmėjimas | 2-4 kartai per mėnesį |
| Pooperacinis laikotarpis | 2-7 kartai per savaitę (priklausomai nuo poreikio) |