Lietuvoje socialinio verslo modelis, įdarbinantys žmones su negalia, dar tik pradeda populiarėti. Pasaulyje restoranuose ir kavinėse, kuriose dirba neįgalieji, tokios iniciatyvos veikia jau daugelį metų. Šių vietų tikslas - parodyti, kad neįgalieji, nepaisant savo diagnozės ar fizinių trūkumų, gali, nori ir sugeba patys užsidirbti, jei tik visuomenė jiems ištiesia pagalbos ranką.
Unikalūs socialiniai restoranai Italijoje
Italija garsėja puikiais restoranais, tačiau šioje šalyje veikia ir ypatingos vietos, kurios derina skanų maistą su socialine misija. Viena tokių - Romos periferijoje esanti picerija „La Locanda Dei Girasoli“ („Saulėgrąžų užeiga“), įkurta prieš daugiau nei dvidešimt metų būtent tam, kad įdarbintų žmones, turinčius Dauno sindromą.
Ši kavinė buvo pirmasis tokio tipo restoranas Italijoje ir galbūt net pasaulyje, įgyvendinantis tokį išskirtinį socialinį projektą - čia darbuojasi dešimtys neįgaliųjų, dauguma jų su Dauno sindromu, taip pat asmenys su autizmo spektro sutrikimu. Restoranas įkurtas šeimų, auginančių specialių poreikių turinčius vaikus, kurios siekė ne žuvies, o tinklo - duoti galimybę savo vaikams dirbti, bendrauti ir jaustis socialiai įtrauktiems.
Įdomu, kad restorano atmosferą apibūdina užrašas:
- „Šiuose namuose mes visi esame tikri.“
- „Jei suklystame, atsiprašome ir duodame antrą galimybę.“
- „Esame šeima.“
Restoranas yra populiarus ir vertinamas, turi savo someljė ir beveik 5 žvaigždutes įvairiuose restoranų vertinimo tinklalapiuose. Tų, kurie nežino apie ypatingą misiją, lankytojai iš pradžių nustemba, tačiau dažnai išeina dėkingi už sąžiningą ir šiltą patirtį.
Taip pat skaitykite: Kur pavalgyti Panevėžyje?
Tačiau, nepaisant sėkmės, šis projektas susiduria su finansiniais sunkumais - restoranas beveik bankrutavo dėl didelių patalpų nuomos kaštų. Jų sprendimu galėtų būti perleistas vienas iš mafijos konfiskuotų nekilnojamojo turto objektų, tačiau kol kas laukia sprendimų.
Įtrauktis per darbą - Bolonijos barai Neįgaliųjų integracijai
Bolonijoje įkurti unikalūs barai, kurie įvairių negalių turintiems žmonėms suteikia galimybę dirbti ir būti socialiai aktyviais. Viena tokių vietų - „Bar senza nome“ („Baras be vardo“), kur barmenai ir padavėjai yra kurtieji, o bendravimas vyksta gestais, užrašais ir šypsenomis.
Dar viena Bolonijos vieta - baras „L’atro spazio“ („Kitokia erdvė“), vienijantis kurtuosius, akluosius, kurčnebylius ir žmones su fizinėmis negaliomis. Šios vietos įkūrimas buvo įkvėptas asociacijos „Farm“ iniciatyvų, kartu su specialistais mokantis gyventi ir dirbti su negalia.
Ši kavinė sukurta taip, kad būtų pritaikyta neįgaliųjų reikmėms - net baro žemėlapis yra Brailio raštu, kad aklieji galėtų savarankiškai orientuotis. Kavinė veikia jau trejus metus ir sulaukia daug sveikų lankytojų, kurie vertina tokią atvirą ir įtraukią bendruomenę.
Socialinis verslas Lietuvoje - pradiniai žingsniai
Lietuvoje pirmasis restoranas, įdarbinantis žmones su negalia, atidarytas tik 2020 m. rugsėjį Vilniuje. „Pirmas blynas“ - tai socialinis restoranų modelis, įkurtas olandų, atvykusių į Lietuvą, kuriame dirba neįgalieji virtuvėje ir padavėjais.
Taip pat skaitykite: kaip veikia Kavinė Agapė ir Caritas projektai
Šios idėjos autorius, Timas van Wijkas, į Lietuvą atvyko iš Nyderlandų, kur jau buvo dirbęs kepykloje kartu su žmonėmis su negalia. Matydamas, kad Lietuvoje neįgalieji dažnai ignoruojami ir retai matomi viešoje erdvėje, jis nusprendė sukurti šį socialinį verslą. Jis pabrėžia, kad svarbiausia ne ligos diagnozė, o tai, ką žmogus gali atlikti.
„Pirmame blyne“ šiuo metu dirba šeši neįgalieji, taip pat mentorius ir šefas. Visi darbuotojai yra apmokomi ir darbuojasi pagal jų galimybes - kai kurie aptarnauja klientus, kiti dirba virtuvėje. Restoranas yra pritaikytas, kad padėtų kiekvienam darbuotojui atsiskleisti ir jaustis svarbiam.
Timo tikslas - parodyti visuomenei, kad negalią turintys žmonės gali veikti kaip visi kiti, jei tik sistema ir aplinka jiems tai leidžia.
Darbuotojų istorijos - motyvacija ir socialinė integracija
Daug darbuotojų turi fizinę ar protinę negalią, tačiau visi jie gauna rūpestingą paramą, mokymus bei motyvaciją. Pavyzdžiui, Edvinas, turintis cerebrinį paralyžių, sėkmingai dirba prie kasos aparato ir rūpinasi restorano tvarka. Povilė, turinti judesio ir klausos sutrikimus, pradėjo kalbėti aiškiau dirbdama restorano komandoje...
Tokia animacija ir tikras bendruomeniškumo jausmas skatina ir pačius neįgaliuosius, ir jų šeimas bei visuomenę keisti požiūrį į negalią. Restorano darbuotojai džiaugiasi galimybe būti savarankiškais ir naudingi visuomenei.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Restorano misija ir iššūkiai
„Pirmas blynas“ veikia kaip tikras verslas, nepriklausomai nuo valstybės paramos. Kadangi dirba kaip socialinis verslas, jis privalo atitikti įstatymus ir oficialiai įdarbinti darbuotojus. Tačiau tokiam verslui išlikti sunku dėl finansinių ir logistinių klausimų - pavyzdžiui, remonto darbų vykdymo ir darbuotojų poreikių derinimo.
Timo van Wijko vizija - kad Lietuvoje atsirastų daugiau tokių projektų, kurie padėtų neįgaliesiems integruotis per darbą, paftintų atverti kelius šiai socialiai mažumai ir keistų visuomenės požiūrį.
Statistiniai duomenys apie neįgaliųjų įsidarbinimą Lietuvoje
| Metai | Įdarbintų asmenų su negalia dalis,% |
|---|---|
| 2019 | 24 |
| 2023 | 33,4 |
Lietuvoje iš maždaug 100 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba tik maždaug trečdalis, o daugiausia sunkumų įsidarbinti turi turintys protinę negalią ar psichikos sutrikimų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aktyviai skatina darbdavius įdarbinti žmones su negalia, teikdama kompensacijas už darbo užmokestį, subsidijas darbo vietų pritaikymui ir darbo asistento paslaugoms bei siūlydama lanksčias profesinės reabilitacijos priemones.
Darbo sąlygų pritaikymas ir parama darbdaviams
- Darbo užmokesčio kompensacijos už neįgaliųjų įdarbinimą;
- Subsidijos darbo vietos pritaikymui - iki 26 tūkst. eurų;
- Darbo asistento išlaidų kompensavimas;
- Individualios pagalbos ir kvalifikacijos kėlimo priemonės;
- Suteikiamos galimybės lankstesnei darbo organizacijai ir darbo režimui.
Taip pat svarbu didinti visuomenės sąmoningumą ir mažinti negalios stigmatizaciją, kad darbuotojai su negalia jaustųsi priimti ir įtraukti.
Socialinių verslų plėtra ir ateities perspektyvos
Per pastaruosius metus Lietuvoje atsirado keletas socialinių iniciatyvų, skirtų neįgaliųjų integracijai per darbą maitinimo sektoriuje. Tokie projektai, kaip „Pirmas blynas“, sulaukia dėmesio ir pripažinimo ne tik šalies viduje, bet ir tarptautiniu mastu - šiemet „Pirmas blynas“ laimėjo tarptautinį „The Zero Project“ apdovanojimą.
Nors dar laukia nemažai iššūkių, tiek finansinių, tiek visuomenės požiūrio srityje, tokios iniciatyvos kuriamos ne veltui. Jos ne tik suteikia darbą ir orumą neįgaliesiems, bet ir padeda keisti visuomenės požiūrį, puoselėja lygybę bei skatina įtraukimą.
Socialinių restoranų pavyzdžiai Italijoje, Nyderlanduose, JAV ir Lietuvoje rodo, kad tai įmanoma, jei yra valios, supratimo ir palaikymo.